<…> Analizuodami „Hamletą“ dabartiniai vienuoliktokai mane smarkiai nuvylė. Pagalvojau, kad daugelis vidutiniosios kartos pedagogų jau nebepažįsta savo mokinių, nebeįsivaizduoja, kokiomis nuostatomis jie gyvena. Ar, liaudiškai tariant, neatsitinka taip, kad vieni kalba apie žvaigždes, o kitiems atrodo – bulvės?..
Nė vienam mokiniui nekilo abejonių: Hamletas turi atkeršyti tėvo žudikui. Ir privalo susigrąžinti sostą, nes valdžia priklauso jam. Taigi, kerštas ne tiek dėl paniekintos tėvo garbės, kiek dėl naudos sau. Kiekvienas turi kovoti už savo teises. Tokiu atveju monologas „Būti ar nebūti?“ nebetenka prasmės: jį rašinyje akcentavo nedaugelis. Kodėl Hamletas ilgai delsia, svarsto, mąsto? Ogi renkasi „komandą“. Visai kaip rinkimuose. Nes vienam kovoti neįmanoma. Mylinti Ofelija pernelyg naivi, kad padėtų Hamletui atsisėsti į sostą. Motina gyvena savo gyvenimą, jai taip naudingiau. Skyrybos, vedybos, meilužiai – nėra jau tokia didelė blogybė. „Toks gyvenimas“, – kaip kasdien ne po kartą išgirstame. Bet argi vien kerštas ir savanaudiški tikslai verčia Hamletą kovoti iki galo? Peršu mintį, kad jis – kovotojas prieš blogį apskritai. Nemaloni staigmena – lakmuso popierėlis nusidažo ne ta spalva. O kas yra blogis? Štai kur klausimas. Jo prižėlusios visos mūsų gyvenimo kūdros. „Tampa sunku atsekti takoskyrą tarp gėrio ir blogio“, – tai pačių mokinių mintys. Po to, kai jau užduodu tiesmuką klausimą: su kuo ir prieš ką Hamletas kovotų mūsų visuomenėje, – tyla. Kas tas susipynusias, susiraizgiusias kūdražoles beišrinks?
Kas kaltas, kad jaunimas nebetiki teisingumu? Nepasitiki valdžia ir jos geranoriškumu? Nebetiki, kad yra reikalingas savo valstybei. Kasdien girdėdami apie korumpuotus valdininkus, jauni žmonės nebesuka sau galvos, kaip pataisyti „išgverusią gadynę“, nes teisingumas, anot vieno vienuoliktoko, panašus į šlapią vištą. Tiesa tampa dvilypė: viena skelbiama (ypač mokykloje), kita – gyvenama. Kūdražolės užtvenkia švaraus šaltinio versmę – viskas perkama ir parduodama. Televizijos laidos nukreipia mintis kitur, toli gražu ne sąmonėjimo linkme. Nepatyrusios jaunuolių širdys pagavios, imlios visam tam, kas reklamuojama, brukama į sąmonę ir pasąmonę. Dažnai gyvenimas neigia gerumą. Gerumas gūžiasi, gėdijasi, o pakantumas blogiui šaiposi iš naiviųjų. Juk tylia „tolerancija“ galima sugriauti visa, kas dar likę iš doros ir gėrio…
Parašiau ir pagalvojau: kokios senmergiškos, kokios pasenusios mano mintys… Šiuolaikiniai hamletai nebekovoja prieš blogį – jie paprasčiausiai… emigruoja, ieško visko gatavo. Arba griauna, ardo savo vidų, iš anksto pasmerkdami save „nebūti“. Laimei, ne visi. Todėl ir rašau.
Tokiame kontekste visi lituanistų ginčai dėl naujojo rašinio man atrodo tušti ir neprasmingi. Arba akcentuojama ne tai, kas svarbiausia. Nesakau, kad nereikia mokyti, kad nebereikia ugdyti. Kaip tik todėl, kad nesiruošiame pasaulio pabaigai, nereikėtų špagų kryžiuoti dėl… tuščios garbės. Ši lituanistų kova turėtų būti perkelta į esminį klausimą: kokias vertybes ugdome ir kokiu būdu? Ar dar esame įgalūs ką nors pakeisti? O gal dėl tų balų kaudamiesi pražiopsojom ką nors svarbesnio? Gal ir mūsų pačių pozicija primena vien savanaudišką garbės siekimą? Ar tikrai kovojame dėl tiesos ir šviesos?
Visas Reginos RAGAUSKAITĖS straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Gal ir galima atleisti mokytojai Hamleto perskaitymą pagal tarybinius stereotipus (mažiausiai dešimtmetį Hamletas skaitomas kitaip…), bet straipsnio pabaiga – trūksta žodžių šitai nesąmonei apibūdinti! Lituanistai neišsireikalauja elementarios info, kas yra literatūrinis rašinys, kaip jis atrodo ir su kuo valgomas ar geriamas, o čia kažkokie kliedesiai apie garbės dalybas! O jau tas autorės pakilimas virš aklos (garbės ištroškusios?) lituanistų minios ir rankos ištiesimas į atseit tikrąsias vertybes tai tikrai primena Lenino paminklą, kažkada stovėjusį dabartinėje Lukiškių aikštėje. Ugdome, mokytoja, mes tas vertybes, dar ir kaip ugdome, todėl ir tokių problemų, kaip jūsų aprašytosios, nepatiriame – mes jas sprendžiame, nes anokia čia naujiena, kad vaikams trūksta gyvenimiškos patirties, kad jie, ačiū Dievui, nesidomi politika ir kitokiu gyvenimo purvu. Spės dar. Nėra ko skubėti tapti hamletais – kerštingais, viską griaunančiais, bet bailiais, verkšlenančiais menkos sieliūkštės savižudiškų polinkių tipeliais.
Pritariu autorei, esu bendramintė.
Regina teisi, o lit.- nei į tvorą- nei į mietą. Tos diskusijos- beprasmės. Mokyk ir išmoks.
“Mokyk ir išmoks” – Tamista einat prieš gamtoje nusistovėjusią darną… Jokiais amžiais joks išminčius neišmokė nenorinčio išmokti: priversti mokytis galima, bet išmokti – ne.
O aš tai norėčiau paklausti straipsnio autorės ir komentatorių, KO jie siūlo mokyti (“Mokyk ir išmoks”), jei iki šiol taip ir neaišku, kaip atrodys egzamino užduotys ir tikrieji, taškais vertinami, reikalavimai. Mokyti tik tam, kad kažkas kankintųsi, bijotų, abejotų, nekęstų? Ar tai TIKSLAS?
Nepatiko autorės panieka kolegoms, keliantiems klausimus. Autorė, kaip bet kuris kitas žmogus, turi teisę rinktis savo poziciją ir savo kelią – neskaityti ir neanalizuoti dokumentų, laukti, “kol praeis” ar kas kitas kaip nors išspręs problemas, bet neturi teisės nurodinėti kitiems. Jei to nesuprantame, nesistebėkime, kad ir su mokiniais nesusišnekame.Ir ne Hamletas čia kaltas. Tiesiog mokiniai turi teisę nepriimti mokytojos interpretacijos (pritariu, – tikrai tarybinės, kai “šventa” kova pateisina priemones, net ir žudymą; princas juk šiaip sau nužudo Polonijų ir nė kiek nesigaili, nes juk princui viskas glima, viskas bus sutvarkyta…).
O aš noriu paklausti tų piktųjų, kurie patys net tokio paprasto straipsnelio nesuvokdami, keikia kitaip mąstančius:kokių dorybių galite išugdyti,pykdami,autorę įžeidinėdami už jos labai paprastą tiesą-mokykime vaikus gėrio,jis šiuo metu svarbesnis už…visas lietuvių kalbos programas…
“Piktiesiems”: o kas yra GĖRIS?
Nepykstam .Neįžeidinėjam. Tik bylojam Tiesą. O tiesa ta, kad kai kurie lituanistai, tarp jų ir str. autorė, nemoka interpretuoti, todėl negali to išmokyti kitų. Štai dėl ko interpretacija 2013 m. egzamine panaikinta. Tačiau džiaugtis tokioms nemokšoms anksti – būsimas rašinys nė kiek ne lengvesnis, dargi sunkesnis nei buvusi (taip ir neišmokta) interpretacija. Aišku, dėl savo negebėjimų lengviausia kaltinti… mokinius.
Čia piktų visai nedaug. Pasirauskit po D bent dviejų metų senumo el. archyvą: ten rasit Katrę ir kt. komentatorius. Štai kada tiško neapykanta, nepagarba vieni kitiems ir straipsnių autoriams. Be to – ar tikrai čia rašo tik mokytojai?
beje, pykti yra žmogiška. Ypač smerkiant blogį, neteisingumą.
R:)Kovas 31, 2011 21:06Šaunuolė, jūs J, tokia naivi, tyra, ideologiškai itvrta ir labai tyra, kaip kažkokia šventoji Norėčiau būti tikra pagalbininke sunkiame mokytojo darbe . Vaja, vaja, bet naudelė kokia iš to jūsų tyrumo. KAS PASIKEITĖ ŠVIETIMO SISTEMOJ PO JŪSŲ TYRUMO . Sako, jau keli šimtai auditų atlikta, PISA rezultatai išvertė iš posto kelis varguolius ministerijoj, ką išvertė jūsų auditai ???????. Skaitau strategijas, bet juose nėra tų auditų išvadų, niekas nesiremia jūsų tuo varganu palakstymu mokykloje keturias dienas. Mokykla įdėjo aprašą į stalčių ir viskas closed , nes vadovai susitapatinę su mokykla , o jūs iš dviejų pamokų jau išvadas sugebate daryti. Gal pirmiau pasitarkit savo kompanijoj, toj NMVA, kaip tobulinti darbą, gerinti darbo kokybę ir nerašyti rašinėlių apie viską, o kartu ir apie nieką. Rašinėlis juk gali apimti mažiau, bet kokybiškiau.
Prisimenu tokią beprotę katrę. Jos komentarai varydavo iš proto. Tiesiog, manau, tai buvo kažkas rašantis ,,ant bajerio”. Ramybės Jūsų namams ir ,,Dialogo” redakcijai.
Kai pamatau tulžingus komentarus – man “jokas jama”: tulžį lieja nesveiki (už tai smerkti negalima), apsirūkę, viskuo nusivylę (smerkti tokius irgi nevalia) ir besispecializuontys šioje srityje ŠMM ir jai pavaldžių organų darbuotojai.
Ramybės visiems bent per šventes!
beje, -pasakykit bent vieną faktą kodėl tas jaunimas LR valdžia turėtų tikėti jei ji akivaizdfžiai vagia ir meluoja net susiriesdama?
Geriau nė neklauskite, nes tikėjimui įrodymai nereikalingi :). Straipsnio autorė iš tų, kurioms ir kaštonų vietoj atlygio užtenka, ir valdžia visada teisi ir gera, o jei ką – visada galima apkaltinti vaikus ar pačiam muštis į krūtinę – čia toks viduramžiškas lietuvių paprotys. Turim ir mes mokykloj tokių… Ir ne vieną. Pseudogerumu maskuoti savo nesupratimą ir kvailumą – tokia jų taktika, beje, labai patinkanti ŠMM ir UPC.
SUKRĖTĖ “Hamleto” neišmanymas, net pats veikėjas apie save sako:”Aš labai išdidus, kerštingas ir didelis garbėtroška; manyje knibžda tiek nuodėmių, jog man neužtenka minčių apgalvoti joms . Visi mes nepataisomi sukčiai. Netikėk iš mūsų nė vienu.”
Aš išsigandau dėl savo mokinių – kas jei tokios mokytojos įsidarbins vertintojomis ir ims pagal savo sovietinį supratimą vertinti mokinių darbus? Neatrodo, kad tokio tipo mokytoja galėtų toleruoti kitokį nei jos literatūros kūrinio matymą.
“…pagal savo sovietinį supratimą vertinti mokinių darbus?” – gerbiamoji, dar sovietmetį sapnuojate? Realiausiai ir vertina sovietinių laikų mokytojai…
Klausiau žinių – nuo kitų mokslo metų mažinami mokytojų atlyginimai, daug atleidžiama, didinamas vaikų skaičius klasėse. Bet ministras nepasako visuomenei esmės – tos nubrauktos valandos ar didesnis vaikų skaičius – tai ženkliai suprastėsianti mokymo kokybė. Nemokamų pietų nebūna, piliečiai. Nebus vadovėlių pagal naująją programą, o mokytojai neturės stimulo “ardytis” dėl sumažėjusių atlyginimų. Nereikės to Hamleto nei tokio, nei kitokio, nes nebus pinigų seminarams ir kaimas taip ir liks “neelektrifikuotas” – tiks ir sovietinis dėstymas, jei kitokio niekas nemoko, o atlyginimas – beveik tik kaštonai.
Vien pamačius ministerį ima pykinti: iš šito ožio mokytojai geresnio žodžio nesulaukė ir nesulauks. Gamtos klaida – daugiau nėra ką pridurti…
Tik sovietmečiu buvo pateikiami “teisingi”, vienodi, nekvestionuojkami kūrinių vertinimai. “vienuoliktokai mane smarkiai nuvylė”, – rašo str. autorė, bet nemąsto, kad ne vienuoliktokai kalti, o jos pačios sovietinis mąstymas. Niekas nedraudžia manyti, kad Hamletas – naivus jaunuolis, nematęs rūpesčių gyvenime, – tiesiog siautėja, kerštauja, griauna, net neturėdamas aiškesnio tikslo. Tiek, kiek mirčių jis pasėja, nepateisinama niekuo. O rezultatas? Sakykite – koks rezultatas, kad Hamletą keliame kaip herojų, kad pateisiname visas jo sukeltas mirtis? O kur bent menkiausia kūrinio užuomazga, kad Hamleto tėvas buvo geras valdovas? ir apskritai – kas yra geras valdovas? Klaudijus – makiaveliško tipo valdovas, o Hamleto tėvas?
Atsakymas autorei į klausimą, “Kodėl Hamletas ilgai delsia, svarsto, mąsto?” (monologas “Būt ar nebūt”):
delsia, nes BIJO – pirmiausia nuodėmės ir pomirtinio pasaulio, į kurį norėtų pabėgti savižudybės keliu. Antra – ar labai pasitikėtumėte “žiniomis”, gautomis iš šmėklos? Na, įsivaizduokite situaciją – liūdite, gedite, skausmas dėl netekties plėšia galvą ir širdį, o čia pasivaidena kažkokia šmėkla ir numeta keletą užuominų. Neatrodytų, kad jūs išprotėjote? Pažiūrėkite, kuo baigėsi Zitai Nauckūnaitei, kai ji per seminarus mokytojams ėmė pasakoti savo sapnus ir kaip pagal tuos sapnus sukūrė egzamino programą…
rašote apie pseudogerumą. kas tai? Jūs ne mokytoja? Įsivaizduoju tokį kaip jūs Dievo nuskriaustą kūrinį- visus kaltinti, prikaišioti, visus juodinti. Per tokius ir mūsų mokykla yra tokia, kad normalūs žmonės jau dirbti negali- bėga neatsigręždami.Gerumas užkliūva, matyt, Tamsta iš prastos nekultūringų, neišsilavinusių tėvų šeimos. Mes mokykloj irgi tokių turim, vengiam kontaktuoti, nes kai paleidžia gerklę- man, man, man, aš, aš…Šlykštu, gyvatynas
pykti yra žema, tai silpno žmogaus požymis, pykstama iš pavydo, kerštaujama, nes ak, juk kitas geresnis, gražesnis, mielesnis, o AŠ pikčiurna susiraukus. Nemalonu net rašyti. Kiekvienas bent kiek praprusęs žmogelis turėtų būti pajėgus su pykčiu tvarkytis. Nes ateina kokia nors 50- metė netekėjus panelė ir kad pradeda piktintis. Ir graudu, ir juokinga. Kas kaltas, kad ji gyvenime yra nuskriausta? Kitos mokytojos -ienės?
“ak” yra vyras, jeigu ką…
Pseudogerumas – tai gynybinė reakcija, kai nesupratimas, nemokėjimas, nenorėjimas maskuojamas atseit pasirinkta pozicija – būti geram ir niekam “nepakenkti”. Kai visi kovoja dėl atlyginimo, tokie pareiškia, kad geriausia valiuyta – kaštonai. Arba, tarkim, mokytoja net neskaitė programos, nes žino, kad vis tiek nieko nesupras – nei kas ten nauja, nei kas sena, nei kas paprasta, nei kas sudėtinga, todėl vaizduoja “gerą”, atseit nenorinčią konfliktuoti su UPC, NEC ar pačia ŠMM. Bet esmė – ištransliuoti “žinią”, kad aš gera, nuolanki, manęs nelieskit, o mintyse – tikėjimas, kad kažkas ką nors iškovos ar bent išaiškins, pateiks, parodys. Kaip ten sakė Šveikas – “niekada nebūna taip, kad kaip nors nebūtų”, taip ir tokiems mokytojams. O jei dar kokia UPC ponia virtualią gėlių puokštę atsiunčia, tai apskritai iš lojalumo ir laimės numirt galima :). Iš tokių “gerų” mokytojų niekada nesulauksite paramos darbais ar problemų sprendimais, geriausiu atveju – tik žodžiais, pseudopalaikymu.
,,Gerumas nėra profesija”, – teigia mokyklose dirbantys kietuoliai. Svarbiausia yra plėšyti akis: visur, visiems ir visada. Tokio bepročio visi privengia. Jis jaučiasi ant bangos. Gaila, kad vis dėlto ateina toks laikas, kai ir beprotis praregi. Bet būna per vėlu.
Nuo seno teigiama – lengva būti geram, sunku – teisingam. O mūsų galvelėse kažkaip vis gerumas suplakamas su nuolankumu, avies romumu. O tada ir rezultatas panašus į Šiaurės Korėjos vadovo laidotuves: šalyje teroras, skurdas, bet kaip visi rauda netekę ganytojo…
Šiaurės korėjiečiai, nesielvartavę viešai, yra baudžiami…
as is tiesu vyras ir is tiesu nemegstu meluojančios valdžios. Ypač dabartinės. O apie gerumą jau atsakė už mane. Gerumo manyje niekada daug nebuvo – niekšų, melagių ir vagių visada nemėgau ir manau kad jų vieta yra už grotų o ne valdiškoje tarnyboje… Deja į mano norus niekas neatsižvelgia. Tačiau, kad aš gerbčiau melagį ir vagį? Na šitaip prisiversti nemoku ir nematau reikalo. Čia vis tik dar nėra Korėja.
reikėjo savo vardo santrumpą pabaigti. Tarpušventis… Ko sichuojate?Ar jau visai beviltiškas?Tik visiški kvailiai gali rašyti taip kaip jūs, t. y. piktintis gerumu. Labai tikiuosi, kad ne mokytoja rašo, nes gaila vaikų- tokios juodos mintys jūsų galvelėje- daugiau prusinkitės- skaitykit, kur nors išvažiuokit, įsimylėkit, šiaip su draugais nuoširdus pabūkit- išgaruos piktumai, nes pykti , kad kitas geras žmogus… Tiesiog negaliu patikėti
o ypac psich-o kas, jei is tiesu dar yra geru zmoniu? Rasau ne is Lietuvos, mano klaviatiuroj nera lietuvisku raudziu-atleiskit. O jei piktiems visi geri atrodo arba kvaili, nemiksos arba apsimeteliai? Bet juk negaima spesti apie zmones pagal save?
kokį tėvą pagirtume – tą kuris apsivogusį sūnų išperia diržu ir liepia gražinti pavogtą daiktą ar tą kuris bando paveikti jį gerumu graudžiai ašarodamas? Jeigu žmogus geras jis nebūtinai turi būti kvailas, silpnas ir bailus. Mano nuomone geras ir tikras vyras yra tas, kuris laikosi savo principų ir garbingai elgiasi. Jeigu aš paspausčiau ranką apsimelavusiam politikui ir imčiau įtikinėti, kad jį gerbiu – kas aš tada būčiau?
straipsnis irodo, kad sitos autores gerumas ir protas vaiksto atskirai. Pasiurpau nuo tokios senamadiskos Hamleto interpretacijos, nenoreciau tokios mokytojos savo vaikui.
Gerumą kiekvienas supranta savaip. Todėl nesusikalba. Pamąstykime: juk gerumas gali būti ir vienoks, ir kitoks, t.y. jis gali turėti įvairių spalvų ir atspalvių.
tiesą irgi kiekvienas turime savo. juk ir seimūnai po tris tūkstančius litų kanceliarinėms išlaidoms pasiima visiškai teisėtai. Tačiau teisė ir teisingumas skirtingas dalykas. Beje dėl gerumo – vyrukas kuris dulkina svetimą žmoną irgi gali sakyti, kad daro labai gerą ir moralų darbą – suteikia moteriškei malonumą. vagis, patuštinęs turtuolio sąskaitą taipogi padaro gerą darbą – apsaugo jį nuo tuštybės, kurią galį sužadinti pinigų perteklius. Pasmaugęs seną pensininką banditėlis irgi daro gerą darbą – valstybė sutaupys sodros lėšų, daugiau galės vogti valdininkai. Gal vis dėl to susitarkime, kad gėris ir tiesa nuo amžių yra aiškūs ir apsieikimem be tų atspalvių?
Jėzus Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus ir mirė baisiose kančiose: to reikalavo dauguma – minia… Viskas teisėta.
ne, Kristaus nukryžiavimo reikalavo žydų dvasininkai, nes įžvelgė jame konkuruojančią firmą. Na o minia – ji visada Jeruzalėje rėkdavo kai ką nors kryžiuodavo…
nusibodo geri kvailiai
atsipeikėt linkiu – juk rytoj Naujieji, o kokios nuotaikos… Atsibodo… Kvailiai… Ar tik pati viena protinga?Taip apie save manai gal tik tu pati. Nepagalvojai?Esu tvirtai įsitikinusi, kad joks protingas žmogus NIEKADA nepasakys, kad kitas kvailas, o aš tai protingas. gal reikia tau pačiam į veidrodį pasižiūrėti?Tik atvirai ir nuoširdžiai… Bent mūsų kolektyve tos, kurios dedasi protinkom, kietom- yra tokios glušės, kad net ir apsakyti sunku. Gerbiu ir vertinu santūrumą, kuklumą,dvasingumą(pagal tave kvailumą).Tikiuosi, kad ne mokytoja tas taškas
AŠ kalbėjau apie gerumą ir dvasingumą, apie tai, kad jis mokykloje primirštas, ypač mokytojų. Nereikia mano minčių išversti savaip ir dar prie kryžiaus kalti.
Kiek pažįstu mokytojų, tik vienas kitas yra atgrubnagis, žiūrintis tik savęs, dauguma gi yra padorūs žmonės (pirmiausia – padorūs: ne steponavičiaus lygio). Daugiausia nevykėlių yra jaunų mokytojų tarpe, nes jie baiginėjo jau išdraskytas mokyklas, kur mokytojui sunku su savo gerumu normaliai dirbti: vaikai tampomi iš vietos į vietą, neturi savo gimtosios mokyklos (pradinė mokykla – aštuonmetė (progimnazija arba pagrindinė) – gimnazija). Nors jaunų mokytojų nėra kaip kaltinti: jie yra reformų (draskymo) produktas – nejautei bent elementarios pagarbos mokytojui arba mokeisi tokioje aplinkoje, kur pagarbos kitam nesurasi, nejaus jis pagarbos ir mokiniui. Senesni pripratę prie nepriteklių, o jaunas nori gyventi gerai čia ir dabar, ir tai visai normalu: senajam gyvenimas baiginėjasi, o jaunam – tik pradžia. Netikiu reinkarnacija – gyvenimas duotas tik vienam kartui.
Tikėkimės, kad steponavičius per likusius devynis mėnesius nebesuspės smarkiai pabloginti mokyklų (visų tipų) gyvenimą.
Tikėkimės geresnių 2012-ųjų metų!
Taigi gerų Naujųjų, neliūdėkime, būkime visada teisingi, geri ,žmogiški, tada ir mums patiems bus geriau gyventi, ir šalia esantis gerai jausis
Pagaliau susišnekėjome. Ačiū už supratingumą.
O tai kaip dėl to Hamleto?
Manau, kad Hamletas visuomet liks Hamletas, kaip moderniai mes ji beinterpretuotume, tai-kovotojas pries blogi. (Nebent nezinotume, kas yra geris, tada sunkiau sitai suvokti) Idomi diskusija isiplieske ir prasminga:kas yra pasyvus geris ir aktyvus? Va, kur klausimas…Ir..teisus tie, kurie nepyksta, bet pagrindzia savo nuomone…
Hamletas tikrai priešinosi blogiui ir ne tik šnekėjo, bet ir susikovė bei žuvo… Liūdnokas finalas bet kaip sakė motina Teresė – nors ir netikime, kad gėris laimės – stenkimės jam padėti. O jei kas turite valios ir drąsos – tai ir susikaukim. Nesvarbu, kad žūsim. Taigi to ir linkiu Naujaisiais metais, nes sprendžiant pagal valdžios veiksmus jie bus gerokai niekšingesni nei pernykščiai,..
Su kuo jis susikovė??? Juk ne su karaliumi ir ne su jo aplinkos pakalikais, jis susikovė su savo… draugu, Hamletas buvo tik marionetė kitų rankose – juk ir dvikova buvo visa suprogramuota, Hamletas tik vykdė tai, ką sumanė kiti. Visa jo kova – tai apsimesti bepročiu…
Tai tiesa. Mes irgi esame labai panašioje padėtyje. Neaišku ką reikėtų nušauti, nes visų vis dėl to negalima… Bet sakykim kitaip – Hamletas nesitaikstė ar bent jau nenorėjo taikstytis su melu ir niekšybėmis.
Fantastika!”ak”, kuris nėra lituanistas, “Hamletą” interpretuoja šimtą kartų geriau nei šitO straipsnio autorė!!!IKI KO NUSIRITO LITUANISTIKA MOKYKLOJE, SIAUBAS.
O man siaubas, kad kai kurie lituanistai Lietuvoje net nesupranta, kad straipsnelis parasytas ironiskai…Kazkokia pagieza neleidzia neisivardinusiam asmeniui nurimti net Naujuju Metu diena. Nepykite, dar karta perskaitykite Reginos straipsneli-galgi pavyks perprasti. sekmes.
O kuo ypatinga Naujųjų metų diena?? Turbūt tuo, kad gydytojams padaugėja darbo.
Nesuprantu aš tos straipsnio autorės, manau, ir ji pati savęs nesupranta – piktinasi, kad dabartinis jaunimas nemato prieš ką kovoti ir čia pat, paskutinėje savo str. pastraipoje, pasisako prieš kolegas lituanistus, KOVOJANČIUS, kad atsakingos institucijos ir programos rengėjai bent paaiškintų, pagal kokias taisykles “žaisime” 2013 m. egzamine, kas yra tie naujieji rašiniai, kaip jie bus rašomi, kaip vertinami… Akivaizdu, kad p.Regina taiko bent jau trigubus standartus – vienus sau, kitus mokiniams, trečius kolegoms. Tikrai neatsistebiu, kad tokios mokytojos mokiniai dar išsaugojo sveiką nuovoką ir neėmė giedoti ditirambų tam, kam liepia… mokytoja. O mokytojai linkiu praplėsti savo akiratį ir pasidomėti grožinio teksto interpretavimo technikomis ir mokyklomis. O jei tai atrodo per sunku, tai bent pasidomėkite, kaip Šekspyras analizuojamas ir interpretuojamas savo gimtinėje – šalyje, kur 16 – 17 a. karaliai ir karalienės buvo “nugalvinami” kartais vos kas kelis mėnesius, tad smurtinė vieno karaliaus mirtis nieko neturėjo stebinti. Pamąstykite, ar ne Hamleto tėvui valdant iškerojo visos tos visuomenės blogybės, kurias įvardija Hamletas, tad apie kokią garbę čia kalbate?
kad yra žmonių, manančių, kaip reikia TEISINGAI INTERPRETUOTI Hamletą. Atseit, buvo neteisinga ,,sovietinė interpretacija”, o dabar jau jau yra geras interpretacijos standartas – užsieninis angliškas.
Jei teisingai supratau, tai diskusija sukasi apie senuosius ir šiuolaikinius literatūros interpretavimo metodus ir ne tik apie juos, o apie visą metodinę sistemą. Hamletiškas klausimas: kiek mokytojas gali ar turi teisę kišti vaikams savo matymą, savo filosofiją, savo tiesą? Jei vaikai mato, kad Hamletas kovoja dėl karūnos, tai gal mokytoja, mananti kitaip, galėtų surengti diskusiją, debatus, inscenizuoti teismą ar radijo laidą ir išnagrinėti klausimą įvairiais aspektais, o ne pulti piktintis laikraštyje, kokie neva nemoralūs ir prisitaikėliai šiuolaikiniai jaunuoliai, kaip atseit jie ją nuvylė. Tai jūs, mokytoja, nuvylėte savo mokinius – atsiprašykite jų.Nedidelė garbė mokėti atkartoti sovietinių vadovėlių įkaltas tiesas, kur kas prasmingiau būtų patiems atrasti savo tiesą. Taip yra mokoma visoje Vakarų Europoje ir Skandinavijoje.
Tiek dabar projektų, tiek seminarų, tiek pinigų investuojama į mokytojų kvalifikaciją, o ji kaip nesikeičia, taip nesikeičia. Nepadeda nei auditas, nei akreditacijos – niekas.
O kas yra PASAULĖVARTA?
kvailiui: PASAULĖVARTA – tai PASAULIO VARTYMAS (APVERTIMAS, SUVERTIMAS, SUJAUKIMAS etc) arba VARTYMASIS PO SAULE :)D
Noreta parodyti, kaip keiciasi vaiku pasauleziura-viskas verciasi…Mokytoja cia maziausiai kuo deta, apie jokia interpretacija cia nekalbama. O kalbama apie pasikeitusias visuomenes vertybes…O jus cia ko ieskot?
Mamai
Taip,dideli pinigai kvalifikacijoms,akreditacijai,auditui.Kas iš to?Ar bent kas pasidomėjo ,kokio lygio šie renginiai?Jų temos ir potemės skambios.O turinys?Retas lektorius ateina pasiruošęs pasakyti,dažnas pešioja ir organizuoja darbą klausytojams,tikrindamas jų žinias,sapnus…O dėl ,,Hamleto”…ar net kitų kūrinių perskaitymo…Man gaila,kai litunistas nutolsta ir nutolina mokinius nuo grožinio teksto,kalbėdamas ir lygindamas kūrinio veikėjus su šių dienų herojais ir panašiai.Retas nepažeidžia kūrinio idėjos.Dažnas pamoką paverčia šou,kad tik įtiktų ,kad būtų populiarus beprasmybėje.Siūlyčiau paskaityti programas,naujų vadovėlių,chrestomatijų medžiagą,klausimus ir užduotis.
Na, ar verta sitakyti ?Seil?lyd??, tai labai abejoju. Nebent pa?intiniais tikslais, jei nori pasitakyti tikrai blogos literat?ros, nes S. Meyer, para?ydama t? knyg?, susimov? visur, kur gal?jo. Tiek S. King’o pastaba apie S. Meyer, tiek garsioji ?Twilight is about how important it is to have a boyfriend?, tiek pana??s komentarai yra 100% teisingi. I? esm?s, t? knyg? para?? mormon? nam? ?eiminink? ir tai labai ry?kiai matosi (v?lgi, mintis ne mano, o aatklydusi i? interneto platybi?).Tai yra iki visi?ko absurdo persaldinta meil?s istorija. 75% vis? knyg? sudaro pagrindinis veik?jos d?savimai, koks gra?us jos ??rintis vampyras(-f?ja) ir kokia ji nerangi. Veiksmo n?ra. Siu?eto pl?tot?s irgi. ?vykiai sum?tyti tarsi atsitiktinai, o juos jungian?ios gijos yra labai silpnos arba j? i?vis n?ra. Visi veik?jai, kurie yra nors kiek verti d?mesio, tarsi pasity?iojimui gauna po kelet? puslapi? ir viskas gr??ta prie to, koks ?Ach, gra?us, ach, nuostabus, ach, nepakartojamas, ach, tobulas, ach, ne?emi?kas yra Edvardas?. Apie koki? nors min?i? buvim?, manau, ?nek?ti neverta. Kitos okios visapusi?kai blogai para?ytos knygos reik?t? gerai paie?koti. Tiesiog tai yra genuine fail literat?roje.
Gal Tamsta kanapes tiesiog valgot?