<…> „Apie ugdymo skyrių veiklos specifiką, jų privalumus ir trūkumus bei ugdymo kokybę būtų galima kalbėti, jei tuose skyriuose būtų pakankamas mokinių skaičius“, – „Dialogui“ sako Mažeikių r. Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius. Jo vadovaujamos gimnazijos Kapėnų pagrindinio ugdymo skyriuje mokosi apie 30 vaikų.
Pasak direktoriaus, sprendimus, dėl kurių mokyklos virsta ugdymo skyriais, diktuoja politinės valios stoka. „Kai stinga mokinių, reikia uždaryti mokyklą. Tačiau politikai, bijodami rinkėjų, to nedaro, o sukuria skyrių. O tada belieka jau mokyklos vadovui kreiptis į tuos pačius politikus su prašymu uždaryti skyrių. Ir taip visa vietos bendruomenės nepasitenkinimo ugnis nukrypsta į mokyklos vadovą, o ne į politikus“, – ugdymo skyrių radimosi priežastis atskleidžia gimnazijos vadovas.
Kad mokyklos su ugdymo skyriais modelis neturi perspektyvų, „Dialogą“ tikina ir Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos direktorius Gintautas Kuzma. Jo vadovaujamos gimnazijos Avilių pagrindinio ugdymo skyriuje šių mokslo metų pradžioje mokėsi 29, o Dusetų specialiojo ugdymo skyriuje – 32 vaikai. „Ugdymo kokybė skyriuose gal kiek ir pagerėjo, nes ugdymo procese galima plačiau panaudoti gimnazijos turimus materialinius išteklius, – sako direktorius. – Tačiau didelis atstumas iki ugdymo skyriaus yra ir didelis tokio modelio trūkumas, nes ne visus klausimus galima išspręsti telefonu ar elektroniniu paštu.“ Dideliu trūkumu, anot G.Kuzmos, išlieka ir tai, kad mokinio krepšelio lėšų ugdymo skyriams dažniausiai vis viena neužtenka.
Visai kitaip gimnazijos su ugdymo skyriais vadybos modelį vertina Kaišiadorių r. Kruonio gimnazijos direktorė Rita Mikučauskienė.
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.
Ieškau duomenų ...
Ugdymo skyrių kūrime jokios logikos nematau.Nuo vieno kraštutinumo pulti prie kito. Ardėm, griovėm mokyklas be jokio reikalo, o dabar norėdami paslėpti to griovimo pasekmes sugalvojom naujovę ir vėlgi be jokios logikos. Vienas pavyzdys: 10 kilometrų nuo rajono centro yra pagrindinė mokykla. Toje mokykloje šiais mokslo metais visose klasėse lieka vos po kelis mokinius.Ir ji taps vienos iš mokyklos esančios gal už 20 km skyrium.Dauguma šioje mokykloje dirbančių mokytojų ne vietiniai . Tai ar ne logiškiau būtų tuos mokinius pavėžėti 10 km į rajono centre esančią mokyklą, o ne kurti kažkokį mistinį skyrių. Juk nuo pavadinimo pakeitimo lėšų nei padaugėja, nei sumažėja
Geriau skyrius ir arčiau vaikui mokykla, negu keltis vidurnaktį ir grįžti iš miesto mokyklos naktį.O miestelyje vos ne ant kiemo trys mokyklos-pradinė, pagrindinė ir gimnazija bendrai turinčios 900 mokinių kelia juoką pro ašaras:trys direktorės, šešios pavaduotojos(be ūkvedžių)-didžiausias valstybės lėšų švaistymas. Vaikų ugdymui skirtų pinigus, o ne partietes ir “Švogerkas”aprūpintų darbu.
Skyrius tik trumpalaikis pereinamasis etapas. Metai, kiti ir jo neliks. Kam tos diskusijos reikalingos?