Jei pasaulio futbolo čempionais šiemet taptų sportininkai, kuriuos geriausiais pripažintų anonimiškai apklausti sirgaliai, aikštėse matytume visai kitokį žaidimą. Vargu ar geresnį. Tačiau mokyklų, kurių vadovai geriausių vardus suteikia anoniminėse moksleivių apklausose nurodytiems mokytojams, Lietuvoje esama. Kaip vertinti tokią praktiką?
Pasak neseniai pasirodžiusios anoniminių interneto komentarų fenomeną analizuojančios knygos „Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešos erdvės Lietuvoje“ bendraautorės Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės Rasos Baločkaitės, galios santykiai visuomenėje – tarsi ledkalnis. Tai, kas matoma, kalbama ir girdima viešumoje, yra tiktai ledkalnio viršūnė, arba, kaip sakoma Afrikoje – tiktai begemoto ausys. Viešumoje žmonės paklūsta privalomai ritualo tvarkai – atlieka išmoktus ir privalomus socialinio paklusnumo vaidmenis. O užkulisiuose atsiskleidžia tikrieji galios santykiai – žmonių nepasitenkinimas, nusivylimas bei priešiškumas.
Antropologų teigimu, skirtumai tarp viešojo kalbėjimo ir privataus, užkulisių kalbėjimo yra didesni ten, kur didesnė nelygybė, kur skaudesnis valdžią turinčiųjų dominavimas. Socialinių mokslų atstovai kone visuotinai pripažįsta – norint suvokti tikruosius galios santykius visuomenėje, nebūtina laukti riaušių arba revoliucijos, – būtina gilintis į tai, kas kalbama už uždarų durų, kas pasakoma koduotomis versijomis, tarp eilučių arba anonimiškai minioje. Tokiu būdu galima identifikuoti esamas įtampas ir gresiančius konfliktus ir išvengti skausmingų nepasitenkinimo ir agresijos protrūkių. „Ką galvoja, kuo gyvena, ką jaučia ir rašo žmonės – tai yra pirminis atspirties taškas, tai yra visa ko pamatas, pagrindas. Negalima paprasčiausiai ignoruoti to, kas mums nepatinka“, – sako R.Baločkaitė.
Panašu, kad skirtumus tarp viešojo ir užkulisinio kalbėjimo lemiančios priežastys mokykloje yra tokios pačios kaip visuomenėje. Ko gero, šie skirtumai yra didesni tose mokyklose, kur didesnė mokinių, pedagogų ir administracijos narių nelygybė, kur skaudesnis valdžią turinčių asmenų dominavimas. Todėl nekreipti dėmesio į privačiuose pokalbiuose išsakomas nuomones irgi nėra protinga.
Tačiau anoniminės mokinių apklausos, kurias mokyklose rengia profesionalūs sociologai, norėdami išsiaiškinti smurto, patyčių ar narkotikų paplitimo mastą, labai skiriasi nuo anoniminių apklausų, kurias siekdami išsiaiškinti mokinių požiūrį į mokytojų kompetencijas vykdo mokyklų vadovai. Juo labiau kai tokiu būdu gautos nuomonės lemia viešai skelbiamą mokytojų reitingą. Juk į tokios apklausos klausimus vieni moksleiviai atsako rimtai, kiti, prisiminę prastą kontrolinio darbo pažymį, – tiesiog „pavaro ant mokytojo“. Ką tuomet rodo tokiu būdu sudaryti ir mokykloje skelbiami mokytojų reitingai?
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.



![DSC_5975 [640x480]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2010/09/DSC_5975-640x480-160x106.jpg)



























Tai yra tik žaidimas. Rimtai į tas ,,apklausas” nereikia kreipti dėmesio. Nebus populiarus reiklus mokytojas. Jis bus nemėgiamas dėl prastesnių įvertinimų,dėl reikalavimų, dėl darbo. Populiarieji dažniausiai būna ,,fizrukai”, muzikai. darbų mokytojai, etikos mokytojai- t. y. tų dalykų, kurie yra antraeiliai ar trečiaeiliai- tai yra, iš jų nebūna valstybinių egzaminų, jų pamokos vyksta laisvai, nereikia ruošti namų darbų. Deja, praėjus tam tikram laikui, viskas apsiverčia- ,,geraisiais” įvardijami tie mokytojai, kurie daug reikalavo, kurie mokė ir išmokė.
Pritariu Matildai, jog paprastai elgesio ir bendravimo problemų turintys, kitus skriaudžiantys ar menkos motyvacijos mokiniai visada ras progą “pavaryti” ant reiklesnio, teisingumo reikalaujančio mokytojo. Niekaip nesuprantu kai kurių mokytojo darbo “tikrintojų”, kurie šiūlo pamokoje šurmulį, “laisvesnį” elgesį, anot jų, mokantį vaiką dirbti grupėje. Galbūt ir tikslingas toks grupinis darbas kartais, bet esu įsitikinęs, jog suvokti,išmokti, suprasti vis dėlto vaikas turi vienas, nes pagal mūsų sistemą egzaminai dar reikalauja ŽINIŲ, o ne bendravimo įgūdžių demonstravimo ar pan.
Vienoje mokykloje yra rengiama popietė, kurios metu vaikai surašo ant didelių lapų tai, kas patinka ir kas nepatinka mokykloje. Vaikai pvz., parašo, kad nepatinka toks ar toks mokytojas. Be komentaro. .. Galvok kaip nori – ar tau plastinę operaciją darytis 8-), ar mažiau reikalauti, o gal metodus keisti… Kokia iš to nauda – nesuprantu.
Laikas įsiterpti – KTU gimnazijoje tokios anoniminės moksleivių apklausos turi 21 metų tradiciją! Išbandėme kelias variacijas, bet tikrai nemanau, kad jų reikia atsisakyti. Svarbu laikytis kelių principų:
1. Moksleiviai mokytojus turi vertinti tikrai anonimiškai (dabar tai darome internetu).
2. Niekas, išskyrus gimnazijos vadovus, neturi žinoti visų reitingų. Mokytojas žino tik savo, direktoriaus reitingą ir visų reitingų vidurkį.
3. Mokytojas gali visai nesidomėti savo reitingu.
4. Gimnazijos vadovai sprendimus dėl mokytojų priima NE VIEN pagal tuos reitingus, bet ir NEIGNORUOJA jų.
5. Didžiausias mokslas apklausų rengėjams – išmokti teisingai „skaityti“ duomenis ir juos interpretuoti. Sunkiausias uždavinys mokytojams – išmokti teisingai reaguoti į savo reitingus. To ir mokomės jau per 20 metų…
” Sunkiausias uždavinys mokytojams – išmokti teisingai reaguoti į savo reitingus. To ir mokomės jau per 20 metų…”
Kurgi ne! Sunkiausia įrodyti direktoriui, kad tu nesi kupranugaris. Vieną lituanistę (beje, ekspertę, beje ne popierinę) mokiniai reitingavo taip, kad vargšė tapo viena blogiausių. Principinga, išmintinga, viena pirmųjų mokykloje taikanti naujus metodus, vedanti puikias pamokas visiems, kas nori matyti, užsienbietis tai ar ŠMM klerkas. Skelbimų lentoje kabo reitingas ir direktorės “komentaras”, girdi, susirūpinkit “blogiukai” dėl savo ateities, ar norite dirbti. Tiesiog užkniso. Išėjo į gimnaziją. Puiki mokytoja. Vertinama.
Klausimėliai: Kas vertina? Pagal kokias metodikas? Kas toks komentuoja? Iš to seka : Kokias toli siekiančias išvadas daro?
Kai pasakai, kad direktorius pažeidinėja įstatymus, etikos normas, tai tau atsakoma, kad to negali būti, nes NEGALI BŪTI NIEKADOS.
Išvadas darykite patys. Aš pasidariau. Ir nereikia lia lia: mokytojai BŪNA nekompetentingi, o direktoriai niekada???!!!
Patyrusiai: pasidžiaukite, kad mano reitingas niekada nebuvo geresnis už geriausių mūsų mokytojų reitingus. Gal padės?