Vyriausybės pavedimą iki vasario 1 d. parengti ir patvirtinti bendruosius planus, pagal kuriuos iki 2015 m. būtų pertvarkomos mokyklos, kovo pabaigoje buvo įvykdžiusios 52 savivaldybės. Likusios 8 vis dar bando išpainioti susiraizgiusį savo mokyklų tinklą.
„Kauno rajone dar tebesvarstomi planai rodo, kad šis optimizacijos etapas yra sudėtingas ir gana skausmingas“, – pripažįsta „Dialogui“ šios savivaldybės meras, buvęs rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Valerijus Makūnas.
Pagrindinis klausimas, į kurį turi atsakyti baigiamasis bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos etapas, – kuo taps vidurinės mokyklos. Kai kurios šalies savivaldybės į šį klausimą yra jau atsakiusios – vidurinių mokyklų jose nebėra. Tačiau kitur dar veikia 286 tokio tipo ugdymo įstaigos (primename, kad nuo 2015-ųjų vidurinių mokyklų turi nelikti). Jose mokosi per 100 tūkst. mokinių, dirba bemaž 10 tūkst. mokytojų.
167-ių miesto vidurinių mokyklų perspektyva gana aiški. Bemaž visos jos taps gimnazijomis, progimnazijomis arba pagrindinėmis mokyklomis.
Daug dramatiškesnė 119-os kaimo vidurinių mokyklų ateitis. Šansą tapti gimnazijomis turi tik 7 iš jų. Mat jos dar tikisi sukomplektuoti po dvi vienuoliktas klases, akredituotis ir vykdyti vidurinio ugdymo programą.
Apie pusšimtį tokią viltį praradusių kaimo ugdymo įstaigų taps progimnazijomis ir pagrindinėmis mokyklomis, likusios – neteks juridinio asmens teisių ir taps kitų mokyklų skyriais.
Daugiausia kaimo vidurinių mokyklų – aplink sostinę. Vilniaus rajone jų 15, Šalčininkų – 8, Trakų – 6. Tokius skaičius smarkiai lemia etniškai marga šių savivaldybių gyventojų sudėtis. Tačiau 6-ios kaimo vidurinės dar veikia ir nė vienos tautinių mažumų mokyklos neturinčiame, tankiai lietuvių apgyvendintame ir mokyklų pertvarkos plano iki 2015-ųjų metų dar neturinčiame Kauno rajone.
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.
Ieškau duomenų ...
O dramatiškiausia padėtis vis dėl to yra rajonų centruose buvusių vidurinių dabar pagrindinių. o tapsiančių aštuonmetėmis-progimnazijomis.Dramatiškas keliom prasmėm: pirmiausia jokio baigtinio ugdymo etapo nėra, antra kai kurių ugdomųjų dalykų mokysis tik 1-2 metus, trečia buvusi vidurinių mokyklų bazė lieka niekam nereikalinga, ketvirta didžiuliai renovuotų patalpų plotai tampa taip pat niekam nereikalingi, o jų išlaikymas reikalauja nemažai lėšų, penkta kai kurių dėstomų dalykų pamokų skaičius sumažėja iki 10-15, šešta per tokį trumpą ugdymo laikotarpį neįmanoma pažinti ugdytinių, o tuo pačiu individualizuoti mokymą.Mokymas taps labai paviršutiniškas,