Seimui patvirtinus šių metų biudžeto planą tapo aišku, kad besiverždamos diržus šalies savivaldybės turės pradurti dar ne vieną skylutę. Ir didžiausi rezervai slypi ne kur nors kitur, o pertvarkant švietimo įstaigas.
Į susitikimus su mokyklų bendruomenių atstovais šį mėnesį savivaldybių merai vyksta dažniau nei jiems norėtųsi – Vyriausybė pavedė savivaldybėms iki vasario 1 d. parengti ir patvirtinti bendruosius planus, pagal kuriuos būtų pertvarkomos mokyklos iki 2015 m. Atsakinėdami į klausimus, kiek mokyklos dar bus pertvarkinėjamos, savivaldybių vadovai dažniausiai mini tris tai daryti verčiančias priežastis. Pirmiausia pamini Švietimo įstatymo nuostatą, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje nelieka vidurinių mokyklų, todėl iki to laiko jos turi būti pertvarkytos į gimnazijas arba pagrindines mokyklas. Po to kalba apie mažėjantį mokinių skaičių ir dėl to mažesnes į savivaldybę ateinančias mokinio krepšeliu vadinamas valstybės dotacijas. Primena ir apie tai, kad jokių atsargų trūkstamoms mokinio krepšelio lėšoms padengti savivaldybė neturi. Galiausiai kalba, jog mažose mokyklose sunku pasiekti gerą ugdymo kokybę, nes dėl mažo pamokų krūvio įdarbinti gerus įvairių dalykų mokytojus yra neįmanoma.
Visa tai, žinoma, yra tiesa. Kaip tiesa yra ir tai, kad naująsias mokyklų tinklo kūrimo taisykles patvirtinusi ir mokinio krepšelio lėšų skaičiavimo metodiką pakeitusi Vyriausybė pririšo savivaldybes prie labai trumpo pavadžio. Švelniai tariant, galimybių realizuoti originalias idėjas savivaldybės turi labai nedaug. O ir tą „nedaug“ – tik už savo pinigus.
Kokias bendrojo lavinimo mokyklas Lietuvos valdžia mato po trejų metų?
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.
Ieškau duomenų ...
nieko naujo – dar keliolika mokyklų bus uždaryta, kelios dešimtys iš vidurinių taps pagrindinėmis, keli šimtai mokytojų atsidurs darbo biržoje, o likusieji tenkinsis mažesnėmis algomis, gal net prie neapmokamų atostogų bus pratinami… Valdininkų, aišku, tas taupymas nelies. Gal kokiame rajono Šv. skyriuje, kokį nusenusį inspektorėlį ir palydės į pensiją, bet ir tai kažin…
Ponas Strazdai, pasidomėkite, kiek sumažėjo klerkų švietimo skyriuose ir ministerijoje. Mokyklų ir mokytojų jau ir taip sumažėjo ženkliai. Dėkoju
gaila, kad pertvarka neanalizuojama iš esmės. Jeigu norima užtikrinti ugdymo kokybę tai mokinius turi mokyti mokytojai dalykų specialistai, turi būti visos reikiamos priemonės, o ne šaltoje patalpoje prie pečių, jungtiniuose klasių komplektuose ir pan. Savaime suprantama, kad labiausiai nepatenkinti kaimo mokytojai, nes jie dirbdavo su 7-10 mokinių klasėje ir gaudavo tokį pat darbo užmokestį kaip miesto mokytojai dirbdami su 30-31 mokiniu. Raskite kitą tokią sritį, kad darbo užmokestis nepriklauso nuo gauto rezultato. Įdomiai atrodo mokyklos su 60 mokinių (dvi klasės, miesto mokykloje), kuriose net dirba dar po porą vadovų, kurių atlyginimai ženkliai skiriasi nuo miesto mokytojų atlyginimų, tik kažkodėl apie tai niekas nediskutuoja. Sveikintinas dalykas, kad ŠMM inicijuoja tinklo pertvarką bei siekia užtikrinti ugdymo kokybę, gal jau atėjo laikas, kad ir glūdžiame kaime gimęs vaikas mokysis modernioje šį laikmetį atitinkančioje mokykloje. Visa šita pertvarka tik mokinio naudai.
Tik nesekit pasakų, kad 30-ties mokymas yra kokybiškesnis, nei 10-ties. Gal kartais būtent per tai provincijos vaikai išlošia? O ir atlyginimas nuo 12 jau skiriasi
visiškai sutinku. apeliavimas į mokinio saugumą mažoje mokyklėlėje neadekvatus tam, ko mokiniai negauna (IT, neformaliojo ugdymo įvairovė…). Jose dėl pinigų stygiaus ir noro išsilaikyti jau nevyksta jokie popamokiniai renginiai, ugdymo planai vykdomi 70-75 proc. Apie kokią kokybę kalbama?
Tik viena kita pastaba: klasėse ir grupėse, kuriose iki 12 mokinių, dirbantys mokytojai gauna mažiau už dirbančius didelėse klasėse (klauskit buhalterių). IT net miesto mokinių neišmoko skaityti ir bent minimaliai rašyti. O miesto mokinių ugdymo įvairovę jau seniai užtikrina ne tos pačios bendrojo lavinimo, bet įvairios specializuotos mokyklos. Vadinasi, problema yra ne mokyklos dydis ar vietovė. Netiktų kalbėti ir apie didžiulių klasių privalumus. Nebent norėtume pasidžiaugti, kad kaip tik tokių klasių mokiniai yra geriausi korepetitorių klientai.
Geriausia mokykla yra vidurinė mokykla. Gaila, kad toks darinys bus atkurtas po kokių 15- 20 metų, kai koks nors ,,balvonas” sumąstys naujovę – gerą, jau seniai užmirštą dalyką. O dabar turime tenkintis kitomis ,,naujovėmis”, kurios baigia visą švietimą į kapus suvaryti.
Taupys rajonai kurgi ne. Uždarys mažesnias mokyklas, vaikus perkels į didesnes, o mokytojai liks be darbo. jeigu mažėja mokinių tai reikia ne tik mažiau mokyklų, mokytojų, bet ir rajono ar ministerijos švietimo skyrių darbuotojų.
Ko Jus cia kaltinant nekaltus.Didzioji problema emigracija.Eikit geriau prie Prizenturos ir mitinguokit, ne del sumazejusiu atlyginimo ar darbo netekimo, o del neimanomo gyvenimo jaunom seimom. Jos Jusu duona ir darbas.O pensijinio amziaus zmones jeigu butu supratingesni uzleistu vietas jaunimui, aisku butu sunku pradzioje, bet kuo daugiau bus Jaunimo lietuvoje. Dides visiems ir pensijos, o mokytojai uzdirbs ir tures darbo.O jei valstybe isvaikis savus, gali buti, kad ateis svetimi.Tad pats laikas butu mokytis uzsienio kalbos ir ruostis edukacinei veiklai. Bet ar negeriau butu mokyti lietuvai lietuvius
Gal “DIALOGAS” galėtų paskelbti apie ŠMM darbuotojų didėjimo-mažėjimo dinamiką per paskutinius dvidešimt metų.
pirma, abejoju, ar vaikas, atveztas 20-30km i didziule miesto mokykla, patalpintas i didele klase, gauna labai kokybiska mokyma, vargu ar jis speja socializuotis naujoje aplinkoje, kai pamoka veja pamoka, is mokytoju demesio nesulaukiama, kai vaiku tokia gausybe, mokytojai elgiasi robotizuotai, popamokine veikla visai negalima, nes vaikas tuoj sodinamas i autobusa ir turi vaziuoti namo vel tuos 20-30 km(kaip nuostabu kratytis per lietu, veja, kaitra, o siomis dienomis ir per speiga). Ir tai jus norite pavadinti ugdymo kokybe???
Antra, mokytojai, dirbdami su didelemis klasemis, gauna didesni valandu skaiciu uz sasiuviniu taisyma, be to, turi paralelines klases, vadinasi, ruostis pamokoms jiems reikia maziau laiko, o ir kontaktiniu valandu reikes maziau tam paciam 36 valandu darbo kruviui sudaryti nei mazos mokyklos mokytojui. Geriausia, reikia pazvelgti, kiek is viso mokiniu per savaite moko mokytojas. Net ir labai mazos mokyklos lituanistas ar matematikas moko po 100-120 mokiniu . Apskritai, ar tai normalu, ar imanoma pasiekti geru rezultatu ugdyme sitaip masiskai mokant? O dar norima mazinti mokytoju skaiciu. Gal atsipeikekim?
pastebejau didziuli jaunimo verzimasi i mokyklas dirbti mokytojais, ypac dabar, kai atlyginimai mazeja,o klasese mokiniu skaicius didinamas. Pastebejau, kaip gerbiami senjorai mokytojai jau jau norejo uzleisti savo vietas jaunesniems mokytojams, bet eme ir padidino jiems pensijini amziu…
Vieną vaiką išmokai rašyti – nuostolis ar ne? Du vaikus išmokai – apsimoka Lietuvai ar ne, tris – vis dar nuostolingas tavo darbas. Tuo pačiu metu turi išmokyti 20 ar 25, va tai tada ir būna pelningas dalykas (19 – dar vis minusą neši). Tik čia slypi sisteminis požiūris. Daug naujų dalykų sužinai gyvendamas.
Labai gerai prisimenu mokyklų tinklo pertvarkymo pradžią. Tada ir mokinių visose kaimo ir rajono mokyklose dar pakankamai buvo. Reformos iniciatoriai taip gyrė vienos vidurinės mokyklos padalijimo į tris – pradinę, modernią dešimtmetę ir gimnaziją pranašumus, beatodairiškai naikino mažesnes mokyklas. Niekas nenorėjo girdėti jokių argumentų,kad tokia reforma trumparegiška ir neturi jokių perspektyvų. Praėjo dešimtmetis, ir visi pamatėm,kad pradėta reforma nėra joks mokyklų tinklo optimizavimas o papraščiausias švietimo sistemos naikinimas.Dabar vėl naujas vajus gelbėti jau savaime nykstančias kaimo mokyklas .Brangieji jau šaukštai po pietų.Tikrai jau nepadės mažėjančių mokyklų jungimas prie kaimyninių.Vargu ką nors gali padėti kaimynistė,kai mažėjanti mokykla yra vos 10 kilometrų nuo rajono centro,o klasėse likę vos po 5-8 mokinius, o kai kurios iš jų jau jungtinės.Pagalvokim ar kuris nors iš mūsų leistų savo vaikus į tokią mokyklą. Ir iš viso nesuprantama vardan ko toks jungimas, juk nuo to finansų nė kiek nepadaugės.Jeigu kas prisimenate kaip mokyklų tinklo optimizavimo pradžioje Utena buvo vadinama pilotine savivaldybe.Todėl ir šiandien dėl sumažėjusio kaimo mokyklose mokinių skaičiaus kalta ne Utena, kurios centre buvo vystoma pramonė , {kaži kas naujo vystant pramonę Utenoje per pastaruosius 10 metų padaryta}o neapgalvotas mokyklų naikinimas.Besaikis gimnazijų pranašumo eskalavimas padarė savo, kad tėvai ir su speciliosiomis programomis vaikus leidžia į gimnazijas,o ne į pagrindines mokyklas. Nė kiek nepavydžiu kaimo mokyklų mokytojams, kad jie dirba su mažu mokinių skaičiumi klasėse, bet už tai jie priversti dėstyti kelis mokomuosius dalykus, ruoštis kiekvienai pamokai ir gauti tik minimalų atlyginimą, kai tuo tarpu miesto mokytojas pasiruošęs vienai pamokai, jų gali pravesti 4-5.
Manau, kad vyksta Lietuvos “gryninimo” politika: visus besimokančius suguis į centrus (kompleksus – kaip Krekenavos kiaulėms), kaimiečiai išmirs ir liks daug erdvės darbuotis kalbantiems kitomis kalbomis…
Viename iš švietimo raidos scenarijų, praeitų metų pabaigoje apdovanotų švietimo ministro, sakoma, kad reikia atleisti 10-15 tūkstančių mokytojų.
Matau, kad nėra ko komentuoti, nes kolegos neprenumeruoja “DIALOGO”. Siūlau, prenumeruoti, nes jau aš įsitikinau, kad “Dialogas” privalo būti mūsų namuose.