Šeštadienį (01 21) Kauno P.Mažylio gimdymo namuose įrengtame gyvybės langelyje paliktos dvi naujagimės dvynės. Jeigu šios coliukės (viena sveria vos 1,9, kita – 2,4 kilogramo) išgyvens, po 6–7 metų jos peržengs Lietuvos (jei neįsidukrins užsieniečiai) mokyklos slenkstį.
Ką jos patirs mūsų švietimo įstaigose? Ko jos išmoks? Numatyti negali niekas, nes ir gyvenimas, ir mokytojai bus dar labiau pasikeitę nei dabar nuo 1991-ųjų. Pokyčiai greitėja jau net ne geometrine progresija. Tad kalbėti apie ateitį – tuščias reikalas. Juolab kad ir dabarties švietimo būklę bent kiek objektyviau suvokti tampa vis kebliau. Stipri informacijos srovė plauna suvokėjo smegenis šalutine informacija, įtraukia protą į įvairiausių skandalų akivarus. Čia sudega ne tik emocijos, bet ir asmeniniai gyvenimai.
Nuomonės viešai reikšti nelabai ir mokėję, lietuviai dabar dar labiau taškosi emocijomis. Seimo nariai čia geri mokytojai.
O kaip yra mokyklose? Ar mokytojai per 21 nepriklausomybės metus tapo drąsesni? Ar teisinė mūsų valstybė juos apsaugo labiau nei prakeiktoji sovietinė? Retoriniai klausimai – niekas tokių sudėtingų tyrimų Lietuvoje neatlieka. Ir mokslininkai, o gal jie labiausiai, paima kokį vieną aspektėlį (tarkim, dramblio uodegos mosavimo dažnio priklausomybė nuo klimato), patyrinėja ir padeda į turimą lentyną.
O, kiek Einšteino ir Galilėjaus vertų idėjų tose lentynose miega! Jei kas netikite – paskaitykite edukologijos disertacijas, jei ir ne jas pačias, tai bent jų pavadinimus. Jie nedaug kuo skiriasi nuo mano skliausteliuose įvardyto aspekto.
Bet būkim pozityvesni. Nūnai suaktyvėjo bent kelios mokytojams atstovaujančios profesinės sąjungos. Vienos ruošiasi mokytojų suvažiavimui, kitos – dviejų valandų streikui.
Iš viešai skelbiamos informacijos susidaro vaizdas, kad ir tai mokytojų „nekabina“. Ar organizatorių jėgos per silpnos, ar mokytojų miegas toks gilus?
Mano versija tokia: mokytojai taip susiskaidę, kad niekas jų nejungia ir nevienija.
Pirmiausia tas susiskaidymas egzistuoja mokyklose: tarp administracijos ir pedagogų, tarp dalykų mokytojų. Šalies mastu: lituanistai – sau, istorikai – sau ir t. t., „didmiesčių“ mokytojai – sau, miestelių bei kaimų – sau ir pan.
Prie profesinių sąjungų nemaža dalis pedagogų nesišlieja dėl atseit žemo pastarųjų lygio, dar daugiau – dėl lituko, kurį reikėtų kas mėnesį mokėti…
Mokytojai mano, kad jie nieko niekur neturi aukoti, nes pats jų darbas – pasiaukojimas. Ir dar prastai apmokamas.
Toks galvojimas kyla dėl sistemos uždarumo. Šia prasme mokytojai nekalti – kalta aplinka.
Atvira institucija mokyklą gali padaryti tik tėvai. Kol kas partneriškų tėvų ir pedagogų santykių yra dar per mažai. Dažniau tėvai tik agresyviai reikalauja.
Gaila, kad vilčių teikęs Tėvų forumas nūnai težiūri į ministerijos burną.
Su artėjančiu visos Lietuvos mokytojų suvažiavimu ir dviejų valandų įspėjamuoju streiku, mielieji.
Jūsų ET
Ieškau duomenų ...
kaltos ir profsąjungos.Mokytojams reikia aiškinti. Ir aiškinti rpadėtį reikia pradėti ne parašus dėl streiko renkant, o gerokai anksčiau. Vienoje tokioje gimnazijoje kur atlyginimai dar gana pusėtini, vyko parašų rinkimo akcija. Profsąjungos pirmininkė gana negudri moterėlė taip ir neatrado jokių rimtesnių argumentų įtikinti mokytojams kodėl reikėtų dėtis prie streiko. Direktorius gi pasakė gana argumentuotą ir gražią kalbą. Ir dauguma mokytojų “susilaikė” – t.y. nesirašė. Truputi gėda dėl tos gimnazijos žemo samoningumo lygio, bet išryškėja ir kita – profsąjunga toje gimnazijoje irgi žemo lygio, pasyvi, jos nariai irgi pasyvūs… Tokia profsąjunginė organizacija tikrai nieko negali suorganizuoti.
Būkim biedni, bet teisingi – nejaugi jūs iš tikrųjų manote, kad nuo to streiko kas nors pasikeis? Geriausiu atveju pažers į akis kokių nors pažadų, o už nugaros špygutę rodys.
Pavargus nuo visų visiško abejingumo nesirašiau už streiką.
Pavargusi krankt, o kokia kita forma mokytojai gali parodyti nepasitenkinimą valdžia?
Geriausia nieko nedaryt, o tik kitus pakritikuot. O gal susimylės kas nors ir man kruopelę numes – kokią papildomą pamokėlę nuo kolegos nupeš. Kad tik lapės nesupykdyčiau, o tai ir tą paskutinį sūrio gabalą atims…
Blogiausia tai, kad daugelis mokytojų niekaip negali atsikratyti vergo sindromo ir dėl to bijo pakelti galvą aukštyn. Juk, pirmiausia, mes gimėme būti ŽMONĖMIS, o tik tada tapome MOKYTOJAIS. Jau vien mūsų profesija reikalauja rodyti pavyzdį visuomenei. Ir neklaužados mokiniai labiausiai vertina tuos, ant kurių sprando nepajėgia užsilipti. Kol mokytojai neparodys valdininkams savo PILIETIŠKUMO, tol ant jų nugaros velniai vestuves šoks.
Sakote, kad pavargus nuo visų visiško abejingumo nesirašei už streiką?
O aš sakyčiau, kad, tamstele, labiausiai pavargusi esate nuo savo abejingumo, nes jūs ir esate viena iš tų “visų”.
Bėda, kad mokytojų kompetencija taip pat nėra auksinė. Nepasitenkinimas jų darbu didelis. Todėl jie ir nėrė į krūmus.
Profsąjungos tik ir niekina vadovų darbą ir gina atseit mokytojus nuo vadovų savivalės. Bet pasižiūrėkit, kaokios kompetencijos mokytojai yra profsąjungų nariai.
mokytojai, mokytojai..kaip kalbate, tokie ir esate.mokykloje išdirbau- 28m., likau be darbo. sunku. supratau,kad ,,jie ir ten ” -stagnacijos, korupcijos ir baimės lopšys.visi nori gyventi
Mieli kolegos, paaiškinkit man, neišmanėlei : abejingumas, nusivylimas – KUO ? “pavargimas” – nuo KO ? ar tik ne nuo savęs pačių ? savo nesupratimo, nesidomėjimo, kas ir kaip vyksta ir kaip turėtų vykti ? mano nuomone, pilietinis sąmoningumas – savo teisių gerbimo prižiūrėjimas, yra amžinas ir nuolatinis, o ne baigtinis procesas. Kaip žmogaus savigarba, orumas, principingumas. Jei tik šituose dalykuose žmonės “pavargsta”, – ant jų sprando tuoj pat kas nors užsikaria :) dar suprasčiau, jei apie pilietinį nuovargį kalbėtų koks mokytojas-aktyvistas. Bet dažniau yra atvirkščiai : tie, kurie organizacijas kūrė, agitavo, į jas stojo ir iki šiol jas palaiko(ir išlaiko!),veiklose dalyvauja – kažkodėl nei pavargo, nei nusivylė, nei tapo abejingi, kantriai toliau tą darbą dirba, o tie, kurie nei palaiko, nei dalyvauja (net nesidomi !), – netikintys ir nepatenkinti PS veikla, “pavargę ir nusivylę”. Ir visad pirmieji pasirengę “nuolat tobulėti”, “persitvarkyti”, pasiaukoti darbui”,”persikvalifikuoti” paklusdami ŠMM ar administracijos nurodymui, tačiau vardan savo teisių ir orumo gynimo ‘nepatobulės ir kvalifikacijos nepakels’ nė per plauką :)))) Kol kas tokių – dauguma. Deja…
100 proc. pritariu RJ. Tikrai nieko nedarantys labiausiai viskuo nusivilia.
Kažkada ir aš buvau silpna ir savimi nepasitikinti būtybė.
Ilgą laiką savo teises supratau tik intuityviai.
Tačiau, kai vieną kartą persipildžius kantrybės taurei perskaičiau LR Konstituciją, supratau, kad privalau kovoti už savo vietą po saule. Suvokiau, jog kitų pagarbos galima reikalauti tik turint aukštą savigarbos jausmą, t.y. tik tada, kai pats tiki , kad esi ŽMOGUS, o ne daiktas, kurį kiti gali mėtyti ir vėtyti. Maištauti vienam yra viena, o susibūrus į organizaciją – visai kita, nes vieną tik apšauks maištininku, o su būriu priversti skaitytis visi ponai. Tam save gerbiantys piliečiai ir buriasi į profesines sąjungas.
Keista, apmaudu ir kartais pikta, kai tie, kurie intensyviai spjaudo į profsąjungas, atsidūrę ant bedugnės krašto puola į kojas, prašydami patarimo, užtarimo ir kitokios pagalbos. Tačiau deja deja, dažnai tai jau būna per vėlu. O profsąjungų stiprybė priklauso ne nuo saujelės entuziastų, aukojančių savo laiką kitų labui, o nuo mokytojų sąmoningumo ir vienybės. Taigi dabar pats laikas ne tik valdantiesiems, bet ir visai visuomenei parodyti, kas mes esam – bailiai, laukiantys manos iš dangaus, ar pagarbos verti PILIEČIAI.
taigi, suorganizuok streiką kai aplink visi tokie saves negerbiantys susnos? Aišku ne visi – yra Rasa, yra Jūratė yra ir tie dešimt tūkstančių – jei tai ne melas, kurie nepabijojo padėti parašus. Visiems rekomenduočiau pažiūrėti filmą apie JAV švietimo darbuotojų profsąjungą ir jos narių kovas.
beje tas filmas vadinasi “Waiting for supermenn” – taigi ir amerikos mokytojos kurį laiką laukė supermenų, kad jas apgintų, deja įsitikino, kad turi gintis pačios…
Su steiku susijusiu klausimu DIALOGAS użdavė ir esantiems valdżioje, ir opozicijoje bei dvieju prestiżiniu mokyklu direktoriams. Atsakymai įdomūs, spausdinsime kitame nr.
P.S. mano kompas neturi u nosinės, atsiprašau.
Puikiai išmanome Konstituciją, esame aktyvūs, bet reikia, kad ir valstybė, arba, kitaip tariant, žmonės, veikiantys jos vardu, būtų ne impotentai, o gebantys ir norintys, kad Konstitucija tikrai būtų pagrindinis įstatymas, nuo kurio nukrypti nevalia. Kol bus dabartinis (kriminalinio pasaulio žodžiais tariant) bespredelas, tol šnipštas iš visų derybų, deklaracijų, reikalavimų… Tol lauksime „devintosios bangos“, kuri nuplaus dalį mokytojų (sunkioji artilerija – biurokratai – liks, tarsi prikaustyti prie inkaro). Reikia KAPITALAUS SĄJŪDŽIO, masinio PROFSĄJUNGĖJIMO. Ir nereikia čia skleisti erezijų, kad profsąjungos nariai – nekompetetingi mokytojai. Šmeižtas! Mūsų gimnazijoje visi „avinėliai“, drebantys dėl kiekvienos smulkmenos, kaip tik nėra profsąjungiečiai ir jų labai nedaug…
Įdomu, ar tie, padėję parašus dėl streiko, streikuos? patirtis rodo, kad kai reikia tikrai kažką daryti, daugelis neria į krūmus… o jei dar ne tos PS narys..
dviejų valandų streikas nėra net streikas, tai greičiau tėra protesto akcija ir mokytojų vienybės patikrinimas. Deja, bijau, kad po šio streiko Steponavičius galės sakyti, kad dauguma mokytojų jo reformoms pritaria ir yra visiškai patenkinti algų mažinimu, atestacijomis ir kt.Pabrėš, kad protestavo nežymi mažuma – tik kokie 10 tūkst iš devyniasdešimties tūkst ar net mažiau – nepatenkintas tik koks vienas iš dešimties… Kad ministerija kruša bailias susnas man negaia, gaila tik LR mokyklos ir tikrai gabių bei norinčių mokytis mokinių…
įspėjamasis streikas – tik akcija, kuri vyksta net iš darbo vietos nesitraukiant, tad ir į krūmus nėr kur nerti :) Jei dokumentai suderinti, įstaigos administracija sutinka, – 1 ar 2 val. sueit ir pasikalbėti apie SAVO problemas yra tik solidarumo su visais mokytojais ženklas. Deja, dauguma mūsų mokytojų tiek glūpi, kad net elementarių dalykų apie savo teisių gynimo būdus nežino, o baisiausia – NENORI to solidarumo, tingi šioj srity įžvelgt “nuolatinio tobulėjimo” galimybę, nes būt išsigandusiu įsitempusiu paklusniu vykdytoju, iškreiptos sistemos sraigteliu tiesiog patogiau.
Atkreipiu redakcijos dėmesi į apklausos rezultatus . Pažiūrėkite, ar ten nebalsuojama iš vieno IP.
Man labjausiai patinka K.Miliausko sarkastiškas humoras, o ne rimtai straipsniai ir dar labiau profsąjungų veikėjų dejonės. Dabar toks laikas kai į viską tik su humoru galima žiūrėti, kitaip gausi infarktą ar kokį insultą.
Tad palaikom K. Miliauską, OK!!!!!!!
Gera mintis. Kodėl ne? Bet tik kad vieną kartą duoda, pas mane kažkas ne gerai su kompu matyt….
Baikit rašinėti kvailus komentarus.
Mano vyras, kuris dirba švietimo skyriuje, sakė, kad vasario 1 dieną Seime vyks labai rimtas posėdis dėl to MK ir tinklo. Vyras sakė, kad po paskutinių publikacijų Dialoge seimūnai galutinai plyšo, ministerijai iškėlė ultimatumą ir pareikalavo spręsti problemą iš esmės.
Rinkimai juk ant nosies.
Sėdi maniškis savo darbo kabinete ir laikraščio staripsnius skaito bei pasiūlymus savo šefui rengia, nes jam reikia skubiai juos išsiųsti pirmadienį ir mūsų brangiąją šventąją ministeriją.
Sujudo veikėjai, matysim kas bus toliau.
O jūs čia kažkokį marazmą malat apie kažkokius juokelius ir sarkazmą.
Liūdna, kai mokytojas pasakoja, kaip gerai jam būti mokytoju o kažkokia profsajungietė marazmina, kad ji jau pasidarė labai drąsi.
Galvoju: laimė, kad mes turim žmonių, kurie nėra zuikiai po krūmu, o dar turi pilietinės valios ir platesnį mąstymą.
Visuotinė pagarba tokiems žmonėms ir nesvarbu, kokį postą jie beužimtų.
Mes jau prisuokavom, tad nejuokaukim daugiau.
Dėkoju už supratimą.
Linkėjimai visiems, kurie mato plačiau.
o ką reiškia tasplatus mastymas – kelionę į platųjį pasaulį iš LR?
…. Platus matymas- kai mėginama belstis net ir tuo atveju, kai dyrys užrakintos jau seniai užrūdijusia spyna..
Kartais dar būna stebuklų…. Ją kažkas bando atrakinti…..
Gal pavyks….. :)
aš taisiūlyčiau nelaukti tų stebuklų, o imti ir surengti rimtą streiką, susibūrus į rimtą profsąjungą ir jokių stebuklų nereikėtų – valdininkai norom nenorom patenkintų teisėtus mokytojų reikalavimus.
Linkiu visiems besibeldžiantiems sėkmės. Gal dar išgirs, kad ir prieš rinkimus…
MAn liūdna dėl Dialogo laikraščio pozicijos.
Jis jau senai vadinamas profsąjunginiu ruporu, todėl rimtižmonės rašyti ir privengia.
ET turėtų rimtai susimastyti, kodėl įtaka tokia menka.
Mokyklose juk puikiai žinoma,kokių tikslų siekia profsąjunginiai – kad jų tik niekas nekabintų. Į pamokas eina pavėlavę(tipo, per pertraukas rengia debatus ir pan.)
Tokius streikuotojus visuomenė kepurėmis apmėtys. Patikėkit, tikrai taip bus
Profsąjungose liko tik kažkokie tokie. Ten jau nėra kompetentingų. Ir visuomenė šiuos veikėjus puikiai pažįsta. Pritarimas iš visuomenės juk patys matot koks.
O jūs čia briedu užsiiminėjat…..
O kokių tikslų siekia neprofsąjunginiai savarankiški savos profesijos “asai”? Ar ne jie, kai kas nors “prignybia” soubine bėga į profsąjunga ieškoti pagalbos? Tačiau patys, kol sotūs ir geras algas gauna, alkanų neužjaučia ir net niekina juos… Lietuviška vienybė – kaip malonu jaustis lyderiu ir niekinti “lūzerius” kol paties neištinka bėda…
O varganas tu lietuviškas naivume…….
Paieškojau aš to alytiškio gimnazijos lyderio analitinių straipsnių. Ir atspėkit, kiek jų radau…,
Atspėjot?
Juokas ima pamasčius: va sėdi Stundys, skaito Dialogą ir užsirašinėja juokelius…. Tada išsikviečia Steponavičių ir duoda jam paskaityti, kad tas strategiją sukurtų….
Man jau baisu nuo tokio mastymo lygio.
Jeigu Seime jau vyksta kažkas – tai tikrai ne dėl aforizmų. Dėkui gerb. Linai už info, manau tikrai ponia žino, jei jos vyras sakė.
O kuria profsąjunga man tikėti? Mūsų mažame rajone jų gal keturios po keturis žmones (gal :) )
Ašgalvoju paparastai: mums reikia pabudinti protelio nepraradusius žmones, kurie tikrai žino padėtį ir įstatymus.
Tos kelios bobikės iš profsąjungos kampelio nieko nepadys. O ir autoritetas jų švelniai tariant neretai būna…. vos šioks toks.
Besiblaškydami mes numarins kompetenciją visai. To ir nori ŠMM. Jiems kuo greičiau tai įvyks, tuo geriau jiems patiems (va, čia mano aforizmas, balsuokit už mane :) )
Jau tikrai, man nervai nelaiko nuo viso to briedo.
MES BESIDRASKYDAMI PRARASIME PASKUTINIUS LYDERIUS.
O tada….. Tada jau tik čemodanai ir Anglija.
DAugiau aš jau nerašysiu, nes tikrai pikta ant visų, kurie nedraugauja su razumėliu.
Pritariu Jums dėl analitinių straispnių reikaingumo. Žinoma, kas nors (kad ir iš ŠMM visada pasakys, neskaitot spaudos, nesilankot ŠMM tinklalapyje ir pan. Toks pasakymas – figos lapas). Kas įvyko Lietuvos švietime ar moksle bei studijose per dvidešimt metų? Išeina taip, kad man reikia leisti begalines laiko skaityklose ir aiškintis, be to, numatyti ir tolesnes gaires.
Būsiu grubus: o ką veikia parazitai, atsakingi už šias sritis? Steponavičiui trūksta pavaldinių? O gal jie dar didesni nemokšos už besikaitaliojančius lyg kojinės ministrus? Kasmetis puldinėjamas veda į niekur. Atėjo Steponavičius, atsivedė Bacį, dar Puodžiukų priglobė ir pirmyn (ten jų daug besėdinčių). Tai gal ponai pasakytų, kaip dirbsim po metų, penkerių: niekas nesako, kad reikia smulkmenų, bet principiniai dalykai turi būti aiškūs visiems.
O kaip apsijuokta su aukštojo mokslo ir studijų reforma?
Kur etatinis ampokėjimas mokytojams?
Paskaitai prieškarinės Lietuvos leidinius – ten nemažai buvo rašoma apie švietimo reikalus (aišku – sąlygos buvo kitos). O gal dabartiniai bukesni?
Ministro pareiga – pasibaigus metams (gal būti it mokslo metai) – jis privalo ne panegirigomis užsiiminėti ir vartyti prieš TV kameras akis, o apžvelgi praėjusius metu ir numatyti, kas bus keičiama ateityje.
Abejoju, ar ministras ką nors paskelbs šiais klausimais ir pasibaigus kadencijai.
Jei ne, jis turi nedelsiant nėšdintis iš pareigų.
Nijolė Oželytė moko drąsos ir laisvės
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=H9UwlMjQ1vk
Girdėjau ir ašei, jog klrkai ir klerkučiai rengiasi į seimą aiškintis situacijos. Bėda tik yra tame, kad ne vietiniai klerkai tą susitikimą inicijavo, o pats seimas pagaliau išgirdęs, kad LT jau su švietimu nukrito taip žemai, kad kristi daugiau nėra kur.
Žiūrėsim, kuom viskas ten pasibaigs.
O į profsąjungas žiūriu skeptiškai, nes bent iki šiolei jos vis dar tik draskosi tarpusavyje ir garsiai kai kada aikčioja, o ministras iš jų viešai šaiposi, nes ta pati visuomenė jau seniai yra pakabinusi dantis ant mokyklos ir nepritaria mūsų aikčiojimams.
juokingiausias anekdotas apie lietuvio mokytojo išmanymą, kas yra profsąjunga : “Įeina kasdien į mokytojų kambarį tokia pasipūtusi, viskuo nepatenkinta…”
Geras šiandien Delfyje (arba žurnale “Valstybė”) tyrimas – būtinai panaudokite “nuolatiniam mokytojo tobulėjimui” :
“Psichologinis lietuvio portretas: nelaimingas ir tuo didžiuojasi”
…baudžiauninkas išgyvena visada ir bet kokiomis sąlygomis – tad išliko tie, kurie sugebėjo pritapti.
Lietuviams laikyti save nelaimingesniais už kitus tolygu būti pranašesniems už kitus. Net galima sakyti, kad mūsų tautoje buvimas auka tapo prekės ženklu. O jei auka kaip nors ypatingai eksponuojama (tarkim, viešinama nukentėjusiojo istorija), tai – jau išskirtinis prekės ženklas.
… Lietuviai paradoksaliai derina pranašumo jausmą ir kentėjimą. Žmogus, kuris kančią supranta kaip pranašumą, nenori jos atsisakyti.
Kas nors pasaulyje galėtų pasakyti, kad turime per mažai faktinės medžiagos būti nelaimingi, bet tai nieko nekeistų, nes mes prisirišę prie šio savo bruožo. Pensilvanijos universiteto profesorė Sarah Farah atliko skurdo tyrimus ir padarė išvadą, kad pagrindinis skurdo psichologijos požymis yra savęs gailėjimas.
Kai imi savęs gailėtis, išsivaduoji iš būtinybės keisti situaciją, taigi, paverki dėl to, koks esi nelaimingas, ir to pakanka, nereikia nieko daugiau daryti. Kitu atveju žmogus ieškotų išeities.
Tad nustokim savęs gailėtis, o pakelkim balsą ir imkim valdžią už ragų.
jei nesi profsąjungos narys, neturėtum būti ir mokytojas. Pilietiškumas – ne profesija, bet nuolankumo ir abejingumo toleravimas – ne mokytojo veikla. Turėtume visi būti profsąjungos nariai. Tada nereiks verkšlenti apie lygį tų, kurie ten seniai yra. Kažkaip nususo supratimas apie esminius dalykus,susmulkėjome iki pavienių atvejėlių ir pletkelių, užmirštame esmę. Profsąjunga – ne partija, rinktis nėra iš ko, kito kelio ginti savo orumui ir interesams nelabai matau. Tai gal ir tobulinkime profsąjungų veiklą.
Estai bunda, tad ateis “žiemos metas” ir ŠMM šilumos mėgėjams…
Keista Tamstos nuostata apie tai, kad visi marš į eiktų joms pirmiau savo vidines problemas susitvarkyti, žulikavimo etiketę (etc. Bružo) nusimesti ir kitaip susitvarkyti.
Profsąjunga turi žiūrėti plačiau, o ne bobikių aroganciją tenkinti. Dabar tokios kalbelės- ateik į mūsų profsajūzą ir būsi saugi – atrodo liūdnai.
Ats., dingo dalis teksto:
Keista Tamstos nuostata apie tai, kad visi marš į profsąjungą. Joms reiktų pirmiau savo vidines problemas susitvarkyti, žulikavimo etiketę (etc. Bružo) nusimesti ir kitaip susitvarkyti.
Profsąjunga turi žiūrėti plačiau, o ne atskirų bobikių aroganciją tenkinti. Dabar tokios kalbelės- ateik į mūsų profsajūzą ir būsi saugi – atrodo liūdnai. Man toks progsąjūzas nereikalingas.
Ats. už ankstesnio komentaro pasimetimą
Tai man dyvai – profsąjunga – bobikių arogancija… O ką veikia tie “protingi” diedukai, kad bobikėms vairą atidavė?
Stokit į profsąjungą, parodykit savo platų akiratį – ne arogantišką, o tikrą – patriotišką, perimkit profsąjungų vairą į tvirtas vyriškas rankas. Tada nereikės nei “etc. Bružo”, nei bobikių rūgoti.
Pernai į svečius atvykę norvegai niekaip nesuprato, kodėl Lietuvos mokytojai nestoja į PS. Norvegijoj 90 procentų mokytojų yra profsąjungų nariai. O dėl to, kad yra ne viena profsąjunga, nėra ko stebėtis – kitose šalyse irgi po kelias yra. Gal jau laikas atprasti nuo tarybinio modelio, kai buvo viena partija ir viena profsąjunga. Na, o jei nepatinka, kaip sakot, bobikės vadovės, perrinkit į vyrukus. Mes nieko prieš. Jei jūsų išdidumas leis, savo patirtimi retkarčiais pasidalinsim. Tik nežinia kuriam laikui vyriškos kantrybės užteks, nes nesaldi ta profsąjunginė košelė, ir, kad nesviltų, ne šaukšteliu, o visa liže maišyti reikia…
dar vienas juokingas posakis : “Profsąjunga turi žiūrėti plačiau” :))) tai KAS tie, kurie TURI ? tu, aš, jis, ji, mes jūs, jie, jos ? kažkaip lietuviams mokytojams ‘profsąjunga’ vis asocijuojasi su vienu asmeniu, kuris kažką ‘turi, privalo’. visų organizacijų vadovai renkami, vienintelis, ką jie privalo – daryti tą, ką nariai nusprendžia. Jei nariai ‘žiūri siaurai’, vado žiūrėjimo nepaplatinsi :)
O dėl ko stoja žmonės į tą jūsų vadinamą “profsajūzą”, jei ne saugumo ieškodami? Kas bent šiek tiek mąsto, supranta, kad jau vien žodis “SĄJUNGA” reiškia, kad savo teises gina bendrai. Paprasčiausiai, priklausote vėjo blaškomai žmonių kategorijai, kurie savo baimę ir neveiklumą kompensuoja pasiburnojimais kitų adresu. Tai jūsų požiūris yra siauresnis negu siauras. Su tokiu požiūriu net grybauti neverta, nes nepamatysite šalia takelio augančių baravykų.
Man visada smagu žiūrėti į tarpusavyje per pertraukas besiriejančias profsąjungietes. Net ir tarpusavyje “susikala” prie gardesnio kąsnio.
Tai va kaip gyvename.
O mes gražiai kalbame apie kažkokias vienybes…….. :)
taigi dauguma LR mokytojų piktinsis profsąjunga, kuri yra silpna nes joje nėra nei dešimties proc. mokytojų. Ir džiaugsis atlyginimų mažinimu bei atleidimais iš darbo nes ką čia padarysi. Tai man primena pasakojimą apie tai kaip trisdešimties pirklių būri užpuolė du plėšikai ir visus apiplėšė. Kiekvienas pirklys, paklaustas kodėl nesipriešino, aiškino taip: vienas plėšikas laikė į mane nutaikęs pistoletą, kitas tuo metu kraustė kišenes. Ką aš galėjau padaryti?
Nieko nėr baisiau šaliai, valstybei, kai jos piliečiai : 1)nemato ir nesupranta bendrųjų visuomenės (ir atskirų profesijų grupių) reikalų; 2)nemato visuomenės (ir profesinių) grupių vieni kitų palaikymo prasmės; 3)”smaginasi” dėl savo bendrapiliečių (profesijos kolegų) neišprusimo, ribotumo ir t.t. Iš čia ir sklinda legendos apie bjaurų lietuvaičių būdą : nedraugiškumą, nesolidarumą, amžiną pavydą, ir piktą tyčiojimąsi iš kitų. Bėda, kad tokie nesupranta, jog pjauna šaką, ant kurios patys sėdi : tikėtis, kad tavo šalis suklestės, kai tu pats esi piktas vargšas egoistėlis, – naivu. Teisi mokslininkė Ainė Ramonaitė, sakydama, jog „esame įklimpę į savo mentaliteto pinklių kalėjimą“ – lyg ir noris būt kultūringų, išsilavinusių piliečių šalies atstovais, bet pats savęs pakeisti negali – noris vaidint “kietesnį” individualistą, nors užmušk :))) bendro reikalo vardan niekaip nesugebėti pažaboti savo menkų ambicijų, godulio ir noro tyčiotis iš kitų – postsovietinio sindromo liekanos. Ir visa dar – didžiausia visos Lietuvos bėda…
pastudijuokit, gal išlipsit iš savo ribotos vienatvės :) http://www.civitas.lt/admin/get_file.php?id=122
Dekui visiems profsajungieciams. Komentaruose jie jau parode savo tikraji veida.
Parodykit man profsajungieti, kuris moka diskutuota ir irodyti savo tiesa.
Kaip ir rodo komentarai, jie moka tik izeidineti ir niekinti kitus.
Stai toks ju veidas.
As balsuoju uz kometencija, o ne uz emocijas. O su kuo Jus?
Atsiprasau, turejo buti ” kompetencija”
Tiesiog susijaudinau del izeidinejimo.
Vėl nesupratau, kas ką įžeidinėja. Ar pasiūlymas vyrams tapti pS vadais jau ir yra įžeidimas, o profsąjungiečių išvadinimas bobelėmis ne? Ar čia tas momentas, kai sako “vagie, kepurė dega”, tiksliau, kai neturi ką atsakyti, nes aiškiai prasilenkia su logika, tai šaukia kad muša?
Lina, pasidalinkite savo unikalia kompetencija atpažinti “tikrąjį veidą”, profsąjungiečius, geriečius-blogiečius, partiečius, marsiečius ir t.t. iš komentarų po kokiu nors straipsneliu :)Ar nemanote, kad įsižeidinėti, piktintis ir darytis galus dėl virtualių komentarų (kieno jie bebūtų) – naivu ir juokinga ? juk visi stengiasi atsakyti į strp. klausimą : ar jėgos per silpnos, ar miegas per gilus ? tai su kuo jūs – miegančiais, nusilpusiais, pabudusiais ? ir prie ko čia kompetencijos ? nebent socialinės-visuomeninės… ;)))
Pagal straipsnio pavadinimą: ir tas, ir tas. Iš visų diskusijų aišku, kad, kaip dažnai būna, ta lazda vis dar su dviem galais: ir jėgelių mažai, ir didelės dalies kolegų miegas „lokiškas“, o labiausiai kaltas noras niekur nesikišti, būti geriems, kad minėta „devintoji banga“ kuo mažiau būtų panaši į asmeninį cunamį… Juk ir komentaruose pasisako labai siauras mokytojų ratas. Dauguma nori žarijas žarstyti svetimomis rankomis…
Mano atsakymas komentatoriui “prasymas”
Dovanokite, mano kompiuteryje nera lietuvybes, todel busiu “svepla”.
Tikrasis veidas….
Kai ieinu i mokytoju kambari ir pamatau prie skelbimu lentos gyvai diskutuojancias moterytes, matau tikraji veida: va, ziurekit, tas idiotas (supraskit, direktorius) vel isakyma del darbo grupes parase. ..
Bjaurybe, uz ka jis pinigus gauna, mulkis paskutinis…….
O va, ta vista pavaduotoja jau vel i pamokas eis…. Ka ji supranta, pati budama dvasios ubage….
O va, tas asilas direktorius ir vel organizuoja pasitarima… Tegul tariasi pats su savo vistomis, nes jie visi uz dyka pinigus gauna.
Ir taip toliau…. Ir taip toliau….
Ir taip kasdien…. Istisos vaikstancios depresijos..
Galiausiai- pamegintu tie asilai neduoti aukstesnes kategorijos – tuoj pats baigsis ju karjera.
Ir taip kasdien….
Stai tokie veidai is solidzios profsajungos….
:)) šaunuole, Lina.. pagaliau kažkas išdrįso paviešinti mokytojų kambario diskusijų esmę.. Galiu pasakyti, kad ir mūsuose panašiai kalbamasi. Labiausiai graudu, kad pati PS valdžia mokykloje suskirsto kolektyvą į tuos, kurių darbas vertingas, ir į tuos – kurių ne (nors tarp jų ir PS nariai), kuriems reikia daugiau mokėti, kuriems ne.. Tai ko norėt iš valdžios, jei patys savo rankomis žeminame, įžeidinėjame ir niekiname kolegų darbą?
Taigi, mokytojai susiskirstė į profsajungiečius ir kompetetingus bei gerai apmokamus “asus”. Vis tik priminsiu, kad profsąjungietį iš darbo atleisti žymiai sunkiau ir dar tai, kad kitais metais, jeigu mokytojai nesugebės pasipriešinti mokyklų tinklo pertvarkai ir klasių didinimui,keli šimtai iš jų, o gal ir koks pusantro tūkstančio pravers darbo biržos duris. Profsąjungiečių, jeigu jie pasiieškos bent pakenčiamų advokatų, tarp jų tikrai nebus nei vieno…
…. profsajungiečiai, pasinaudoję advokatų paslaugomis, paliks sėkmingai darbuotis, o į gatvę bus išspirti darbštūs, tačiau ne tokias gerkles turintys mokytojai. Ir mokymo lygis pakils du kartus…..
Ateitis viliojanti…
gaila ir apmaudu, kad NET mokytojai vis dar nesugeba atskirti akivaizdžiai skirtingų dalykų : asmens elgesio kultūros, priklausymo žmogaus teisių gynimo organizacijai ir įvairių kompetencijų turėjimo. Taip pat visiškai neatskiria (ypač mokytojai) dalykinių/darbinių nuo asmeninių santykių. Nekultūringas gali būti bet kas (ir PS, ir nePS); dažnai net aukščiausias profesines kompetencijas turintis specialistas atstumia savo ydomis ir elgesiu; o kiekvieno simpatijų/antipatijų skoniai apskritai neturi nieko bendro su darbiniais, dalykiniais ir PS dalykais. Beje, profsąjunga net ir šitose mokytojų bėdose stengiasi padėti : organizuoja įvairius seminarus (ir neprofsąjungiečiams) kuo skiriasi visi šie dalykai, kodėl jų sumaišymas kenkia savo teisių gynybai, kuo reikia vadovautis derinant interesus ir t.t. naujausia PS seminarų tema – mobinginiai santykiai švietimo įstaigose. Ten, kur jaučiate grupės ’spaudimą’ – kvieskitės PS mokymų vadovus iš regioninių ar respublikinių centrų – padės subalansuoti nekultūringų moteriškių ir baikščių (bet kompetentinų ?) stebėtojų santykius :))))
deja, rašiau ne apie asmeninius santykius, o apie PS poziciją kolegų atžvilgiu…
o kokia gali būti kovojančių pažiūra į bailius, išdavikus ir valdžios subinlaižius?
Profsąjungiečiams nereikia advokatų, nes jie patys žino savo ir kitų dirbančiųjų teises ir dažnai atlieka nemokamo advokato paslaugas. Skirtumas tas, kad profsąjungietis nebijo pakovot už save ir kitus, todėl jų ir nemėgsta tie, kurių galvos įbestos į smėlį.
Nėra ko ginčytis. Iš 37 tūkst. mokytojų streikui “pasirašė” apie 15 tūkst. Ko dar?
Netriukšmaukite, nes dar ne dauguma.
tai gerokai daugiau nei praeito streiko metu, kad streikavo beveik vien tik žemaičiai. Be to nemanau, kad viskas tuo ispėjamuoju streiku ir baigsis. Tikrasis, neterminuotas streikas turėtų vykti prieš egzaminus.
Reiškia rezervų yra. Žiūrėkime optimistiškai :)
kad “pasirašė”, nereiškia, kad streikuos :) pažįstamas reikalas..