<…> Atsitiktinai vienoje šalies sostinės gatvėje sutiktas buvęs mokinys po kelių bereikšmių frazių tuoj gyvai ėmė pasakoti apie planuojamas atostogas su šeima Tailande. Pasigyrė, kad jį paviliojo kelionių magija ir kad kiekvienais metais aplankymui renkasi vis kitą egzotišką kraštą. Didžiulį įspūdį esą paliko Vietnamas, Kinija, Karibų jūros regiono salos…
Formaliai šioje vietoje reikėtų pasakyti: smagu ir tikriausiai jau normalu, kai buvę mokiniai savo padėtimi ir atsivėrusiomis galimybėmis aplenkia buvusius mokytojus. „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas taip pat turėjo savo mokytojus, tačiau jie tikrai nepateko į „Forbes“ leidinio sudaromų turtingiausių žmonių sąrašus ir, ko gero, dėl to visiškai nesielvartauja.
Tačiau šioje vietoje netikėtai prisiminiau vienos geografijos mokytojos ištartą frazę: kaip gerai, kad televizijų kanalų sąrašuose atsirado „Travel channel“, iš kurio aš tiek daug pasisemiu žinių savo darbui…
Kita vertus, pažintinių laidų apie svetimus kraštus žiūrėjimas, lyginant su kelionėmis, turi ir gana daug privalumų: nevargina ir nealina skubėjimas, temperatūrų svyravimai, televizijos laidos dažnai kartojamos, tad gali pasirinkti patogų žiūrėjimo kampą ir laiką, – to nepadarysi realios kelionės metu…
O jei jau visai rimtai, daugelis mokytojų vargu ar išdrįs šią vasarą visa galva pasinerti į atostogų šurmulį, juolab kad ir paskutinės žinios iš kitų metų pedagoginio krūvio pasiskirstymo posėdžių nebuvo itin džiugios: mažėjantys klasių komplektai siaurina ir pamokų tinklelį bei galimybę dirbti ir užsidirbti.
Tokios tad gyvenimo realijos. Ir jas vargu ar pakeis darbo apmokėjimo aprašo projektinė nuostata, pedagoginio darbo krūvį prilyginanti 18-ai kontaktinių valandų. O jeigu tų kontaktinių valandų mokykloje yra tik tiek, kiek jų realiai yra? Taigi šiai nuostatai (jeigu ji liks galutiniame dokumente) bus lemta gyvuoti tik kaip vizijai, neturinčiai įtakos realiam gyvenimui, būsimajam mokytojų darbo krūviui ir, aišku, atlygiui, nes dalintis galime tik tai, ką realiai turime, o ne tai, ką savo vizijose norėtume turėti.
Visas Pasvalio r. Pajiešmenių pagrindinės mokyklos direktoriaus Ervydo MACAIČIO straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
ko cia vel apie pinigus?galima ilsetis ir Lietuvoje , reikia tik noro ir fantazijos.
Zinoma, Jonai. Ne apie pinigus daina, tik apie jų kiekį:)
Aaaaaaa, tai Lietuvoj be pinigų jau galima???? Turiu daug noro, tai gal Jonai duosi receptuką, kaip po Lietuvą palakstyti be benzo, kuris kainuoja vos ne 5 LTL? Tikrai, sia vasara pramoga bus Tv, ne nuo kitu metu kruvis vegetariškas, o komunaliniai ir kiti mokesčiai ir toliau pamps kaip Lašininiai per užgavėnes. Tai va Jonai, atostogausim su fantazija- savo pašiūrėj.
Iš norų jau liko tik fantazijos, mielieji. Realiai kitais m.m. gausiu 11,5 pam. Gyvensiu tik su fantazija.
Tikrai liudna, mokytojai nereikalingi, mokyklos uzdaromos, jauni tevai isvaziuoja svetur, vyresni tevai isvaziuoja svetur su vaikais, – ka rasime rugseji vienas dievas zino. Skelbkim Lietuvai bankrota, gal kas nupirks.
na galima miške iš eglišakių susiręsti pašiūrę, medituoti, kvėpuoti grynu oru, savaitę maitintis kilogramu kruopų ir žolelėmis, užsiiminėti joga, išbandyti sveikuolių rekomenduojamą keturiasdešimties dienų badavimo kursą – sako po jo labai nušvinta protas. Ir, aišku gerti tik vandenį ar vaistažolių arbatėles. Tik saugokitės patektiį privatų mišką ar šalia kokio nors šiuolaikinės buožės vilos, ar į vietovę kur lankosi agresyvūs paaugliai ar meškerioti irgi rizikinga – mat žvejo bilietas nemažai kainuoja, o jei be jo gali tekti susimokėti didelę baudą…
Ach, kaip gražu ir gera ten, kur mūsų nėra: Tailandas, Kinija, Vietnamas.Ko gero jau nebe prestižas būtų pasakyti, kad atostogavau Egipte ar Turkijoje.Galiu nuvažiuoti ( savaime aišku ne už savo varganai uždirbtus atostoginius- dukterys siūlo ir siūlo pafinansuoti), bet nevažiuoju sąmoningai.Man gerai ir Lietuvoje, ir savo gimtąjame miestelyje.Nedarykime iš to tragedijos, kad vieni važiuoja, o kiti negali.Kažkaip skaudu palieka skaitant “Dialogą”.Gal labiau jį tiktų pervadinti pedagogų problemų ir nepasitenkinimo sasvaitraščiu, pavyzdžiui “Niurgzlys”
Gal geriau uzsisakyk laikraštį ir perskaityk viską, o ne tai, ką matai prieš akis.
Be kita ko, kaip su mokytojo akiračiu? Įdomiausia, kad kažkuriame laikraštyje skaičiau, kad tėvai keikia mokytojus už tai, kad jie toliau savo nosies nėra nieko matę,girdi, ko iš jų norėti,girdi, pasakoje apie Coliseum, patys jį matę paveiksliuke. Suprask, visiški nemokšos.
Tai kaip tu prieš tokius tėvus atsistosi pagulėjęs palapinėj kokiame Kurpalaukyje.
Praeitą vasarą mokinukas su savo gimdytojais pasitrankė po Kubą, rugsėjį klausia: kur mokytoja per atostogas buvote. Sakau, kaime ir dar Palangoj. Klasėj nuvilnijo arkliškas juokas.
Šiemet meluosiu išsijuosus, maždaug, buvau Vietneme ar Tailande. Velniop, nenoriu arkliško juoko klasėj.
Tikrai liūdna ir nebūkit čia kažkoks patriotas. Pašiūrėje galėsime tysoti, kaip išeisime į penciją. O gal VL jau sulaukė tos gerovės?
Ką čia bepridursi ir beparašysi, matyt, teks taip ir padaryti- kad nesijuoktų arklišku juoku iš mano geografijos siaurumumo palėksiu iki Afrikos,vieną kitą buivolą safaryje nudobsiu ir pasigirsiu, kad buivoliena mitau.Kietai ir krutai auklėtinių akyse atrodysiu, po atostogų mane lydės susižavėjimo pilnais žvilgsniais.Žodžiu, patirsime su mokiniais abipusę satisfakciją.
tegu mokytojai permąsto savo vertybes, kuriomis vadovaujasi mokydami mokinius, pagalvoja apie naujų santykių klasėje lygmenį, paskaito knygą, pasidžiaugia pražydusiais žiedais, salėtekiu ar saulėlydžiu, pagalvoja be pavydo apie geriau gyvenančius, pakeliauja po apylinkes… ir atostogos bus turiningos. Ar būtinai reikia čia nuolat direktoriui verkti…yra prasmingesnių darbų, ką nors gero padaryti savo mokiniams, mokyklai…
Labai teisingai parašėte.Turime kiek turime ir nieko čia iš esmės tais savo pasigraudenimais nepakeisime.Išeikime atostogauti pakelta galva,susikurkime poilsį pagal avo galimybes, nebandykime iššokti aukščiau bambos.Ir iš viso džiaukimės gyvenimu, juk žmogui tiek nedaug atseikėta būti šitam pasaulyje.Galų gale nusiimkime tuos juodus saviplakos ir nepasitenkinimo akinius, kaip bebūtų, už lango šviečia saulė.
Vaizdelis nekoks. Baisu, kai mokytojai nieko nebelieka, tik keliauti į užsienį ir ten dirbti dievai žino kuom. Kažkas negerai mūsų valstybėj, kai diplomai dedami į močiučių skrynes. Pradinukams tai tikrai ne pyragai. Džiova ateis ir į dalykininkų daržą. Ir VPU pervardinimas nieko gero neduos. Gaila, kad niekas neskaičiuoja, kiek mokytojų reikės. Brukami diplomai ir prašom į darbo biržą. Bet juk tai pinigus kainuoja.
Dėkui visiems siulantiems ilsėtis mokitojams po krūmu….. Gal mes tiek ir nusipelnėm už savo darbą kad tik tiek galim…. Tai gal mes visi netikėliai kažkokie….. Dirbam kaip arkliai ir už savo uždirbtus varganus likukus galime tik pamiškyje pagulėti….
Skaudi ir nuoga realybė….
Rugsėjį vėl pulsim į darbą…. su atsidavimu…. o paskui jau laikas į kapines….
Karksėk, karksėk- prisikarksėsi, nes vienaip ar kitaip mintys materializuojasi.O šiaip tai labai nesinorėtų, kad mano vaikus mokytų tokia nususėlė.Visais laikais mokytojai Lietuvije nebuvo turtingi, galintys gražiausiais rūbais rėdytis, po užsienius važinėti.Tačiau jiems netrūko savigarbos ir orumo.Deja, dabar viešas verkšlenimas ir savęs menkinimas tapo labai populiarus, tik ar kam nuo to geriau? Gal kokiai vienišai, senai panelei, matančiai aplinkui dinamišką gyvenimą, taip savęs pasidaro gaila, taip gaila, bet kam išsipasakosi, kas skaudžią ašarėlę nubrauks…tai ir lieka ta dėžė, kompiuteriu vadinama ir šauksmas tyruose- per mokslo metus blogai, o per atostogas dar blogiau.Užuojauta.Nuoširdi.Patarimas- vienas vienintelis:”pavaikščiokisu manimi po gryną rasą, kada žiogeliai laba rytą gros…”( iš dainos žodžių neišmesi).
Tai eik ir vaikščiok po savo rasą, aš batų tinkamų rasai neturiu
Vargas tau Lietuva, vargas tau švietime- su batais po rasą??? Turim ką turim- no coments.
Kai pavaiksciosi- gal gudresnis pasidarysi. Gaila man tokiu buku patriotu
Smetonos laikais mokytojas galėjo iš savo algos išlaikyti gausią šeimą, tarnaitę, o vasarą nukeliauti į Šveicariją ar pan. Algos buvo LABAI GEROS.
Smetonos laikais kiekviename kaime turėjo būti mokykla. Pradinė. Dabar devizas kitas- Kaimas be mokyklos. Smetonos laikais kaime garbingiausi žmonės buvo- kunigas, vaistinin- kas ir mokytojas. Dabar- vagis- apvogęs visus ir tapęs ,,verslininku” – Elito atstovu, nuo kurio ,,etatinės” fizionomijos rodymosi ,,Stiliaus” ar ,,Žmonių” žurnale visiems jau susuka vidurius. Štai kaip pakito vertybių skalė.
Na Smetonos laikais ir mokytojai buvo kitokie. Kai Mokytojų suvažiavime, jau atėjus sovietų valdžiai, jie sugiedojo Lietuvos himną juos išvežė į Sibirą. Dabartiniai, taip pasisukus, sugiedotų bet ką pagal užsakymą, kad tik gerai užmokėtų.
Parodykit man nors vieną čia ir dabar, kuris to nepadarytų. Bet ką – mokytoją, politiką, verslininką, bet ką. Na, kaip? Taigi.
o darbas pagal pačias absurdiškiausias pasaulyje programas – ne “Gyvulių himno” giedojimas? 2013 m. įskaitos projekto “laiminimas”, kai pusę mokslo metų abiturientai tik kalbės ir kitų kalbančių atsiskaitymo klausys – ne GŪ himno giedojimas? O nemokamų darbų (PUPP, BE , įskaitų vertinimas už dyką ir savo “laisvu” laiku – ne GŪ himno giedojimas? Kas išdrįs pasipriešinti sistemai ir negiedoti GŪ himno? Tokių nėra. Sveikatos apsaugoj GŪ himnas giedamas, socialinėj apsaugo – giedamas. Tie, kas nenori ir GALI negiedoti, seniai jau Anglijoj, Airijoj, Vokietijoj, Prancūzijoj, Danijoj, Švedijoj, Norvegijoj…
prieš kelerius metus buvau 12-okų kalbėjimo įskaitos vertintoja, viena iš temų buvo apie JUNESCO saugomus Lietuvos paminklus (nepamenu tikslios formuluotės), tai mokiniai taip gražiai kalbėjo, skaidres demonstravo, net saldu buvo klausytis…vertintoja vieno kalbėtojo paklausė, kokios Vilniaus senamiesčio vietos jam gražiausios…tas mykė mykė, o po to išstenėjo, kad nežino, nebuvo…pasirodo, Vilniuje toliau “Akropolio” nėra buvęs. Tai ir su atostogom taip: gal vaikais ir guli ant Turkijos smėliuko, bet savosios Lietuvėlės visai nepažįsta. Aš nesuku galvos dėl atostogų, važiuosiu į sodybą Dzūkijos regioniniame parke, bastysiuos po miškus ir,patikėkit, visai nepavydėsiu skrundantiems užsienio kurortuose…užtat matysiu, kaip susitinka Ūla ir Merkys, sutiksiu saulėtekį pušyne ir nusispjausiu, kad vaikams tai “ne lygis”.
mes ne verkšlename, o savo laikraštyje kalbamės apie viską, kas mums aktualu. Tam ir turime laisvę, kad galėtume laisvai reikšti savo mintis. O, tamsta anonime, esate labai piktas žmogus, kuris niekina kitus. Jūsų patarimai teoriškai labai gražūs, prasmingi ir teisingi…Bet…Atsiminkite, kad mokytojas, turintis mažai pamokų,tai gaunantis mažai atostoginių, išlaikantis gausią šeimą ir dar neįgalius šeimos narius, neturintis giminių kaime…Toks mokytojas neturi mašinos ir pinigų kelionėms po Lietuvą…Na, bet sotus alkano neatjaučia… Iš jūsų romantiškų patarimų matyti, kad esate sotus, todėl niekada nesuprasite materialiai blogiau už jus gyvenančių.
Pritariu paskutiniam komentarui.
Mes turime teisę išsakyti savo problemas, ir tikėti, kad jas kažkas kažkada išgirs.
Apie atostogas… Kokios ten atostogos. Mano atlyg.804 litai, vyro keliais litais didesnis.
Du vaikai, vienas studentas.
Kuro kainą visi puikiai žinot- išvažiuojam tik savaitgaliais i kaimą.
Tad mintys teisingos- jaučiuosi didžiausia nenusisekėle ir didžiausia vargeta.
Galvojat nenoriu pamatyti pasaulio kad ir artimo? Ir dar kaip?
Reikia po keletą litų rudeniui atidėti. Kas už komunalinius mokės?
Taigi, tokie anonimai, kurie patys pinigais pertekę, buki kaip autobusai dar drįsta šaipytis iš mūsų visų.
Sąžinės neturi
“Mes turime teisę išsakyti savo problemas, ir tikėti, kad jas kažkas kažkada išgirs.” Tai jūsų problemos ir jas išspręsti niekas nepadės. Vaikų skaičiaus mokyklose jokia valdžia nepadidins, o tuo pačiu ir krūvio. Ieškokite darbo kitur, geriau apmokamo, galbūt net nemokytojo. Jei gaunate tokį atlyginimą, turite labai mažai pamokų (maždaug 10 per savaitę) ir tokioms paieškoms laiko yra pakankamai. Mokytojai, kurie turi gerus krūvius, nesiilsi “po krūmu”, gali išvažiuoti atostogauti ir į užsienį. Sakysite sotus alkano neužjaučia. Panašioje situacijoje buvau (na, dar ne tokioje baisioje duobėje) buvo sunku, bet neliejau “krokodilo ašarų” internete, ieškojau, dirbau keliose mokyklose, bet kokius kitus darbus, korepetitoriavau ir t.t.
Smagu, kad dar vis atsiranda patriotų.
Tačiau patriotizmas turi savo ribas. Vaikų valdžia nepgrigimdys – tai absoliuti tiesa, tačiau kai iš mokyklos jau dabar šešiolika vaikų su tėvais išvažiuoja į Angliją, AAiriją, Ispaniją, Norvegiją – kažkas jau negerai su valdžios vykdoma politika.
Jauni tėvai vaikus gimdo svetur.
Abiturientai vagonais traukia į užsienį. Ar jie sugrįš – klausimas labai retorinis.
Lietuvoj lieka pensininkai. Kas tau, miela žodžio laisve, pensiją egzistavimui uždirbs?
Kokios mokyklos ir kiek jų bus, kur darbą, miejoji, tau parūpins? Kad ir kelias pamokas, kai savi jau ima viską, kas tik nors kiek atlieka.
Niūri ta kasdienybė, niūresnė ji vis tampa metai iš metų.
Pedagoginis universitetas be atvangos kepa pedagogus.
Klausiau jų kažkada- kaip su poreikiu. Sako, apie kokį poreikį kalbama, mums gyventi aip pat reikia (teisingai straipsnyje apie tai ir sakoma- niekas to poreikio neskaičiavo.)
Kaimai jau tampa mirę, mokyklų pastatai su užkaltais langais, kaip anuomet buvo su gyvulių kompleksais.
Imkim žvelgti viską plačiau- ekonomika mirė, liko valdininkai (jų skaičius nemažėja, nors gyventojų skaičius tipsta dienomis) ir prekyba su kosminėmis kainomis.
Atostogos nuėjo į praeitį kaip prisiminimas.
Galvojam tik apie šią dieną.
Ministerijos klerkai buvo teisūs, kai mokytojus įvardino kaip paslaugų teikėjus.
Tokie mes ir pasidarėm, bedvasiai ir visiškai pavargę.
Pavargsim per tas vasaros dienas dar labiau, nes galvosim apie tai, kaip gauti duonos kasnį rugsėjį. Ateisim jau tada pikti ir suirzę. Tokie ir būsim visus metus.
Gerai, kad Jūs, miela ponia, dar turit resursų lakstyti iš vienos mokyklos į kitą.
Bandėm ir mes važinėti iš Krretingos į kitą Žemaitijos miestą prisidurti prie duonos. Gavosi šnipštas- už keliones sumokėjom daugiau, nei uždirbom.
Viena kolegė važinėjo net į Šiaulius. Ir nieko- vyras turi firmą, davė mašiną, valdišką kurą- kodėl gi ne. O kai reikia užsukti į kolonėlę- depresija po tokio lakstymo akivaizdi.
Viskas, mieloli, labai jau surišta tarpusavyje, viskas. Kol nesuitvarkysim ekonomikos ir verslas normaliai nepradės funkcionuoti- problemų ratas tik didės.
Būkim patriotai, tačiau ir nepraraskim sveikos nuovokos.
BIJAU , kad būsiu nesuprasta, bet daugumos komentatorių mentalitetas juos išduoda esant tipiškais lietuviais. Dejuos, skųsis, bet, gink, Dieve, nieko nedarys, kad padėtis keistųsi. Konkreti situacija iš mano klasės: darėme atsisveikinimo ,,vakarėlį” , pasibaigus mokslo metams. Prasidėjo kalbos kalbelės- ,,aš neisiu, nes bus tas ir anas”. Taip, atėjo keli vaikai. Gabiausių ir protingiausių nebuvo. Atėjo kitą dieną, klausiu, kodėl nebuvot. Atsakymas: tai buvo tas, o jis vadovauja visiems. Klausiu- kodėl tu negali vadovauti? O jis man iškart atšauna: ,,aš nenoriu nieko daryti”. Štai jums situacija. Blogai, bet nenoriu nieko keisti, geriau keiksnoti kitus, bet pačiam nesikeisti. Mielieji, perversmas pirmiausia turi įvykti jūsų smegeninėse. Kai pradėsite KITAIP mąstyti, tada ir gyventi imsite GERIAU. Ir valdžios jums niekas iš niekur neimportuos- savame krašte patys turite imtis iniciatyvos ir daryti tvarką. Savo šalyje tai ŽYMIAI lengviau nei kur UK ar Airijoje. Mažiau niurzgėkite, o daugiau veikite. Raskladuškinai, kur dingai? Kur skini braškes ar žuvį darinėji? Pasigedau Tavo šviesių minčių. A- ŪŪŪ. Kur TU?
Kaip ir vėl diskusija apie nieką… Kai matau, kad šeimos neišmaitinsiu, ieškau galimybės prisidurt iš pašalies (jokio darbo nebrokiju), bet neraudu www, koks gyvenimas sunkus. “Oijjj Zuzana, širdis mano… ” Apsidairykit aplink, eikit žemuogių rinkt, pasigrožėkit vaivorykšte, jei neįperkat, bibliotekoj paimtą knygą paskaitykit, suloškit pokerio partiją su draugais, išvilkit karosą į krantą…. Mačiau nemažą dalį Europos, bet didesnės dalies Lietuvos neaplankęs esu, tad tą ir darau. Pigiai! Traukinio bilietas, kuprinė ant pečių, draugai šalia ir laužo dūmas… Ko daugiau reikia?
Gerų atostogų visiems :)
Lietuviškų mokytojų “sumanumas” : … betrūksta prisipažint, kad tas problemas patyliukais “išsako” vakaro maldelėj, o tada jau tiki ir tiki gliai širdyje, ir kasvakar dar perklausia, ar tas kažkas jo problemas gerai išgirdo… :DDDD visiškas cirkas su lietuvaičiais daros : lyg vaikų darželis, lyg šamanų būrimai, lyg stogai važiuoja… Na tikėkit toliau, kad KAŽKAS KAŽKADA KAŽKUR ir KAŽKAIP KAŽKĄ dėl jūsų padarys… Nepaisant to, kad KAŽKAS iš jūsų jau 20 metų tyčiojas, o jūs vis tikit ir tikit… Ir prieš kiekvieną vasarą pasiguodžiat, kaip KAŽKAS eilinį kartą jūsų neišklausė…
po dvitaškio iškrito ši citata : turiu teisę išsakyti savo problemas, ir TIKĖTI, kad jas KAŽKAS KAŽKADA išgirs…
taip patarimai labai gražūs ir teisingi, bet teoriniai ir nepraktiški. Apie kokį korepetitoriaus darbą gali svajoti etikos mokytoja? Ar įmanoma susirasti dar bet kokio papildomo darbo žmogui virš 50 metų? Tur būt nebandėte…Didžiausia diskriminacija pas mus yra vyresniems žmonėms. Niekas nenori įdarbinti, kai sužino amžių. Važinėti daugybę km dėl kelių etikos pamokų neužtenka pinigų, nes išlaidos yra didesnės už pajamas. Taigi, nei mokytojo, nei valytojos darbo …Jokio darbo neįmanoma gauti. Traukinio bilietas man per brangus pagal mano pajamas. Todėl nuvažiuoti rinkti žemuogių, braidyti po ryto rasą negaliu…
pritariu komentatariui, kad pasibėdavojimai viens kitam problemų neišsprendžia. Žinoma, išsikalbėti reikia. Žmonės net pinigus moka psichologams, kad juos išklausytų. Taigi, išsikalbėti reikia dėl psichologinio palengvėjimo. Bet, problemos nepajuda iš vietos… Didžiausia mokytojų bėda, kad išsikalbėję, jie nepereina prie veiksmų. Turėtų susivienyti į gausias profsąjungas ir griežtai reikalauti tęsti jau priimtą mokytojų atlyginimų didinimo programą. Programa priimta, ją reikia tik vykdyti. O mes nuolnkiai kenčiame, tylime ir nereikalaujame. Mokytojai didelė jėga, kai susivienija. Jų bijo visos vyriausybės.
deja, labiausiai ir stebina būtent MOKYTOJŲ tamsumas… atrodo, tiek tereikia : pasiimkit kartą kitą mokyklos bibliotekoj istorijos, politologijos, pilietinio ugdymo vadovėlį, perskaitykit skyrius apie valstybės sandarą, valdymą, piliečių grupių interesų derinimą, pasidarykit mokykloj susirinkimą ir paklauskit vieni kitų : KODĖL mūsų valstybėj per 20 metų niekaip nesukuriame bent šiek tiek patikimesnės, ne imituojamos, o tikrai gyventojų, dirbančiųjų padėtį gerinančios tvarkos ? KAS KO NEDARO ? atsakymus galiu pasufleruoti : 1) jei supratot, kaip valstybės kuriamos visam pasauly, – atsakysite, kad piliečiai, t.y. MES PATYS nesijungiam į valstybės valdymą ir tos tvarkos kūrimą; 2) jei nenorėjot suprast ar net nesidomėjot, – toliau guositės ir aimanuosite, kad “valdžia bloga, kažkas kažko kažkodėl nedaro”…
turime kompiuteri ir nuostabia Lietuvos gamta. Kam savo uzpakali gabenti i Vietnama, Tailanda ar kitur-net nenuvyke jus galite suzinoti daug daugiau,ir vaiku, grizusiu is tu saliu, daug ko paklausti, o jie net nezinos. Pasedziu prie kompiuterio, pavaikstau gamtoje, paskaitau knyga…pabendrauju su draugais, pasijuokiame-tikrai bus saunios atostogos. Baikime save marinti juodomis mintimis. O kaimo mokytojai dar ir puikiausiu darzoviu uzsiaugins. Beje, del kitu saliu…Man asmeniskai visai neidomu kur nors keliauti, maisytis su svetimu tautu zmonemis po turgus, valgyti ju virtuves maista, geretis ju, svetima man, kultura…As tiesiog myliu Lietuva, o kitus krastus galiu pazinti per interneta.
galima atostogauti gamtoje, LR, Egipte ir Afrikoje – Vokietijos, JAV ar Japonijos mokytojas gali pasirinkti ir diskutuoti kas geriau – padėti giminaičiams kaime ar apžiūrinėti Egipto piramides. Mes negalime – mes turime tik vieną variantą – auginti daržoves ir darbuotis pas gimines ar savo sode. Protingesni vasaros atostogų metu varo į Švediją, Norvegiją ir kitur ne pailsėti, bet užsidirbti žiemai. Viena kolegė man paasakojo kad norvegijoje per vasaros atoetogas ji užsidirbo daugiau nei per mokslo metus LR. Beje ji tai man sakė prieš kelerius metus. Dabar jos nebėra LR – ji Norvegijoje.
Visur gerai, kur mūsų nėra… Gal ir reikėtų žiemai užsidirbti svetur, bet bijau, kad kaip tas kolega rugsėjo pradžioje sakyčiau, kad po darbo atėjau į mokyklą pailsėti. O kokia tada būtų mano darbo kokybė? Tai gal geriau ant dviračio ir ieškoti žemuogių pievelių ir kalnelių, nuo kurių atsiveria nuostabūs gimtinės vaizdai.
Niurzgėti ir aš moku, ir man daug kas nepatinka, ir profsąjungos veikloje dalyvauju, ir streikavau, ir mitingavau, ir į rinkimus einu… Bet… niekas nekinta į gerą. Šuo loja, o karavanas eina. Atlyginimas nedidėja, o atvirkščiai, pensija pasislėpė dar toliau (nors, kaip teko girdėti, užsieniuose daug kas nesulaukia to numatyto amžiaus, o išeina pagal įvairias išlygas anksčiau) ir t.t. Bet šypseną į dantis ir, sako, smegenys sureaguoja ir nuotaika gerėja, ir į žemuoges, vėliau, jei bus, į grybus. Bent galva nuo visokių nesąmonių prasivėdina. Ir nuo kvailų ir protingų komentarų taip pat:)
žemuoges rinkti, grybauti ir meškerioti, darbuotis darže ir sode – puikus laiko praleidimo būdas – aš taip jį leidžiu jau treji metai. Bet ateina sąskaitos už elektrą, buto šildymą, vandenį, dujas, telefono pokalbius. Gerai, kad žmona dar pusėtiną algą gauna, tai jos beveik užtenka toms sąskaitoms apmokėti…Dabar eilinį kartą sukame galvas iš ko reikės išgyventį šią vasarą, nes kai atiduosime skolas ir apmokėsime sąskaitas žmonos atostoginių nebeliks. Aišku, gal gausiu hinirarą, gal pasimaišys koks atsitiktinis uždarbis, gal…Kai pilvas ir kišenė tušti, gėrėtis tomis žemuogių pievelėmis gana sunku…
Galima gerėtis žemuogėm, o galima jas pardavinėti…
Mūsuose atostoginiai ir yra tam, kad sąskaitas apmokėtum ir kreditus atiduotum… Mes abu pedagogai, išlaikome du suaugusius vaikus, kurie prisiduria įvairiais sąžiningais (sąlyginai) būdais. Narkotikų nepardavinėja, bet darbus bukesniems studentams sėkmingai rašo. Dukra apsigynė magistro diplomą ir tuo pačiu du ar tris bakalaurams parašė (neskaičiuoju referatų ir pan.). Nei vienas, nei kitas darbo neranda, įtakingų giminaičių neturime, taip kad ir jie rudenį su paukšteliais trauks iš gimtinės. O mes, ryškiai sumažėjus krūviams, toliau gyvensime nuo algos iki algos ir lauksime pensijos (kitaip tariant, dar didesnių problemų). O gal padės šypsena ir, jei sveikatos bus, parduodamos žemuogės ir grybai?..
Taip, Margarita, visi gyvename nuo algos iki algos ir apie atostogas galvoti jau tiesiog žalingi. Va, per TV jau loja, kad šiluma brangs trečdaliu…. Iš kur tų litų prigimdysime. Taigi egzistuosime ir vegetuosime.
Šiltos vasaros!!!!
labai liūdna… Sužinojau, kad nesusidarys viena klasė, tai pamokėlių sumažės…Ryte sužinojau, o iki dabar neatsigaunu. Ir iš tiesų, uogelės, grybai nepadės nors kiek išsilaikyti, egzistuoti. Na, niekaip…
mat kad ir perkančių tas žemuoges ir grybus nebeliko – prieš porą dienų meškeriojau ir gerai kibo prigaudžiau apie tris kilogramus žuvies. Atėjo darbininkas ir pasiūlė man už tą žuvį du litus… Kai aš nusijuokiau, jis pasakė, kad už tiek visada perka. Taigi jums už žemuoges pasiūlys 50ct.
Tas saldus žodis- ATOSTOGOS!!! Nesvarbu-kur, nesvarbu- kaip.Džiaukimės. Paniurzgėsim rudenį.
Na ir mes pedagogų šeima, ir būsto paskola kabo ir vaikas mažas, bet kaip sako: “Davė Dievas dantis, duos ir duonos” :) Daugiau optimizmo brangieji ir noro kovot už save ir už savo artimus, o ne tik dejuot kokia valdžia bloga (kai net nesugebam nueit balsuoti), kad nereikėtų, kaip tam anekdote paskutiniam išvykstančiam iš Lietuvos išjungt aerouoste šviesos…
kovoti – tai reiškia vykti uždarbiauti į Švediją ir užsidirbti pinigų susimokėti už šildymą ateinančiais metais. Ar ne?
vykt į švediją irgi kova :) o šiaip, aukščiau buvo daug teisingų komentarų- skaitykit istorijos/politologijos vadovėlius, juolab kiek suvokiu prie istorijos AK linkęs… galima nuo bačkos šūkaut, o galima ir ‘litovkas’ tiesint… :D
sotus alkano NEATJAUČIA. Visi, kurie nenori kalbėtis apie mokytojo varganą padėtį, dar yra sotūs. Gal, tai gerai uždirbančių vyrų žmonos, gal tai žmonės turintys daržus, sodus,tėviškę kaime, gal tai žmonės, kurie dirbo korepetitoriais. O ką daryti varganai etikos mokytojai, gyvenančiai bute, neturinčiai vyro, tėvų, sodų, daržų,kaimo, privačių mokinių ir pan. Ji turi tik menką pamokų krūvį, kuris vis mažėja…Kaip jai egzistuoti iš plikos, mažos algos???
graikai jungias i ps ir eina i gatves…
graikai protingesni, nei mes. Mes tai tik kenčiame ir kenčiame ir viens kitam pavydime. Gal mano kolega gavo 1 pamoka daugiau, nei aš…Iš to pavydo negalim susivienyti bendrai veiklai savo pačių labui.
Labai idomus sio autoriaus straipsniai. Visada mielai skaitau, taciau visi jie yra tik popierineje versijoje, internete tik kazkoks surogatas.
Dekui uz tai ir geru atostogu.