Nuo 2011-ųjų spalio Lenkijoje galioja naujas aukštojo mokslo įstatymas (AMĮ), kuris – tikimasi – turėtų taip pakeisti šalies aukštąsias mokyklas, kad jos galėtų konkuruoti ES rinkoje, ir – kaip lūkesčius formuluoja patys lenkai – priartintų juos prie Oksfordo ir Kembridžo.

Praėjusių metų gale Konstitucinis Teismas paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Tyrimą atlikusi lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė konstatavo, kad ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, kuris kvietė nemokamai studijuoti 20 bei daugiau konkursinių balų surinkusius ir mokyklas šiemet baigusius abiturientus, diskriminavo stojančiuosius dėl amžiaus.
Visas straipsnis – „Dialoge“.

Nors vidurinį išsilavinimą bendrojo lavinimo mokyklose įgijusiųjų skaičius jau treti metai mažėja, į aukštąsias mokyklas šiemet plūstelėjo rekordinis skaičius studijuoti trokštančių piliečių.

Po pavasario egzaminų sesijos aukštosiose mokyklose vyks pirmoji studentų rotacija – bus peržiūrimas valstybės finansavimas prieš dvejus metus įstojusiems studentams. Antrakursiai, kurių akademiniai rezultatai bus gerokai prastesni negu bendrakursių, praras studijų krepšelius, kurie atiteks už studijas mokėjusiems geriausiems to paties kurso studentams. Studijų krepšelį praras studentai, kurių vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. mažesnis už [...]

Visuotinę universitetų „krepšelizaciją“ pradėjusiam Mokslo ir studijų įstatymui – vieneri. Kokie aukštojo mokslo reformos rezultatai jau matomi, o kokie – dar tik ateityje?
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.