„Drįstu manyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija daugiau rūpinasi reformų priemonėmis (projektais), o ne darnios, vieningos, visas valstybines ir nevalstybines įstaigas vienijančios švietimo ir mokslo sistemos sukūrimu ir jos efektyviu funkcionavimu…“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus, ekonomisto, verslo konsultanto, pirmosios Vyriausybės pramonės ministro Rimvydo JASINAVIČIAUS požiūris.

„Tarptautinė patirtis, visos aplinkybės primygtinai nurodo: visų pirma pradėkime labai rimtai vertinti mokyklos mokytoją. Ne viename forume esame išsakę mintį: jei kyla klausimas, ką labiau remti – universitetą ar mokyklą, mes sakome – visų pirma puoselėkime mokyklą“, – teigia Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis, komentuodamas naujosios valdžios ketinimus vėl reformuoti aukštąjį mokslą.

„Dabartinė studijų krepšelių reforma tikrai nėra tobula ar sėkminga, nes įgalina valstybę vis stipriau kontroliuoti aukštąsias mokyklas, suteikia Švietimo ir mokslo ministerijai ne tik politinio valdymo, bet ir tiesioginio aukštųjų mokyklų administravimo svertus, įneša subjektyvumo ir protekcionizmo elementų į finansinės paramos mokslui ir studijoms skirstymą, itin neefektyviai vykdo mokslo ir studijų plėtros programas, kurioms skirtos milijardinės lėšos iki šiol neduoda jokio akivaizdaus („nefasadinio“) rezultato…“
Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektoriaus prof. dr. Arūno AUGUSTINAIČIO požiūris.

Mykolo Romerio universitetas siūlo Lietuvos mokytojams naudotis informaciniais universiteto bibliotekos ištekliais.

„Jeigu jau pagaliau buvo ryžtasi tam tikriems sprendimams – juos reikėtų tęsti ir nesiblaškyti. Aš, asmeniškai, labai linkėčiau nedaryti „kitaip“ vien todėl, kad „anie“ taip darė. Visgi – sprendžiamas studijų ir mokslo, t. y. ateities, likimas, todėl reikėtų savus interesus ir ambicijas padėti į šalį“, – teigia Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras BARŠAUSKAS, komentuodamas naujosios šalies valdžios ketinimus vėl reformuoti aukštąjį mokslą.

„Kur kas veiksmingesnis „valstybės užsakymas“ – demonstruoti studentams, kad jie laukiami darbo vietose, kad jų kūrimas remiamas valstybės ir kad tam tikros industrijos yra valstybės plėtros prioritetai. Valstybė turi „įžuvinti“ tvenkinius ir padaryti juos matomus bei patrauklius, o ne žadėti meškeres, su kuriomis gali nebūti kur žvejoti…“
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius doc. dr. Nerijus Pačėsa komentuoja naujosios šalies valdžios išsakytus ketinimus vėl reformuoti aukštąjį mokslą.

Naujoje ataskaitoje, kurią pirmadienį (09 10) paskelbė Europos Komisija (EK), nurodoma, kad studijų aukštojoje mokykloje kaina ir parama studentams Europos šalyse gerokai skiriasi. O Lietuvoje taikomas modelis, kai už aukštojo mokslo studijas moka mažiau nei pusė studentų, Europoje nėra populiarus.
Už studijas nemoka devynių šalių studentai
Daugiausia už mokslą moka Jungtinės Karalystės (Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos) [...]

Pagreitis provokuoja inovacijas
Lietuvoje dėmesį studijoms beigi aukštajam mokslui pastaraisiais metais suaktyvino lietuviškoji G.Steponavičiaus mokslo ir studijų reforma. Net ir paliekant šone studijų finansavimo klausimus ir susitelkus vien į kokybės temą, optimizmas neužlieja. Mūsų šalies aukštųjų mokyklų studentai labai nekaip vertina mokymo metodus, turinį, akademinius santykius ir t. t. Teisybės dėlei būtina pasakyti, jog yra dėstytojų [...]

„Tai silpnas, pilkas ir nevisavertis universitetas“, – taip profesorius Vytautas Daujotis vertina Didžiosios Britanijos aukštąją mokyklą, kurios atėjimu į Lietuvą džiaugiasi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Nuo 2011-ųjų spalio Lenkijoje galioja naujas aukštojo mokslo įstatymas (AMĮ), kuris – tikimasi – turėtų taip pakeisti šalies aukštąsias mokyklas, kad jos galėtų konkuruoti ES rinkoje, ir – kaip lūkesčius formuluoja patys lenkai – priartintų juos prie Oksfordo ir Kembridžo.