Ministerijos paskelbtame Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo projekte – keli svarbūs ir visiems pedagogams žinotini pakeitimai. Svarbiausia naujiena – reikalų, kuriuos mokyklos vadovai gali tvarkyti be darbuotojų atstovų, lieka vis mažiau.
<…> Direktorių pareigą suderinti su darbuotojų atstovais kai kuriuos savo sprendimus numato ir dabar galiojantis darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Tačiau naujojo aprašo projekte tokie atvejai skaičiuojami nebe vienetais, o dešimtimis.
Mokyklos vadovas turėtų gauti darbuotojų atstovo pritarimą daugiau negu 20 įvairių atvejų: kai reikia mokytojui nustatyti tarnybinio atlyginimo koeficientą; papildomai tarifikuoti valandas už mokinių darbų tikrinimą ar pasiruošimą pamokoms; skirti jam tarifinio atlygio priedą už mokslo laipsnį ar darbą bakalaureato klasėje.
Panašu, kad tokios mokyklų bendruomenių savarankiškumą skatinančios tendencijos yra ne atsitiktinės.
<…> Naujojo aprašo projekte mokytojauti direktorius verčiančios nuostatos nebėra. Tačiau mokyklų vadovai dėl to labai nesidžiaugia. „Mūsų idėja transformavosi keistu būdu – atlyginimų koeficientų žirklės pajudėjo į mažesnę pusę, „įsinulino“ kai kurie anksčiau buvę priedai“, – pastebi Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) viceprezidentas, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos direktorius Stanislavas Bernikas. Pasak jo, jei išliktų tokie „patobulinimai“, mokyklų vadovų atlyginimai gali ir sumažėti. „Tokioms tendencijoms mes, žinoma, nepritariame“, – sako LMVA viceprezidentas.
S.Bernikas pripažįsta, kad derinti su darbuotojų atstovais bemaž visus savo sprendimus mokyklų vadovai didelio noro neturėjo.
<…> Priekaištų projektui turi ir LŠPS pirmininkas A.Jurgelevičius. Pasak jo, apraše lieka sveiku protu nepaaiškinamų prieštaravimų. „Kodėl mokytojams skiriamus papildomus darbus ir net valandas už juos direktoriams reikia derinti su darbuotojų atstovais, o analogiškus reikalus dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų ir kitų darbuotojų – tik su mokyklos savivalda? Kodėl gimnazijų I–IV klasių mokytojams yra numatyti priedai, o kitų mokyklų IX–X klasių mokytojams – ne? Kodėl toje pačioje gimnazijoje dirbantiems I–II klasių mokytojams priedai yra, o atokesniame gimnazijos skyriuje IX–X klasėse dėstantiems nėra? – klausia LŠPS pirmininkas. – Tokių absurdų sąrašą galima būtų tęsti, bet rišlaus atsakymo ministerijos valdininkai neduoda.“
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.




![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)






























“…daugiausia teisių mokyklų vadybos reikaluose pedagogų profesinėms sąjungoms suteikė ne jų mėgstami socialdemokratai, o ministras liberalas” ???
1)iš kur ištraukėt, kad socdemai – profsąjungiečių labiausiai mėgstami?
2)derinimas, kompromiso ieškojimas – būtent žmogiškojo (ne ekonomistinio) klasikinio liberalizmo pagarbos žmogui, žmogaus teisių ir laisvių paisymo išraiška. Deja, ne ministro iniciatyva to pasiekta, o labiau viceministro (kuris, beje, nėra partietis)
3) galima pagirti tik ministro gebėjimą laiku persiorientuoti (iš etapo “visiškas PS ignoravimas” į interesų derinimo etapą ;)))
Pagaliau ir ministerijoje – pradėjo mąstyt. Kuo daugiau viešumo, demokratijos tuo visai sistemai geriau. Juk švietimas ir turi būti pavyzdžiu visiems. Šaunuoliai, tik įdomu ar profsąjunga atsilaikys prieš spaudimą.Suprantama, kad vadovams nemalonu, bet demokratiška.Sveikinu visus.
O kas tas darbuotojų atstovas? Kas jį renka? Ar čia bus iš Mokyklos tarybos narių? Tokiu atveju vadovams labai paranku – į tą pačią dūdą galės pūsti:(
Yra viso kolektyvo rinkta taryba ,plius profsajungos atstovai va mes ir galesim direktoriams padeti atlyginimus skaiciuoti,aciu ministerijai.Nes darzeliuose jau galioja mokinio krepselis,ji puikiai galima padalinti,pedagogams algos tikrai padidetu,tik noro reikia.Tik direktoriams vis krize nesibaigia,vasarai dar bando nemokamu atostogu isleisti.
Mokyklos taryba yra savivaldos institucija. Darbuotojams ji neatstovauja ir ją ar jos pritarimą Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo projektas iš viso nekalba.
Svarstyti galima su bet kuo,bet viska nulemia mokos fondas
Onute, kodėl “ačiū ministerijai” ??? Turbūt net nenutuoki, kiek laiko (metais, o ne valandomis!), nervų profsąjungiečiai paaukoja, kol VISIEMS švietimiečiams bent tiek išsidera ? Stebina, kad žmonės (net mokytojai !!!) per 20 metų taip ir nesusigaudo, kas ir kaip įtakoja įstatymų ir poįstatyminių aktų leidybą, turinį ir pataisas…
Labai gaila ,kad nematot kas parasyta;tarnybinio atlyginimo koeficienta,suderines su darbuotoju atstovais,nustato istaigos vadovas.Na o taryba renka visa istaiga,mes ir pernai puikiai susitvarkem,patarem direktorei,na aisku visur salia buvo profsajungu atstovai.Kol profsajungoje sedes bobutes,atleiskit,kurios komentuoja ,kad jas reikia rinkti,nes ju negales is darbo atleisti,nes jos yra profsajungu tarybose.Baisu,norisi matyti jaunus,veiklius pedagogus profsajungose,o senutem reiketu garbingai uzleisti vietas jaunimui,ne tik profsajungose ,bet ir darbo vietas.juk galima ir visuomenineme darbe be atlygio daug nuveikti.Aciu ir labai nepykite.
Viceministro nuopelnas? Jis vakar net nepranešė profsąjungai, kad neateis į susitartą susitikimą!
I kokia profsajunga? Tokia ir “profsajunga”, jei viceministras nesiskaito. Tureti pavadinima dar nereiskia BUTI.
Labai bus gerai derinti, jeigu darbuotojų atstovai gilinsis ne tik į savo piniginės reikalus, bet ir į mokyklos biudžetą. Bet jeigu bus kaip drakoniukui – tik man ir man – tokiai mokyklai galas.
Atstovai yra tie, kuriuos JŪS IŠSIRENKATE ;) Ir perrinkt mokykloje nieks netrukdo : sukvietėt susirinkimą, aptarėt, nubalsavot. Pakanka PATIEMS būt aktyviems, atsakingiems ir netingėti.
na, tikrai…Kiek daug milžiniško, nematomo, nepastebimo darbo atlieka profsąjungos…Ir kaip kai kurie mokytojai ( intiligentijos žiedas, žmonės su aukštuoju išsilavinimu…) to nesuvokia? Belieka tik stebėtis…Šitiek derybų, šitiek raštų rašymo, šitiek nežmoniškai daug darbo atlikta profsąjungų per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį…Ir dabar kai šis tas mokytojų gerovei jau pasiekta, negi, žmonės su aukštuoju išsilavinimu nesupranta, kad tai profsąjungų darbo rezultatas. Kokios netobulos bebūtų profsąjungos, bet nieko gudresnio pasaulyje nėra, kas gintų dirbančiųjų interesus. Kodėl pasaulyje darbdaviai bijo profsąjungų??? Nes jos gina dirbančiųjų interesus. Beje, pasaulyje mokytojų profsąjungos yra didžiausios, masiškiausios. Kodėl? Nes išsilavinę mokytojai supranta, kad vienybėje yra jėga. Mokykimės iš kitų šalių patirties. Linkiu sėkmės.
Be abejo, labai didelį darbą atlieka profsąjungos. Tačiau, kai reikia aiškintis įvairias situacijas su Direktore, patiriamas stresas, jaučiasi įtampa, kuri atsiliepia sveikatai, darbo kokybei. Dauguma tyli, nes, kaip sakosi, bijo netekti darbo. Klausimą man užduoda ,,kaip tu nebijai?”… Neramu, bet išdidumas nugali.
valio Kritikui, parašė esmę :) Ir jokia čia naujiena, buvo taip visąlaik, tik paskutinį pusmetį apmokėjimo tvarkoj nebuvo derinimo. Svarbiausia, kad visi teisingai suprastų žodžio “derinti” prasmę ir PS gintų VISŲ darbuotojų (ar bent jau VISŲ savo narių) interesus.
Onutė aprašė gana tipišką situaciją mokyklose. Gaila, kad jaunimui neatsiranda vietos ir nebėra natūralaus kolektyvo atsinaujinimo. Kas atsitiks atėjus tokiam laikui, kai mokykloje dirbs 3/4 pensinio amžiaus mokytojų? Kas ir iš kur įmes tokio dydžio jaunimo desantą į mokyklą, kai senimas nebepajėgs dirbti? Atrodo, toks laikas daugeliui kaimo ir miestelių mokyklų jau ne už kalnų. O dėl derinimo, tai manau, kad jei profsąjungiečiai domisi mokyklos biudžetu, o ne tik “iš principo” reikalauja, tai problemų neturėtų būti. Tik, deja, popierizmo ir gaišaties tai tikrai daugiau, nors tiek dėl to buvo kovota…………….
O jei mokykloje yra dvi prosąjungos?
xixixi.. su abiem ir derinti :)
Pirmiausia, galvojantiems kaip Onutė: profsąjungos lyderiai yra renkami, tad nebūtina, kaip sakote, senutes rinkti. Niekas netrukdo išsirinkti , energingus, ir perspektyviai mąstančius, bet drąsius jaunus kolegas. Individualiame ginče profsąjunga gina tik savo narius, nes jie moka nario mokestį. Tačiau derėdamasi su ŠMM, Vyriausybe ar Seimu – kovoja už visus. Taigi geru naudojasi ir tie, kurie nario mokesčio nemoka. Kai profsąjungos streiku iškovojo ženklų atlyginimų pakėlimą, nei vienas neprofsąjungietis ar streikuoti nepanoręs pedagogas neatsisakė padidinto atlyginimo… Tačiau, jei tik profsąjungai kas nors nepavyksta, tai kritikuojančių ir besispjaudančių tikrai netrūksta. Balandžio mėnesį pas mus viešėję Norvegijos pedagogai stebėjosi, kad Lietuvos mokytojai tokie nepilietiški. Norvegijoj 90% mokytojų yra profsąjungos nariai. Tada ir šalies valdžia labiau skaitosi.
Antras atsakymas dėl dviejų profsąjungų vienoje įstaigoje: pagal Darbo kodekso 60 str. abi profsąjungos turi sudaryti jungtinę atstovybę.
tikra tiesa, kad visomis gėrybėmis, kurias iškovoja profsąjunga naudojasi visi mokytojai. Taigi, kokia bebūtų netobula ta profsąjunga vis dėlto pasaulyje nieko geresnio nėra sugalvota. Patys apmąstykite, jei ne profsąjungų iškovojimai, tai kokie dabar būtume vergai – valstybės samdomi darbuotojai ir kokia maža būtų mūsų algelė…Profsąjungas reikia tik tobulinti ir stiprinti. Tai kiekvieno iš mūsų gyvybiškai svarbi pareiga. DĖL SAVĘS.
Profsąjungų problema,kad neturi tikrų lyderių.Dažniausiai vadovauja rėksniai,tingintis dirbti,nes didžioji dalis pedagoginės visuomenės vis dar bijo išlysti iš savo kiauto.
Pritariu kolegai. Mūsų mokyklos PS – saujalė „savos chebros“(ne pačių geriausių pedagogų), turinti kažkokių tikslų, tikriausiai savanaudiškų. Niekam savo tikslų neskelbia. Ir iš kur visi mano, kad direktoriai kažkokie tironai? Lyg nebūtų savivaldybių ar kitu nurodynėtojų ir reguliuotojų. Direktorius juk aibės tvarkų ir nurodymų vykdytojas. Žinau, kai kurių PS lyderių požiūrį į mokyklų vadovus, įdomu kaip būtų jei jie taptų vadovais, tikriausiai būtų rožėmis klotas kelias. Mūsų direktorius dirba mokytojų labui, o PS atvirkščiai.
pasaulyje nieko gudresnio už profsąjungas nėra sugalvota. Tik jos rūpinasi dirbančiųjų interesais. Ką iškovoja profsąjungos, tuo naudojasi visi dirbantieji. Kai mokytojų profsąjungos iškovojo didesnius atlyginimus, tai atlyginimai padidėjo visiems mokytojams ( o ne tik profsąjungų nariams). Taigi, profsąjungas reikia tobulinti, bet be jų būtume visiški beteisiai vergai.
O kas draudžia demokratiškai – rinkimais – pakeisti blogus lyderius, “savas chebras” ? Kas draudžia PATIEMS būti iniciatyviems, aktyviems, besidomintiems mokytojų reikalais ? Turėti savų teisių atstovus mokyklose, savivaldybėse, respublikoje, ES – ar tai blogai ?
kada ateis laikas, kai mokytojas nenorės būti tik direktoriaus (kad ir paties geriausio) tarnautoju, tam geram direktoriui užkrauti “darbą mokytojų labui” ? Juk direktorius turi pakankamai darbo mokyklos, mokinių ir švietimo apskritai labui ;) O savo teisėmis, pareigomis ir visais socialiniais reikalais laikas pradėti rūpintis PATIEMS mokytojams. Ar ne laikas išlipt iš vystyklų ir vaidint žinduklius, kurių specifinio ir ypatingo darbo svarbą kažkodėl “privalėtų” suprasti bei įvertinti kiti : valdžios, visuomenės, direktoriai ? O patys mokytojai – nei žino, nei domisi, nei girdi, kas apskritai ŠVIETIMO SISTEMOJ vyksta už jų klasių durų. Mūsų profesijos prestižas ir įvaizdis ryškiai pakiltų, jei mokytojai būtų ne suvargę, viskuo besiskundžiantys autsaideriai, o drąsūs, principingi, orūs ir ORGANIZUOTI savo teisių gynėjai. Valdžių, visuomenės požiūris į mokytoją, švietimą ryškiai ir greitai keistųsi.
Pritariu. Bet ne Lietuvoj. Demokratijos net horizonte nematyti, net nereikia būti aklam. Žodžiais gražu. PS turėtų kovoti su ministerijomis, o ne su savo direktoriais. Netikiu, kad jei būtų sąlygos, direktoriams būtų ko nors gaila, ar ko nors neduotų. Ir ne viskas piniguose pone Visdėlto, pamiršti sveikatą, kurią PS neišmanėliai daugiau sugadino negu išlošė pinigais. Kai įsikūrė mūsų mokykloje PS, arba sumetė skudurus chebrytė su kuria nieks nebendrauja, ir dar slepiasi už demokratiškų istatymų, tai joks kirvis jokiam kotui. Subinsukiai kurie sugriovė mokyklos atmosferą, sukiršino visus. O dėl šventos ramybės subinsukys gerb. ministras (liberalas virš 40m.) nusileidžia neišmanėliams, kurie žarstosi neatsakomybe. O ką nieks per galva neduos ir neišeis duoti, a nia……
Profsąjungos neturi lyderių. O padaryti lyderiai mokyklose toliau savo nosies ir nemato. Paskaitykit šios dienos laikrašty esančia publikaciją “Dar vienas apsinuoginimas….” ir pasakykit: kokia profsąjunga šia tema bent amtelėjo kada, kai gimnazijoms priedai liejosi per kraštus sunkmečiu o kai mirtingieji ėjo atostogauti. Kas sukelia atlyginimų vidurkius šiandien- pradinukai ar gimnazijų mokytojai ir vadai? Pažiūrėkit, kas tai išdrįso pasakyti- Jurgelevičius, Bružas ar…. Vat jums ir socialinis teisingumas. Skandalas dar vienas- dabar visi ners į krūmus ir tupės ten “kap zuikę”