Besisukantys dervišai

Retam turistui Turkijoje pasiseka patekti į uždarą sufijų festivalį, kur susirenka šios religinės krypties išpažinėjai iš viso pasaulio, ir pamatyti tikruosius besisukančius dervišus.

<…> Apeigos prasideda nuo muzikos – ima groti penki svarbiausi sufijams instrumentai: nendrinė fleita, rubobas, tamburinas, sitaras ir būgnas. Dervišai įeina, ant galvų užsidėję aukštas veltinio kepures, vilkėdami juodus vilnonius apsiaustus, sukryžiavę rankas ant krūtinės. Kiekvienas jų žingsnis surikiuotas. Kiekvienas žingsnis – nusilenkimas. Einama ratu, prieinama prie ant žemės paklotų avies kailių ir nusimetami apsiaustai. Dabar aiškiai matyti, kad dervišai vilki plačius baltus marškinius, sujuostus juosta. Kiekvienas dervišas prieina prie šeicho ir gauna palaiminimą šokiui, tiksliau, srovei (džiaugsmo, meilės, gailestingumo…), kurią tekins per save šokio metu.

Po palaiminimo dervišai išskleidžia rankas tarsi sparnus: dešinę ranką ištiesia į dangų – ja priima energiją, o kairę nukreipia į žemę – ja energiją atiduoda. Dervišai teigia, kad žmogus – vienintelė būtybė, sugebanti harmonizuoti Visatą, pro save praleisdama tokį energijos kiekį.

Dervišai sukasi užsimerkę. Šokio piešinys labai sudėtingas. Sukimuisi vadovauja dviese: ant avino kailio sėdintis, beveik nekalbantis, tačiau pačiu savo buvimu erdvę harmonizuojantis sufijų šeichas ir tvarkytojas – žmogus, pasižymintis valdymo talentu – greta jo viskas vyksta taip, kaip reikia. Pastarasis vaikštinėja tarp šokėjų, o šie, nors jo nemato, labai jautriai į jį reaguoja: ten, kur praėjo tvarkytojas, dervišų sukimasis sulėtėja arba pagreitėja… Iš šalies tai atrodo fantastiškai – tvarkytojas niekam nieko nesako, nieko neliečia, tačiau įsigudrina vadovauti…

Baigę suktis dervišai išeina iš transo ir, vėl sunėrę rankas ant krūtinės, prieina prie avių kailių, kur patarnautojai – idant išsaugotų energiją ir šilumą – uždeda jiems ant pečių apsiaustus. Kalbamos maldos, vėliau šokėjai lėtai, nusilenkdami su kiekvienu žingsniu, palieka areną.

Žiūrovai taip pat patiria savotišką transą, ypatingą dvasinę būseną, todėl po dervišų sukimosi kurį laiką dera patylėti, kad gauta energija nebūtų iššvaistyta.

Visas Danos DOVYDAITYTĖS parengtas straipsnis – „Dialoge“.