Biologijos, chemijos ir geografijos mokytojai prašo pagerinti darbo sąlygas

Lietuvos biologijos, chemijos ir geografijos mokytojų asociacijų vadovai kreipiasi į aukščiausius atsakingus pareigūnus – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V.Stundį, Prezidentės vyriausiąją patarėją V.Būdienę, švietimo ir mokslo bei aplinkos apsaugos ministrus G.Steponavičių ir G.Kazlauską – atkreipdami jų dėmesį į būtinas spręsti minėtų ugdomųjų dalykų problemas.

„Bendrosios programos numato nuoseklią būtinybę vykdyti įvairius praktikos darbus (eksperimentus, ilgalaikius ir trumpalaikius stebėjimus, laboratorinius tyrimus ir projektinius darbus, stebėjimus) <…>, tačiau realiai mokyklose ši veikla vyksta neefektyviai. Kodėl? Viena priežasčių – mokytojų motyvacijos ir galimybių stoka“, – rašo kreipimosi autoriai.

Asociacijų vadovai primena, kad laboratorinių, praktinių, projektinių darbų ir kitų tyrimais, stebėjimais grįstų veiklų organizavimas reikalauja ne tik papildomų materialinių išteklių (patalpų, specializuotų priemonių gausos ir kt.), bet ir laiko sąnaudų, – pvz., reikia išauginti augalus, mikroflorą, įsigyti greitai gendančius produktus, sudaryti kolekcijas, kartografuoti gamtinę arba urbanizuotą vietovę, atlikti orų ir vandens telkinių stebėjimus, gyventojų apklausas ir kt.

„Pasiruošimas vienam laboratoriniam, praktiniam darbui ar aplinkos stebėjimui, jei klasėje yra nuo 24 iki 32 mokinių, gali užtrukti keletą valandų. Jei darbą atlieka kelios paralelinės klasės ir kiekvienai klasei laboratorinė įranga, savadarbės arba esamos demonstracinės priemonės ruošiamos atskirai <…>, pasirengimo laikas dar pailgėja. Už šį darbą ir sugaištą laiką mokytojui niekas neapmoka“, – rašoma kreipimesi. Pasak jo autorių, šiuo metu esančioje darbo apmokėjimo tvarkoje egzistuoja tik teorinė galimybė apmokėti už minėtas veiklas, o galutinio sprendimo teisė paliekama mokyklos vadovui, ne visada suprantančiam praktinių moksleivių gebėjimų ugdymo svarbą.

Gamtos mokslų ir geografijos mokytojams nemokama ne tik už minėtų praktinių veiklų vykdymą, bet ir už rašto bei praktinių darbų taisymą. Asociacijų vadovai nuodugniai išaiškina moksleivių atsakinėjimo vien žodžiu trūkumus.

„Esant minimaliam gamtos mokslų pamokų skaičiui (vidutiniškai 1–2 pam. per savaitę) ir dideliam moksleivių skaičiui (24–32 mok. klasėje) žodžiu apklausti visus moksleivius ir objektyviai įvertinti jų žinias bei gebėjimus nėra jokios galimybės.

Mokiniui atsakinėjant žodžiu, sudėtinga nustatyti jo gebėjimus apibendrinti gautus duomenis, vertinti jų tikslumą ir patikimumą, formuluoti pagrįstas išvadas, iš įvairių informacijos šaltinių atpažinti gamtos ir socialinius objektus, mokėjimą naudotis papildomais informacijos šaltiniais, gebėjimą braižyti ir analizuoti lenteles, grafikus, diagramas bei kitą vaizdinę medžiagą. Mokinių gamtamokslinės ir socialinės į praktinį ugdymą orientuotos žinios per valstybinius brandos egzaminus (VBE) taip pat vertinamos raštu, tad nevertinant rašto darbų mokinys netenka galimybės įgyti visų būtinų gebėjimų sėkmingam VBE laikymui…“ ir t. t.

Remdamiesi išdėstyta informacija kreipimosi autoriai atsakingų pareigūnų prašo gamtos mokslų ir geografijos mokytojams numatyti būtiną ir privalomą apmokėjimą už gamtamokslinio ir aplinkotyrinio ugdymo bazės mokykloje kūrimą, laboratorinių, praktinių ir kitų tiriamųjų darbų organizavimą, vykdymą bei – kaip ir kitų dalykų mokytojams – rašto darbų taisymą. Be to, kadangi per gamtos tyrimus ir laboratorinius darbus mokiniai dirba su aštriais prietaisais bei cheminėmis medžiagomis ir didelį mokinių skaičių mokytojui sukontroliuoti sunku, asociacijų vadovai prašo „papildyti 2012 m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrojo ugdymo plano 73 str.: klasė į grupes dalijama šiems dalykams mokyti: informacinėms technologijoms ir technologijoms, doriniam ugdymui, užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), lietuvių kalbai (valstybinei), biologijai, chemijai ir geografijai praktinių darbų metu, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys“.

Kreipimąsi pasirašo Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos (LBMA) pirmininkas Romas Darafėjus, LBMA šiaurės regiono vadovė Irina Barabanova, Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė Rita Dambrauskienė, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna bei reikalavimams pritariančios profesinių sąjungų lyderės – Rasa Jasmontienė, Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo tarybos pirmininkė, ir Aldona Kindurienė, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.