Pačiame viduvasary, kada dauguma mokytojų tradiciškai atostogauja, švietimo ir mokslo ministras patvirtino naujas brandos egzaminų programas (BEP). Patvirtino po daugiau nei pusmečio diskusijų, kelis kartus skelbtų ir vis keičiamų projektinių programų variantų. Atrodė, kad didelių naujienų dabar jau įstatymu tapusiose programose būti ir neturėtų. Bet, kaip kartais teisingai sakoma, velnias slepiasi smulkmenose, – ir staiga pasirodo, kad vienas kitas netikėtai pakeistas dokumento žodis esmingai keičia visą dokumentą.
Taigi šis straipsnis – ne apie jau tradicine tapusią egzaminų problemą – lietuvių kalbos egzaminą. Šis straipsnis – apie vieną vienintelį netikėtai pakeistą visų mokomųjų dalykų egzaminų programų projektų žodelį, susijusį su egzamino vertinimu. Iki šiol visuose skelbtuose BEP projektuose buvo rašoma: „Egzamino vertinimas yra norminis.“ O ministro patvirtintuose dokumentuose netikėtai skaitome: „Egzamino vertinimas yra kriterinis.“
Kadangi šis pakeitimas iki šiol nebuvo diskutuotas, pamėginkime pasiaiškinti jo pasekmes visai egzaminų sistemai. Iš anksto galima pasakyti: tai nėra lengva, nes patvirtintuose dokumentuose nėra paaiškinta daugelis su šia nauja vertinimo metodika susijusių detalių – nei egzamino filosofijos, tikslų ir metodų, nei rezultatų panaudojimo aspektų ar techninių. Todėl klausimų dabar kyla kur kas daugiau nei jų buvo pavasarį skaitant BEP projektus. Bet tada tai buvo tik projektai diskusijai, o dabar – jau oficialūs dokumentai. Keistoka situacija…
<…> Kas gi dabar atsitiko, pakeitus egzamino vertinimo sistemą į kriterinę?
• Pirmasis klausimas būtų apie tokio egzamino rezultatų panaudojimo tikslus: kaip kriterinio vertinimo egzaminas galės būti panaudotas stojančiųjų į aukštąsias mokyklas atrankai? Ar neteks LAMA BPO pačiai įsivesti papildomų testų, siekiant šiek tiek daugiau „paskleisti“ grupę stojančiųjų su vienodais kriterinio egzamino rezultatais? Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas tam neprieštarauja (skirtingai nei senasis, kuris draudė aukštosioms mokykloms peregzaminuoti stojančiuosius, jei to mokomojo dalyko egzaminą vykdė ŠMM), tačiau kokios bus tokių papildomų testų įvedimo pasekmės, – spręskite patys…
• Antrasis klausimas, kylantis iš kriterinio vertinimo įvedimo, – o kas gi yra tie išoriniai egzaminui kriterijai, kurių atžvilgiu egzaminą laikiusieji bus skirstomi į grupes? Kiek bus tų kriterinių lygių ir kokią galutinę egzamino rezultatų skalę – 5-balę, 10-balę ar kokią 27-balę jie apibrėš? Kur jų aprašai, kaip ir kada (juk BEP jau PATVIRTINTOS!) jie bus išbandyti? Kaip šie kriterijai dera su kitais ugdymo turinį nusakančiais dokumentais, pvz., su Bendrosiomis ugdymo programomis?
Naujose BEP egzamino turinio reikalavimai aprašyti trimis lygiais: minimalūs, pagal bendrojo kurso programą ir pagal išplėstinio kurso programą. Galima spėti, kad jie turi nusakyti tris egzamino užduoties atlikimo lygius – brandos egzamino išlaikymo ir dar du, kurių prasmė dokumente nėra įvardinta. Gal tai atitinka vertinimo skalę 2 (nepasiekus minimalaus) ir 3–4–5? Kas žino? Tačiau Vidurinio ugdymo bendrosios ugdymo programos, ministro patvirtintos š. m. vasario 21 d., skyriuje „Vertinimas“ kiekvienam iš kursų (bendrajam / išplėstiniam) apibrėžia po tris „mokinių pasiekimų lygių požymius“ – patenkinamą, pagrindinį, aukštesnįjį.
Kaip šie 6 lygiai dera su BE programose nusakytais 3 lygiais, kuris iš šių dviejų dokumentų svarbesnis? Net ir spėlioti nesinori…
• Toliau darosi dar įdomiau. BE programose (nelieskime šį kartą lietuvių kalbos BEP, apie ją, kaip visada, atskira kalba) atsiranda netikėtas teiginys apie egzamino išlaikymą: „Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine (pvz., geografijos – A. Z.) ji būtų 16 taškų.“ Tad visi anksčiau pateikti išlaikymo reikalavimai – tiek minimalūs, nusakyti tose pačiose BEP, tiek patenkinami, apibrėžti Bendrosiose ugdymo programose, – jau pamirštami ir egzaminas tampa pats save „tempiančiu“: bus užduoties klausimai sunkesni – neišlaikiusiųjų bus daugiau, lengvesni – mažiau… Kam čia dar žaisti su tais kriterijais?
• Dar labiau glumina dviejų atskirų ugdymo programų – bendrosios ir išplėstinės – suplakimas vienoje egzamino užduotyje. Juk moksleivis, mokęsis bendruoju lygiu ir pasirengęs laikyti šio lygio egzaminą, galės „prisigrybauti“ taškelių ir iš sau svetimo, t. y. nesimokyto, kurso užduoties klausimų! Kokias gi šio moksleivio žinias ir gebėjimus patvirtins toks išlaikytas kriterinis brandos egzaminas? Ar norime tokiu egzaminu pamatuoti, įvertinti, ar tik save eilinį kartą apgauti? Juk nei abituriento brandos patvirtinimui, nei stojančiųjų atrankai toks egzaminas netinka.
<…> Dokumentas patvirtintas be jokių egzamino užduočių pavyzdžių, „pilotažų“, vertinimo instrukcijų bei kriterijų aprašų išbandymų, – tad kokį egzaminą teks laikyti abiturientams tais lemtingais 2013-aisiais, tikrai neaišku.
<…> Kiekvieno mokomojo dalyko brandos egzamino programos antroje eilutėje parašyta „Egzaminas yra valstybinis“, – mokytojams ir jų mokiniams lieka dar pora metų įspėti, ką reiškia šis teiginys.
Visas švietimo konsultanto Algirdo ZABULIONIO straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Taip ramiai leidau dienas prie upės, savame namelyje ir žemės sklype besižvalgydamas. Bet kipšas nemiega: sugundė parvažiuoti namo ir įsijungti kompiuterį… Dingstu skubiai ir stengsiuosi apie jokius egzaminus dar negalvoti bent dešimtį dienų.
Gerų atostogų!
A ja jai…Buvo laikas, kai dėl vieno kablelio ginčijosi tris paras ir vis tiek nieko neišsprendė, dabar vis sudėtingiau darosi mūsų mokslinčių minčių labirintuose.Reiks daug klaustukų…
Va, kaip lietuviškai dirba ministerija – svarstyti leidžia klausimą “Ar jums reikia Sigito Gedos?”, o be svarstymų pakeičia visą vertinimo sistemą. Pasaulio pabaiga. O gal tik Lietuvos švietimo agonija?.. Manau, po rinkimų visos šitos reformatorių kompanijos laukia teismo procesas.
man patinka kriterinis vertinimas… Bet kaip dar nesenaii gerbiamas Algirdas Zabulionis (tada, berods, NEC atstovavo) susitikimuose su mokytojais gyrė norminį vertinimą.
Bet laikas eina. Nuomonės keičiasi. Ir žmonės keičiasi. Stiprus žmogus, jei išdrįsta savo paties idėjoms priešintis.
Atostogų metą man ima trūkinėti ryšiai tarp neuronų (kaip ir ŠMM veikėjams), tad kai ko nesuprantu Švinkimo ministerijos darbuose. Ir vistik pastabukui prieštarauju: juk Zabulionis akcentuoja keistą dalyką Steponavičiaus pasirašytuose raštuose – vietoje norminio vertinimo staiga atsiranda kriterinis! O tai verčia nuo kojų ant galvos visą egzaminų sistemą.
Kažkaip “pastabuko” pastaba ne į temą ir reikalauja pastabos. Perskaičius straipsnį ir įjungus kažkiek dar užsilikusio mąstymo, supratau kiek priešingai: Zabulionis niekaip nesupranta, kaip ministro palaimintas kriterinis egzamino vertinimas galės būti naudojamas tam, kam jis iki šiol buvo naudojamas.
atsiprašau, vasara :)
A. Zabulionis iškėlė daug klausimų (kiek radau šioje el. versijoje). Ir čia nėra atsakymų… Tik dabar parsinešiau laikraštį. Skaitysiu nekupiūruotą… Visuma gal atsakys į mn kilusius klausimus…
Viešpatie mano, prieš 15 metų maniau, kaip gerai, kad mano vaikai dar maži. Pasirodo pertvarkos neturi pabaigos. O tie , kurie norime pastovumo ir aiškumo, esame nevykėliai nenorintys keistis.
Dėl VBE kriterinio, o ne norminio vertinimo.
Mokinio darbą galutiniame variante pagal kriterinio vertinimo normas reikės priskirti vienam iš lygių, jų aprašai turės būti aiškūs, konkretūs, rodantys, ką mokinys tikrai moka (juk dėl to ir pakeistas egzamino vertinimas, ar ne?). Tačiau, kaip teisingai pastebi A.Zabulionis, B lygio mokinys gali prisirankioti taškų iš visos užduoties, iš A ir B lygio, tai kaip tada apibrėšime, ką toks moksleivis moka? Neišvengiama, kad atgims stojamieji egzaminai, nes išreitinguoti dešimtis tūkstančių moksleivių pagal kokius nors 5 lygius yra nerealu. Kas mokinius ruoš tiems stojamiesiems? Ir kam tada apskritai reikia brandos egzaminų? Kalbų, istorijos egzaminuose atgims “prirašinėjimai”, nes nepelnytai pakeltas pažymys kitiems žalos nepridaro, kad kaip buvo esant norminiam vertinimui, tad ar gaila tų taškų?..
Apie vertinimo pakeitimą ir jo pasekmes privalu informuoti visuomenę. “Pasveikinkite” tokia informacija visus su Rugsėjo 1-ąja respublikiniuose laikraščiuose.
skaičiau, skaičiau visą straipsnį. Raštingo žmogaus „išguldyta“. Ir galiausiai galvoje liko vienintelė mintis – nesvarbu, koks vertinimas bebūtų – norminis ar kriterinis, vis tiek blogai bus :)
Norminis vertinimas (su „apatine kartele“) puikiais surikiuoja mokinius į eilę. Universitetai gali lengvai atsirinkti. Jei ne vienas žiaurus „bet“… Surikiuoja į eilę šiemetinius moksleivius. Ir visiškai neaišku, kas nutinka su tais, kurie iš karto po vidurinės baigimo niekur nestoja. Metus lieka pailsėti, ar padirbėti, bando geriau susivokto, ko iš tikrųjų nori (kai kuriose Vakarų šalyse kelių metų darbo praktiką turintys stojantieji netgi papildomų balų gauna). Taigi štai ir didžioji neteisybė – pailsėti jaunuoliui negalima. Jis pasodintas ant siuntų paskirstymo konvejerio (atsiprašau, ne siuntų, bet iškamšymo į Lietuvos universitetus konvejerio) ir jau nieko negali padaryti – turi važiuoti ten, kuri jį tas konvereris veža… Tai rašant iš karto prieš akis iškyla mokytojos Dilienės puikiai pristatytas Pink Floyd dainos klipas… Konvejeriai beveidžių zombiukų… Zombiukams kelpti norminis vertinimas puikiai tinka… Viską turi daryti laiku, kurį tau „nuleido“ konvejerio valdytojas…
Nesąmone kiek nori tiek gali ilsėtis stoti kad ir po penkerių metu rezultatai iskaitomi
Idomu kaip koncertuos dabartinius rezultatus tais ydų ilgais metais
Ismanusis telefonas kvailioja atsiprasau dar tik mokausi
rezultatai įskaitomi, bet eilė jau nebeteisinga.
Pavyzdžiui, tarkim, 2009 metais surinkęs 60 balų gavo 10 (silpna laida buvo), o 2010 metais surinkęs 60 balų tegavo 7 (stipri laida buvo). Čia norminio vertinimo esmė – galima palyginti ir rikiuoti tik tos pačios laidos abiturientus. Jei užkabinami kiti metai, jau arba vieni, arba kiti bus nuskriausti… Elementariai žmogiškai kalbant – susiduriame su neteisybe: geriau mokęsis ir daugiau balų gavęs egzamine įvertintas blogesniu pažymiu…
Norminis vertinimas tetinka tik stojamiesiems egzaminams (vienkartinis palyginimas). Hibridas, apie kokį A. Zabulionis rašo ir koks buvo iki šiol (apatinė kartelė, kad būtum įveikęs „Brandos ribą“ ir surikiavimas tų metų stojimo į Lietuvos universitetus eilėje – pritaikytas tik vieneriems metams… Ir kaip pats A. Zabulionis rašo – nieko nesako apie mokinio žinias ir gebėjimus (tik tiek, kad įveikė minimalią ribą…)