Šią savaitę mokyklose prasidėjo akcija „Savaitė be patyčių“. Prie „Vaikų linijos“ inicijuoto renginio prisijungė per 1000 švietimo įstaigų. Gražu, tačiau mažai efektyvu, nors ministras G.Steponavičius teigia, kad vien „Olweus“ programą įgyvendinančiose mokyklose per pirmuosius metus patyčių sumažėjo 15 procentų.
Šis liberalų ministras mėgsta realybę piešti pašviesintomis spalvomis. Tikriausiai jis mano darąs gerą darbą – skleidžiąs optimistinį požiūrį.
Gal taip ir yra.
Be optimizmo pliūpsnių, ministras nevengia viešai pasidalinti ir savo tikėjimais-regėjimais. Jis, pavyzdžiui, tiki, kad patyčias mokyklose galėtų pamažinti ir Lietuvių kalbos strategija bei į vertybinę analizę orientuotos naujos mokymo programos.
„Kūrybiškai orientuotoje, kasdien kuriančioje ir nuolat pozityvia veikla ar jos planavimu užimtoje mokyklos bendruomenėje lieka mažiau laiko ir erdvės neigiamiems reiškiniams. Jaunimą turi vesti į priekį vertybės, o ne technologijos. Todėl mokykloje nuo mūsų susižavėjimo įvairiomis technikomis ir technologijomis, galimybių jomis naudotis, turime gręžtis į vertybes. Tai skatina patvirtinta Lietuvių kalbos strategija ir į vertybinę analizę orientuotos naujos mokymo programos“, – sakė ministras G.Steponavičius akcijos „Savaitė be patyčių“ pristatymo metu.
***
Taip, ministras G.Steponavičius turi nemažai ryškių bruožų – yra geras viešųjų akcijų praktikuotojas, neblogas tribūnas, patyręs politikas. Ir tuo pačiu – jis tikras čiuožėjas švietimo problemų paviršiumi.
Nemenkos visuomenės dalies viltys, kad jis – jaunas, energingas, protingas – tikrai daug nuveiks, – baigia ištirpti kaip purvinas sniegas pavasarį…
Elena TERVIDYTĖ, „Dialogo“ vyriausioji redaktorė
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Nevertinčiau Steponavičiaus veiklos taip kritiškai. Jis bent jau išdrįso pradėti aukštojo mokslo reformą, kurią dešimt metų atidėliojo prieš tai buvę ministrai – jie žinojo, kokio pasipriešinimo, nepasitenkinimo sulauks iš aukštųjų mokyklų vadukų, šiltai sėdinčių dešimtis metų ir nustekenusių aukštąsias beveik iki bankroto. Ne viskas jo veikloje sklandu, bet neklysta tik tas, kas nedirba. Štai Žakaitienė nepadarė nė vienos klaidos, nes tiesiog nedarė NIEKO. Ir dėl palyginimo su čiuožėju irgi abejočiau – kokiu matu E.Tervidytė išmatavo tą “gylį”? Tas straipsnis lygiai toks pat čiuožimas paviršium. Tai E.Tervidytė į parankę Steponavičiui ir čiuožkite abu laimingi:)
Pritariu E.Tervidytei 100%, o tamstos argumentai neįtikina ;) Argumentas, kad šis ministras “išdrįso pradėti”, o kiti ministrai esą “nieko nepradėjo” – juokingas ;))) Didžiausia bėda ir yra ta, kad LR Švietimo sistemoj KIEKVIENAS ministras VIS KAŽKĄ PRADĖJO… Deja…Tik pabaigti nė vienas nieko neįstengė. Vienintelė “krepšelizacija” įvedimo metu pasiteisino, – tad dabar ant jos viską ir kabina. Nors morališkai krepšelis paseno, metodika išsigimė (vien “žirklių” įvedimas, t.y. kai Lietuvos mokytojai verčiami iš savo kišenės išlaikyti valstybines mokyklas, gauti skirtingas algas už tą patį darbą – ko vertas !, – bet absoliučiai nieko tikro ir nieko naujo šis ministras kol kas neįgyvendino.
nieko naujo po saule…Ir vėl visi žurnalistai “varo” ant visų ir tik neigiamai. Užpjaus mus negyvai šitos baisios mintys ir žodžiai. Ar taip siekiama , kad visai nieko neskaitytume? Žurnalistai neturės darbo. Ar jie neranda nieko šviesaus ir gero, ar jiems taip nurodyta neigti viską, kas Lietuvoje daroma? Kas tas NUODYTOJAS?
Puodžiukas vietoj Plikšnio – baisiau ir būti negali…
Didžiausi nuodytojai – tokie kaip šiandieninis ,,nieko naujo”, nes tai jie visame kame randa priekabių ir neigia kitų pastangas kažką keisti į gera. Na, o skaityti ar neskaityti, Tamstų, mielieji, pasirinkimo teisė. Tad nereikia taškytis savo nepasitenkinimu ir pykčiu. Liaudies išmintis sako: ,,Vagie, kepurė dega!”. Tad apsidairykite – gal ta kepurė jūsų ??? Juk liaudies išmintis neklysta. O straipsnis tikrai puikus – nei atimsi, nei pridėsi. Tiesiai į dešimtuką – už tai nuoširdus ačiū redaktorei E.Tervidytei.
Gali būti ir baisiau – tikrai gali :)
Baisiau jau nieko negali būti, nei skirtingas atlyginimas už tą patį darbą. Nemanau, kad mokytojas, kuriam priklauso socialinio skyriaus kruopų davinys stengsis beveik dykai bet gerai dirbti.Ir dar kokį DARBĄ – ateities tautos ugdymą.
Parašiusiam 09:49. O jūsų argumentai tai jau labai įtikinantys? Netrukdykite žmogui dirbti ir jis pabaigs, ką pradėjęs. O dabar jau iškart numatot liūdną galą – nieko nebaigs ir t.t. Kad tik aplot norintį dirbti žmogų:(
apie mirusius – gerai arba nieko. Manau Steponavičių galima pradėti girti – prisiminkime Strinbergo “Mirties šokį” ir garsiai ištarkime: “Jis buvo geras ir kilnus ministras…”
Deja, prezidentūroje nebėra nei Kuolio, nei Adamkaus, nepavyks jau ET “pavaryti” kaip anais laikais…
ačiū už labai gerą straipsnį.
Žmogau, dar viena gresianti bėda, – šiam ministrui nieks netrukdo, ir tikėtina, kad jis baigs ką pradėjęs… Dėl mano argumentų: jei įvykę FAKTAI tamstos nebeįtikina, verta apsičiupinėt – gal ne šioj erdvėj plevenate ?
Perskaičiau jūsų pirmą komentarą du kartus ir neradau nė vieno fakto – tik NUOMONĘ. Rašote, kad ministras nieko naujo neįgyvendino. Siūlyčiau pasidomėti jo veikla prieš rašant savo nuomonę ir kalbėti faktais – aukštojo mokslo reforma, atestacijos nuostatų pakeitimas, naujas Švietimo įstatymas ir t.t Nepradėsiu čia visko vardyti. Nueikite į ŠMM tinklalapį ir susipažinkite, nes dabar tik realybės iškraipymu užsiimate. Rašote, kad krepšelių sistema paseno – o ką pasiūlysite? Ar priminti, kas darėsi su mokytojų atlyginimais prieš įvedant krepšelius – atlyginimai nuolat vėluodavo, niekas nieko nežinodavo, kada gaus ar išvis negaus, savivaldybės su pedagogų atlyginimams skirtais pinigais darė, ką norėjo. Kad ministrui niekas netrukdo irgi netiesa – ar priminti kai kurių Seimo narių ministrui inicijuotą interpeliaciją? Taigi kalbu faktais – dabar laukiu FAKTŲ ių jūsų, nes savo nuomonę jau išsakėte.
Raskladuškinai, jums pačiam derėtų pasidomėti visa ŠMM veiklos istorija per 20 m. ir nedemagoginti: visi buvusių ministrų veiklos faktai – kasdienybėje, prieš akis kiekvienam mokytojui. Lakstančiam per dvi mokyklas, gaunančiam ryškiai mažesnį atlyginimą, nei tą patį darbą dirbantis kolega, dykai plušančiam su spec.poreikių vaikais vis didėjančiose klasėse, kasmet perrašančiam darbo planus pagal eilinius “atnaujinimus”, iš savo kišenės perkančiam ir gaminančiam mokymo priemones, naujai kišamam į prokrusto-žirklių lovą pagal gebėjimą žongliruoti madingos pedagoginės-edukologinės terminologijos bei metodų šviežiena, apkraunamam begale neapmokamų papildomų darbų ir verčiamam pamoką, vaiką nustumti į paskutinę vietą. Tai tik mokytojų bėdos ir smulkmenos, palyginus su rajonų mokyklų optimizacija, profesinio ugdymo sistemos numarinimu, tuščių projektų ir programų gausa dukterinėse ŠMM įmonėse įsisavinant ES lėšas, ugdymo programų/vadovėlių mafijos įsigalėjimu, švietimo valdininkijos pūtimosi progresavimu. Bendras ugdymo kokybės ir moksleivių rezultatų, apskritai-visuomenės vertybinių kriterijų smukimas vainikuoja krūvas faktų-reformų-pakeitimų-pasigyrimų, kuriuos vykdė ir tebevykdo ŠMM veikėjai. Nesustodami, neanalizuodami, netirdami, NESITARDAMI su niekuo. “ČIUOŽDAMI PAVIRŠIUMI” – puikiai parinktas E.T. palyginimas!
Juk kokia nors “reforma” gali pasigirti kiekvienas ministras – Stepon.galės pasigirti aukštojo, ko ir buvo siekta. Slapti keitimai, esmės nekeičiantys koregavimai tapo ŠMM “brandu”, į kurį įsirašo ir atestacijos pakoregavimas. Švietimo įstatymas per 20 metų taisomas ne pirmą kartą, girtis net nesolidu, nes pastarieji pakeitimai – ne ministro, o labiau apskričių reformos nuopelnas. Esminių pakeitimų, kurių reikalavo mokytojų atstovai, ministrui, deja, prastumti nepavyko… Du “šviežūs” Step.kadencijos sumanymai – popierizmo mažinimas ir ministro įvaizdžio kreipimas “į mases” – jau prarado pirminį žavesį. Žodžiu, kol kas LR švietimo sistema pamažu keičiasi iš visuotinės kaitos inercijos. Deja, ir šis ministras tos inertiškos kaitos rato nė kiek nepajudino.
Jūsų nupiešta kone apokaliptinė mokyklų ir mokytojų situacija neatitinka realybės. Jeigu jums pamoka jau likusi paskutinėj vietoj, užuojauta jums ir jūsų mokiniams. Planų atnaujinimai – mokyklos susitarimo reikalas. Neiginčysiu, yra tokių mokyklų administracijų, kurios kiekvienais metais “nuleidžia” mokytojams vis kitokias planų formas, bet kaip su tuo susijusi ŠMM? Tai mažų vadukų Napoleono kompleksas ir tiek. Jie dar pasistengia mokytoją apkrauti visokiom betikslėm ataskaitom (kai kurie, žinau, dar ir dabar kasmet pildo tą griozdišką savianalizės formą), bet ŠMM pozicija labai aiški – popierizmo mokyklose turi būti kuo mažiau. Bet jie negali mokyklos vadukui uždrausti tokios savivalės, jei šis nutaria, kad mokyklai tų visų nesąmonių reikia.
Akivaizdu, kad Raskladuškinas pats iš Volano gatvės…
Negaliu parasyti komentaru
O, pagaliau pavyko
Norėjau patarti – nedraskykite akių ministerijai. Gero iš to jums nebus:)
Ministerijoj tokie patys mirtingieji, tad, kas nebijo savo šešėlio, nėra ko bijoti ir ministerijos. Jeigu SMM dirbtų su tokiu pačiu pasišventimu, kaip eiliniai mokytojai, švietimas klestėtų. O dabar – daugumoje tik staipymasis prieš veidrodį, kokie mes gražūs, protingi ir, svarbiausia, galingi. Ko paklausi, to negausi, ką pažadėjo, tą pamiršo. Tik deklaracijos ir blizgantys popieriukai, o turinio – šmikšt.
Koks ministras bebūtų – čiuožėjas, šokėjas ar skiedėjas, jis turi turėti supratimą apie pedagogiką. Negalima manyti, kad bet kas, turintis vadybinių ir kt. gebėjimų, gali dirbti bet kur (kur partija pasiųs). Net lietuvių liaudies dainoje sakoma, kad „nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“. Atitinkamai, nepabuvęs paprastu mokytoju bent 5-10 metų, negali būti geru švietimo darbuotoju, valdininku. Bet „čia Lietuva, čia lietūs lyja. Laukas. Rugiai išplaukia. Plaukioja drugiai“. Tai ir „plaukioja“ visi valstybės tarnautojai savo partijų ir šutvių „prūduose“ ir nieko doro nesukuria. Tik paradoksus…
Margarita absoliučiai teisi. Kas jau yra visų galų meistras, tas nei vieno darbo kaip reikiant nepadaro. Todėl, žaisdami politinius žaidimus, ponai galingieji ir neskiria žmonių nuo šachmatų. Tačiau ir šachmatais gerai žaisti ne kiekvienam duota. Gerai atsimenu eksministro K.Platelio atsakymą kauniečiams: jis negalįs atsakyti, kas bus atsakingas švietimo reformai žlugus, nes tada jis nebūsiąs ministras. Atsakymas ciniškas, bet sąžiningas. Reforma akivaizdžiai žlugo, nes Lietuvą užvaldė ,,dabartistai”, pasak Omnitelio reklamos LTV, gyvenantys ir valdantys ,,čia ir dabar”, nejausdami jokios atsakomybės už tai, kas bus rytoj. Todėl ir čiuožiama paviršium, nes nusileidus giliau, galima numirti iš gėdos.
Dabar jau netiesa, kad ministras neveiklus. Tikras faktas, kad, kai nori, moka dirbti. Sakyčiau visai profesionaliai išlukšteno kietą, daug metų besivoliojantį nuo durų iki durų, tautinių mažumų riešutėlį. Verta pagarbos veikla Lietuvos labui, kuri įvykdyta drąsiai, nepaisant “maskatuojančių” po nosimi lenkų gąsdinimų. Taip ir turi elgtis tikri savo šalies šeimininkai.