Tragiškąsias 1991 m. sausio dienas leidau Seime. Daug epizodų neišdildomai yra įsirėžę atmintin, kai kurie nublukę, o kai kurie ir visai išsitrynę.
Tačiau pagrindinės pajautos – vilties, nerimo, dramos – visada atgimsta kiekvienų metų sausio 13-ajai priartėjus.
Gyvenimas yra be repeticijų. Ir tąkart jis užgriuvo visus – ir jaunus kitaip nusprendusios gyventi valstybės politikus, ir iš visos Lietuvos Seimo ginti susirinkusius tvirtus bei liaunus savanorius – be įžangos, staiga.
Ir žmonės spontaniškai kūrė laužus, dainavo dainas ir pasiaukojančiai budėjo prie naujai išrinktos valdžios prieigų.
Antra vertus, gali sakyti, kad tai nenukrito iš dangaus – visa tai atsirado iš Lietuvos praeities. Tas pasipriešinimas okupantams, nepasidavimas neteisybei kraujo lašeliu atitekėjo į beveik kiekvieno širdį. Per Pilėnus, per tragiškąjį pokarį…
Dabar atlikti tyrimai rodo, kad dauguma mūsų piliečių nebegintų Tėvynės.
Dabar taip jiems sako protas, dažno sudrumstas neigiamų potyrių, nemalonių emocijų.
Tačiau jei koks įvykis užkabintų širdis – dar tikiu, – jos „spręstų“ visai kitaip.
Elena TERVIDYTĖ
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
??????
Tėvynę tai ginčiau. Ir tada su Telšių savanoriais vykau ginti seimo. Atrodė, kad tėvynę ginu. Dabar nežinau..,
Sausos frazes ir lozungai. Juk ir Tamsta galvojat, kad pati Nepriklausomybe liko tik lozungu.
Esu tikra, kad mūsų nepriklausomybė nelabai skiriasi nuo kitų šalių nepriklausomybės: yra sąlygiška, kitaip sakant – tariama (daug galingų šalių priklauso nuo Rusijos dujų, Irano naftos ir t. t.). Todėl gal mažiau kompleksuokim…
Pritariu ak… Nebetikiu niekuo…kai paziuriu, kas vadovauja daugeliui mokyklu….kas ”uzsakineja muzika”, ”kieno rogese sedime”….
Paminėjom 21-ąsias sausio įvykių kruvinąsias metines. Daug ką galima apmąstyti, apibendrinti, pasižiūrėti, kas pasiekta, kas – ne, kur padarytos klaidos. Nieko panašaus Lietuvos gyvenime nėra – pakanka pavartyti spaudą… Sakykime – netinkamas laikas, bet yra begalė kitų progų. Dabar atsirado norinčiųjų savintis net Sausio 13-ąją…
Jei ministras gerbtų švietimiečių bendruomenę, jis bent kartą per kadenciją būtų pateikęs kokį analitinį straipsnį, paaiškinęs žmonėms pasiekimus ir nesėkmes. Dabar dažnai iš jo girdisi tik vienas motyvas: iki šiol niekas (aukštajame moksle) nebuvo daroma… Suprask: atėjau ir padariau. Dar pora tokių darytojų ir bus: Buvo švietimas – ir švietimo nėra.
Turim tik vieną švietimo reikalams skirtą leidinį – Dialogą. Keista, bet ANAIS laikais “jaunuomenės švietimo” problemas analizavo ne vienas leidinys, šiais klausimais pasisakydavo ne tik švietimo ministeris, bet ir visuomenės veikėjai, mokslininkai. Aš netikiu geresne švietimo ir studijų ateitimi, nes nukeliauta ne į tą pusę. Neseniai užsienyje buvo pristatyta Lietuvos švietimo reforma, kurios centre – vaikas: matyt, ŠMM veikėjos klaikesnio nieko nesugalvojo…
Kitas mintis palikim kitai dienai…
Nepriklausomybės, kaip tokios, nėra: viskas pasaulyje susiję. Jei Vokietija gauna iš Rusijos dujas, tai manot, kad ji (Vokietija) stovės už Lietuvą? Juokaukit toliau. Nepriklausomas esu tik aš, individas (labai sąlyginai), nes, kai niekas nemato, galiu elgtis kaip tinkamas. Dėl 0,3 proc. buvusios TSRS teritorijos niekas su viena galingiausių pasaulio valstybių santykių negadins.
Dėl Lietuvos Nepriklausomybės vertėtų pasikalbėti su tais, kuriems jau devinta dešimtis ar pan.