Dėl priėmimo į darbą teks kalbėtis viešai

Norėdami įsigyti brangiau kainuojančią prekę ar paslaugą Lietuvos mokyklų vadovai privalo skelbti viešą pirkimo konkursą arba organizuoti apklausą. Tokia tvarka valstybė bando gintis nuo korupcijos, arba – lietuviškai tariant – mokesčių mokėtojų pinigus naudojančios valdžios savanaudiškumo. Tačiau kaip mokyklose „perkamas“ vertingiausias jos turtas – pedagogų teikiamos ugdymo paslaugos, niekam ilgai nerūpėjo.

Ką keičia neseniai įsigaliojęs Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas?

<…> Rugsėjo viduryje švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas nustato, kad ŠĮ reikalavimus atitinkantis asmuo dirbti mokytoju priimamas ne konkurso, o atrankos būdu (pokalbis). Pagal ministro nustatytą tvarką, informacija apie laisvą mokytojo pareigybę turi būti skelbiama mokyklos interneto svetainėje (jos nesant – mokyklos savininko tinklalapyje) ir Darbo biržos interneto svetainėje. Ministras nustatė, kas tuose skelbimuose turi būti nurodoma, kokius ir kokiais terminais dokumentus pretendentai privalo pateikti.

Bene svarbiausia aprašo dalis – reglamentuojanti pretendentų atranką. Ji nustato, kad reikalavimus atitinkantys pretendentai kviečiami į pokalbį, kuriame turi teisę dalyvauti ne daugiau kaip trys mokyklos tarybos atstovai (mokytojų, tėvų ir ne jaunesnių kaip 16 m. mokinių) stebėtojo teisėmis. Apie atrankos laiką ir vietą mokyklos tarybą direktorius privalo informuoti iš anksto. „Mokyklos direktorius, pasikalbėjęs su visais pretendentais, išklausęs stebėtojų nuomonę, priima sprendimą ir apie jį informuoja pretendentus“, – nurodo neseniai įsigaliojęs dokumentas.

Nepriklausomai nuo to, kad sprendimą, kurį pedagogą priimti į mokytojo pareigas, ir toliau darys mokyklos vadovas, naujoji tvarka yra daug skaidresnė už anksčiau tokiais atvejais taikytą Darbo kodekso nuostatą.

Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.