Ką daryti, kai mokiniai neturi motyvacijos mokytis, kai pažinimo procesas neteikia jiems džiaugsmo? Neretas mokytojas, matydamas mokinių nenorą mokytis, kaip skęstantysis griebiasi šiaudo – kartoja posakį „jei nesimokysi – užaugęs gatves šluosi“. Pastarąjį argumentą, norėdami įtikinti, jog mokytis reikia, uoliai eksploatuoja ir tėvai, visiškai nesusimąstydami apie šio argumento vertybinius pamatus bei pasekmes. Lygiai kaip šiaudas nėra tinkama priemonė gelbėtis, taip ir šlavėjo darbo perspektyvos argumentas nėra tinkama priemonė mokymosi motyvacijai kelti.
Žvelgiant paviršutiniškai atrodytų, kad šis argumentas visai pagrįstas: mokymasis laiduoja geresnį uždarbį, su kuriuo neretai siejamos ir geresnės gyvenimo sąlygos – vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių. Jeigu mokinys nesimokys – neturės geresnių gyvenimo sąlygų ir negalės gyventi vadinamojo kokybiško gyvenimo. Dėl šių priežasčių atrodytų, kad naudojama argumentacija yra teisinga ir turėtų būti paveiki. Tačiau įsigilinę suprantame, kad posakyje „jeigu nesimokysi – užaugęs gatves šluosi“ gatvių šlavėjo darbas traktuojamas kaip nesimokymo atveju ištiksianti bausmė, juo yra gąsdinama, jis yra automatiškai priskiriamas prie žemesnių, tik nevykėliams tinkančių darbų kategorijos.
Ar tardami šį žodžių junginį susimąstome apie tai, kad diskriminuojame ne kažkieno, o mūsų pačių šiukšles renkančius žmones, menkiname jų darbą? Ar tikrai pridera mokytojui naudoti tokio pobūdžio argumentaciją ir ar tokia argumentacija nemenkina paties mokytojo vardo? Šis klausimas yra vertybinis, kadangi mokytojai daro milžinišką įtaką vaikams, jų santykiui su aplinkiniais bei aplinka. Tad ar ne geriau būtų, užuot gąsdinus tam tikrais darbais, ieškoti būdų, kaip žadinti mokinių taurius jausmus, padėti jiems išsiugdyti pagarbą visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, atliekamo darbo, rasės, tautybės, įsitikinimų ir pan. Norėdami tai padaryti, visų pirma turėtume įsisąmoninti, kad nėra nė vieno gėdingo ar blogo visuomenei naudingo darbo. Veikiau gėdinga yra nedirbti, būti kitų sąskaita gyvenančiu tinginiu, veltėdžiu ir pan. O jeigu nė vienas iš visuomenei naudą kuriančių darbų nėra gėdingas, tuomet ir mokiniai neturėtų būti gąsdinami vieno ar kito darbo perspektyva.
Visas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto edukologijos II kurso magistrantės Olgos SUPRUN straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Tai ką, dabar jau valytojo ir šlavėjo darbas – prestižinis???? Čia ir nėra kalbos apie tai, kad diskriminuojamas žmogus, tokie darbai iš tiesų yra patys prasčiausi (nu kam kažin patinka svetimus spjaudalus ar apsisiotą klozetą valyti???)ir būtent tokie pavyzdžiai dar veikia paauglius, nes šlavėjukus ir valytojas jie mato kasdien. O “veideliu pabaksnojus” į šio darbo “objektus”, daugelis suvokia, koks tai užsiėmimas. Tiesiog tokios darbo vietos yra daugeliui paskutinis šiaudas, kai nieko geriau nėra. Beje, Vokietijoje nesimokančiai mergaitei grasinama, kad dirbs kasininke – tai gal dar vokiečius pamokykim??? Reikalingas darbas, bet ne siekiamybė.
na, tikrai gaila, kad žmonės net nesupranta, kad TYČIOJASI iš valytojo ir šlavėjo darbą dirbančiųjų žmonių. Mes stebimės, kad lietuvių vaikai pasaulyje pirmauja, kaip labiausiai besityčiojantys iš kitų žmonių. Tai ko norėti? Tyčiotis juos išmoko suaugusieji. Ir kaip bebūtų liūdna, tyčiotis juos išmoko, net MOKYTOJAI ( patys to nesuprasdami…o gal suprasdami???)Kur mokytojų MORALINĖ ATSAKOMYBĖ?
Taip, tyčiotis nereikia ir apie tai niekas čia ir nekalba. Bet tikrai nebus tokie darbai nei geidžiami, nei prestižiniai – na, kai nėra kas valgyt, taip, arba koks diedukas prie pensijos prisiduria (pas mus daugiabučiuose taip), bet tai yra ir visada bus tik kažkas atsarginio, iš bėdos. Jei pats turite vaikų, tai kažin ar norėsit juos etatiniais kiemsargiais išauginti.
turiu vaikų, skatinu juos gerai mokytis, bet NIEKADA jokiomis frazėmis nesisvaidau, žemindama kitų žmonių darbą. Nuolat akcentuoju, kad kiekvienas darbas reikalingas ir garbingas. Mokau vaikus gerbti kiekvieną žmogų, dirbantį bet kokį darbą. Beje, užsienyje gerbiamas kiekvienas dirbantysis, kuris moka valstybei mokesčius. Pas mus atvirkščiai vagys ( kurie vagia mokesčius iš savo valstybės) yra morališkai net palaikomi ir gerbiami. Na, ar Lietuva yra ne kreivų veidrodžių valstybė??? Viskas pas mus atvirkščiai, kaip ne visame sviete…Gaila…
Valytojas valytojui nelygu. Lietuvoje turime vietelių, daugiabučių, kur valytojams tvarkyti taip bjauriai žmonių apdergtas vietas, kad belieka užjausti – toks darbas tikrai žemina jų žmogišką orumą. O štai tvarkingas vietas, laiptines ir tvarkyti malonu :)
Pats didžiausias nusikaltimas JAV – yra mokesčių nesumokėjimas. Nes gyventojas, nesumokėjęs mokesčių, apvagia visą šalies visuomenę. Jis laikomas piktybiniu vagimi, nusikaltėliu. O bet koks darbas yra vertinamas ir gerbiamas. JAV visai negėda dirbti bet kokį darbą.