<…> Tegu tie geriausieji mokytojai, dirbantys reitingų viršūnes tvirtai užsėdusiose Lietuvos gimnazijose, parodo, kaip reikia dirbti mokydami ne pačius gabiausius šalies mokinius, bet tas normalių mokyklų klases, kuriose iš 30-ies ugdytinių keli yra hiperaktyvūs bei specialiųjų poreikių turintieji, o gabiųjų – vos vienas kitas. Tegu tokias klases išugdo iki šimtukininkų. Tik tuomet galima bus patikėti, kad šių pedagogų kvalifikacija išties ne eilinė.
Visas Vytenio PAULAUSKO straipsnis – „Dialoge“.







































tai akivaizdu
dirbanti kaime.Aš norėčiau, kad jau nuo priėmimo į mokyklą būtų testuojami visi vaikai, su kokiomis žiniomis,pažintinėmis galiomis, kalbinėmis savybėmis ateina. Kiek tyrimų, kurie rodo, kad vaikui ugdymuisi įtaką daro aplinka, tėvų išsilavinimas, kiti veiksniai, o ketvirtoje klasėje atsakingas tampa vienas mokytojas (arba dar blogiau – niekas neatsakingas).Dirbu su socialiai, pedagogiškai apleistais vaikais ir skaudu nuolat girdėti priekaištus apie žemą kaimo mokytojų kvalifikaciją. Kas išmatuos kiekvieno vaiko augimą jo pažintinių galių ribose…
Tikrai ne nuo to, kokio tipo ar kokioje vietovėje esančioje mokykloje dirba mokytojas. Tiek mieste, tiek ir kaime ar miestelyje dirba puikių mokytojų, kuriuos vertina ir gerbia ir mokiniai, ir tėvai, ir kolegos. Jie ir dirba su meile, ir nuolat tobulėja, ir darbas jiems – ne kančia. Ir nesvarbu, ar jie dirbs su gabiu, ar su pedagogiškai apleistu, tinginčiu mokytis ar net įžūliu mokiniu. Tačiau nėra namų be dūmų, tad ir bet kurioje mokykloje (bent jau daugumoje) yra mokytojų, kurie nuolat viskuo nepatenkinti (mokiniais, vadovais, bendradarbiais, mokinių tėvais, vadovėliais, programomis…), jų pamokos nuobodžios, neįdomios mokiniams, dirba tais pačiais metodais kaip ir prieš n metų. Tad miestas ar kaimas, pagrindinė mokykla ar gimnazija čia niekuo dėti
Taigi žinau ne vieną KTUG mokytoją dirbusį paprastose mokyklose. Kol jie ten dirbo – niekas apie juos nežinojo. Neįrodė, kaip reikia dirbti mokant ne pačius gabiausius šalies mokinius, ir su spec. poreikiais, ir socialiai/pedagogiškai apleistais – neužaugino šimtukininkų, olimpiadininkų.
Taigi šių pedagogų kvalifikacija eilinė, gal kiek aiuštesnė už vidurkį, ambicijos – tik su rinktiniais mokiniais dirbant pasiekiamas labai aukštas rezultatas. Būk tu koks nori, iš elektros stulpų olimpiados prizininko neišauginsi… Dievo neduota, stenkis nesistengęs…
Iš tikrųjų šimtukininkų neišauginsi, kai tenka dirbti su vidutinių gabumų mokiniais, tačiau ką daryti, kaip dirbti, kad juos ištemptum iki olimpiados lygio. Paskui priekaištaujama, kad tavo kvalifikacija neatitinka.