„Jeigu visos profesinės sąjungos šiandien būtų kėlusios tokius reikalavimus, tai būtų streikavę ne 220 mokyklų ir ne 6 tūkst. mokytojų, o žymiai didesni skaičiai“, – po įspėjamojo mokytojų streiko kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
„Aš labai labai noriu, kad profesinės sąjungos Lietuvoje galų gale pačios tarpusavyje atrastų bendrus vardiklius ir tada man nereikėtų sėdėti vienu metu prie penkių skirtingų derybų stalų, – sakė ministras į trumpą spaudos konferenciją antradienį (02 21) gausiai susirinkusiems žurnalistams. – Todėl labai nuoširdžiai kreipiuosi į mūsų socialinius partnerius, profesines sąjungas, visų pirma tarpusavyje susitarti, tada jų balsas būtų labiau girdimas, būtų aiškesnis bendravimo formatas.“
Ministras taip pat aiškino, kad derinti tenka ne tik pedagogų interesus. „Ne visais atvejais mes galime atrasti bendrus vardiklius ir dėl to, kad yra ir mokyklų vadovai, ir steigėjai – savivaldybės, kur taip pat gimsta kompromisai. Ir aš galiu apgailestauti, kad pastaruoju metu pereita į ultimatumų kalbą, kuri neveda prie rezultatų“, – apie dialogą su socialiniais partneriais kalbėjo ministras. Tačiau pedagogų pasirinktą protesto formą jis apibūdino kaip „civilizuotą, demokratinės visuomenės veikimo būdą“.
Visas straipsnis – „Dialoge“.
Ieškau duomenų ...
dėl vieno – ministras tikrai teisus – LR mokytojų profsąjungoms reikėtų pagaliau susitarti dėl vieningų reikalavimų, o geriausia būtų – susivienyti į stiprią vieną profsąjungą. Bet kaip pasidalinti vado kėdę? Šitai, aišku, paprastai balsavimu nusprendžia nariai. Gausiausia komanda E. Jesino, su juo gal būt gali konkuruoti Audrius, o likusios kitos profsąjungos labai mažos. Tad jų vadai niekad nesutiks vienytis, nes liks be nieko. Dabar jie gali pasitarnauti ŠMM pareikšdami, kad “mes nestreikuojame”. Tad su tomis keturiomis nestreikuojančiomis ir derėtis nėra ko. Būtent, kad ŠMM jas irgi pripažįsta ir kviečiasi į talką ir yra skaldymas.
Šventai pritariu Tamstai.
E.Jesinas turi įtaką savo regione,pasirodo,turi įtaką ir šalyje.
Vienijimasis turėtų vykti apie Žemaitiją,kuri jau turi ir įdirbį ir palaikymą.
Kiti visi turėtų savanoriškai sudėti šaukštus ir laukti,ką į komandą pasikvies E.Jesinas.
Tai būtų geras indikatorius:kas PS rūpi labjau-savas lovys ar švietimo ateitis.
„Ne visais atvejais mes galime atrasti bendrus vardiklius ir dėl to, kad yra ir mokyklų vadovai, ir steigėjai – savivaldybės, kur taip pat gimsta kompromisai.”
1. Koks yra SMM “vardiklis” švietime?
2. Ar savivaldybės, mokyklos vadovo ir mokytojo “vardikliai” yra skirtingi?
Norėčiau stebėti ministrą dirbantį klasėje diena dienon, pagal savo kuriamą “vardiklį”: 30 mokinių, visiems užduotis individualiai, žirklutės minimum, nes sunkmetis… ir visa tai daugimam iš kokių 22 pamokų per savaitėlę ir gausime algelę, kuri bus “didesnė” už vidutinę Lietuvoje.
O šiame streike, net kalbos nebuvo apie algos didinimą.
2012-02-04
Apie miesto švietimo, kultūros bei socialines aktualijas – pokalbis su Savivaldybės mero pavaduotoja REGINA EITMONE.
Tradiciškai antrajam mero pavaduotojui yra patikėta kuruoti švietimą, kultūrą, socialinę sritį.
Šiuo metu vienas iš prioritetinių darbų švietimo srityje – parengti Panevėžio bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų plano projektą ir jį patvirtinti Taryboje. Tai sprendimas, liečiantis ne tik mokyklose dirbančius ar besimokančius, bet ir didžiąją bendruomenės dalį. Todėl projekte numatyti struktūriniai pokyčiai turi sudaryti sąlygas švietimo sistemai atnaujinti, keisti, kokybiškam privalomajam švietimui plėtoti, jo prieinamumui didinti ir tolygesniam mokinių srautų pasiskirstymui mokyklose, reguliuojant mokinių srautus, mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti bei veiksmingam finansinių resursų ir racionalesniam patalpų naudojimui už Savivaldybei pakeliamą kainą.
Labai norėčiau, kad miesto politikai, priimdami svarbius sprendimus, kurie galbūt ir nepopuliarūs, nesivadovautų asmeninėmis ar partinėmis nuostatomis. Jie turėtų matyti ne vienos ar kitos miesto mokyklos problemas, o suvokti problemų visumą. Priimdami sprendimus turime matyti ir būti atsakingi ne tik už mokinius, pedagogus, bet ir už miesto finansines galimybes. Todėl manau, kad mokyklų tinklo pertvarka turi būti grindžiama ne atskirų įstaigų, mokytojų, politikų poreikių tenkinimu, bet susijusi su platesniu švietimo siekių, o svarbiausia – mokinių poreikių – tenkinimu.
Permainų laukia ir miesto kultūra. Turime turėti aiškią kultūros strategiją bei ateities paslaugų kitimo tendencijas. Žmonių poreikiai keičiasi, todėl reikia įvertinti infrastruktūrą: kokių erdvių trūksta, kokios sąlygos kūrybiškai dirbti veikiančiose įstaigose, kokių galbūt reikėtų atsisakyti.
Taip pat reikia įvertinti institucijų atliekamas funkcijas ir veiklos kokybę, siekiant sukurti veiklos rodiklių ir rezultatų vertinimo sistemą, siejant ją su ateinančių metų finansavimu.
Dar, manau, labai svarbu sudaryti palankias sąlygas biudžetinėms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir privačioms iniciatyvoms dalyvauti įgyvendinant kultūros politiką Panevėžyje.
Todėl mums labai svarbi ir aktuali dabar rengiamo miesto plėtros strateginio plano kultūrinė dalis. Ją rengsime sulaukę miesto kultūros plėtros galimybių studijos rezultatų.
Žinoma, labai svarbus miestui ir socialinių klausimų sprendimas. Tai jautriausia visos Lietuvos ir Panevėžio problema. Manau, neturėtume apsiriboti vien tik socialinių paslaugų infrastruktūros tobulinimu, bet turime nuosekliai dirbti siekdami užkirsti kelią naujoms socialinėms problemoms atsirasti.
Ši sritis labai susijusi ir su bendra šalies bei miesto ekonomine situacija, miesto investiciniu patrauklumu. Nedarbo mažinimas, darbo vietų kūrimas, verslo skatinimas yra tiesiogiai susiję su socialinių problemų sprendimu.
Visi šie darbai bus įtraukti į valdančiosios daugumos 2012-2015 metų veiklos programą ir stengsimės juos atlikti. Tikiuosi, su Tarybos, Savivaldybės administracijos ir miesto bendruomenės pagalba mums pavyks įgyvendinti savo planus ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Panevėžio miesto savivaldybės inf.
Ponai ir ponios: iš teksto išbraukime žodį “Panevėžys”. Ar suprastumėte, apie kurį Lietuvos miestą ar rajono centrą kalbama?
Siūlau sekmadienį 16.10 val. pažiūrėti laidą “Popietė su A.Čekuoliu”: ten bus kalbama ir apie policijos patruliavimą mokyklose pamokų metu… Ar ne įdomu?
G.Steponavičius raus lietuvių kalbą
2012 vasario mėn. 24 d. 08:45:12
Respublika.lt
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus netenkina tai, kad kai kurie jaunuoliai dar moka rašyti lietuviškai. Jis paragino greičiau spręsti šią problemą, – ironizuoja dienraštis “Vakaro žinios” “Elito naujienose”.
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus netenkina tai, kad kai kurie jaunuoliai dar moka rašyti lietuviškai
Ministras palietė skaudžią temą – Lietuvoje vis mažėja abiturientų skaičius. Atitinkamai mažės ir studentų būrys. Tikrai siaubingas faktas, nes aukštosios mokyklos greitai neturės kam pardavinėti diplomų. Pasiūlė G.Steponavičius ir sprendimo būdą. Reikia pritraukti kuo daugiau užsieniečių. Tik nemanykite, jog svečiai išmoktų lietuviškai. Reikia didinti užsienio kalbomis dėstomų programų skaičių.
Koks runkelis gal pasiūlytų geriau išmokyti tuos studentus, kurie liko. Ne paslaptis, kad retas dar moka rašyti lietuviškai be klaidų. Tačiau toks švietimo asas kaip G.Steponavičius supranta, kad tai nieko gero neduos. Gerai išmokytas studentas antro diplomo nepirks. O kažkam juos parduoti laisvoje Lietuvos švietimo rinkoje vis tiek reikia.
VUSA studentų apklausa: paskolos studijoms per bankus – nepriimtinos
http://www.DELFI.lt
2012 m. vasario 23 d. 10:41
VUSA studentų apklausa: paskolos studijoms per bankus – nepriimtinos
61,2% apklaustų studentų yra nepriimtina, kad paskolas studijoms, gyvenimo išlaidoms bei dalinėms studijoms užsienyje išmoka kredito įstaigos, t.y. bankai. Dar 12,2% apklaustųjų atsakė, kad nepasitiki bankais. Apie tokius rezultatus praneša Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA), atlikusi studentų apklausą, kurioje dalyvavo 722 respondentai.
Ketvirtadienį VU SA kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą bei Valstybinio studijų fondo direktorių prašydama imtis veiksmų ir keisti dabartinę valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų suteikimo, išmokėjimo ir grąžinimo tvarką. Iš esmės siūloma, kad paskolas turėtų dalinti valstybė užtikrindama stabilias palūkanas.
„Puikiai suvokdami, jog paskolų sistemos pertvarka negali būti įgyvendinta greitai, siūlome suburti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri paruoštų naują paskolų sistemos modelį, paremtą valstybės teikiamomis paskolomis“, – rašoma VU SA kreipimesi.
Kreipimesi raginama peržiūrėti ir dabartinę paskolų sistemą ir pagerinti sąlygas šiuo metu studijuojantiems studentams. Tarp siūlymų – siūlymai, kad visų rūšių paskolos studijų laikotarpiu būtų nemokamos, visų rūšių paskolų grąžinimas ir palūkanų skaičiavimas prasidėtų ne anksčiau kaip 24 mėnesiai po studijų baigimo, nutraukimo ar studento pašalinimo iš sąrašų, o tęsiant studijas grąžinimą siūloma nukelti.
„Nors šių metų biudžetas jau patvirtintas, bet raginame didelių lėšų nereikalaujančius pakeitimus susiplanuoti nuo kitų biudžetinių metų, o šalia to – sėsti prie diskusijų stalo ir ieškoti studentams palankesnio varianto“, – sakė VU SA prezidentas Arminas Varanauskas.
Nuomonė. Mūsų švietimo sistema yra neefektyvi
DELFI skaitytoja Giedrė
2012 m. vasario 23 d. 12:52
Nuomonė. Mūsų švietimo sistema yra neefektyvi
Norėčiau pradėti nuo to, kad šiandieninis Lietuvos švietimas yra nesubalansuotas. Sudarius naują švietimo mokslo reformą, mokytojai ėmėsi už galvų dėl išleistų vadovėlių ir „naujos“ mokymosi programos. Kiek žinoma, juos sudaro ne tie žmonės, kurie sėdi mokyklose ir žino, ko reikia mokiniams.
Vadovėlius turi sudaryti mokytojai – praktikai, žinantys, ko išties reikia mokiniui, kad jis sėkmingai ir sistemingai pasiruoštų egzaminams, bei įgytų reikalingų žinių tobulėti visapusiškai.
Šiandieninė situacija Lietuvoje tokia, kad mokymosi krūviai milžiniški, kadangi mokytojai, norėdami, kad mokiniai kuo geriau pasiruoštų egzaminui, kuriame nėra žinoma, kokių žinių iš jų pareikalaus, duoda begalę sausos teorijos, kurios vargiai ar gyvenime kam nors prireiks.
Atrodo, kad iš mūsų norima padaryti automatines „kalimo“ mašinas, į kurias galima grūsti bet ką ir bet kada. Mes, mokiniai, kurie stengiamės dėl savo pažymių, savo ateities, esame, tiesiogine ta žodžio prasme, žlugdomi tiek morališkai, tiek psichologiškai. Atiduodami daug savo brangaus laiko mokslams (nekalbu apie absoliučią daugumą), mes prarandame tiek gražaus gyvenimo pačiame jaunystės žydėjime, o juk nuo to prasideda žmogaus asmenybės augimas, noras pažinti pasaulį, norėjimas tobulėti visapusiškai. Mokykloje yra jaučiamas didelis spaudimas – daugelis pamokose sėdi įsitempę, o popamokinei veiklai dažniausiai nebelieka nei laiko, nei noro, nes paprasčiausiai norisi tik poilsio.
Manyčiau, kad mokslo reformą reikia keisti iš pagrindų, o ne tvirtinti tam tikras mokslo programas, kurios vis vien sukasi apie vieną ir tą patį. Iš vieno garsaus žmogaus, beje, ne lietuvio, girdėjau sakant, kad po 10-15 metų mūsų mokslo sistema nepasiteisins, nes tiesiog būsime nurašyti. Mūsų sistema tokia bloga, kad leidžia žmogui tobulėti tik kaip automatinei žinių mašinai. Mums į galvą grūdama tai, kas yra visiškai nereikalinga. Nepabijosiu to pasakyti – esu ne iš vieno mokytojo girdėjusi, kad mokyklinius vadovėlius tiesiog reikėtų išmesti į šiukšlių dėžę.
Žinau, kad mes, jauni žmonės, esame bejėgiai. Ir toliau vilksime sunkią moksleivio naštą. Mūsų nesiklausoma, todėl daugelis iš mano bendraamžių tiesiog tyli, nes žino, kad nuo to niekas nepasikeis.
Taip pat dar norėčiau parašyti apie studijas. Daugelis gabių mokinių, kurie nori mokytis Lietuvoje, bet negali susimokėti už studijas, palieka savo gimtinę. Nesuvokiu vieno dalyko, kodėl kitos šalys sugeba pasirūpinti jaunų žmonių ateitimi, suteikti visas sąlygas mokytis savo gimtojoje šalyje, kaip Švedija, Anglija ar Šveicarija, o mūsų – ne? Ar mokslas neturėtų būtų visiems lengvai prieinamas? Ką daryti mokiniui, kuris stengiasi mokytis, bet neturi kuo susimokėti už studijas? Ar taip yra skatinamas švietimas ir mokslas Lietuvoje? VARGU.
Ir pabaigai, kad nevarginčiau Jūsų akių ir ilgai negadinčiau nervų – jei norite, kad Lietuvoje nebeliktų talentingo ir perspektyvaus jaunimo, galite ir toliau „daryti“ tas paviršutiniškas reformas moksle, kurios nekeičia padėties. Juk vien per 2011 metus, nuo nepriklausomybės atkūrimo labiausiai išaugo emigracijos rodikliai. Žinoma, tarp jų buvo nemažas būrys studentų. Gaila, kai net patys geriausi ir gabiausi vaikai praranda galimybę mokytis savo gimtojoje šalyje.
Gyvename demokratijos laikais, todėl turėjau teisę kaip pilietė išsakyti savo nepasitenkinimą švietimo sistema. Tai, ką parašiau, yra neišgalvota.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojos nuomonė.
ko jūs čia tuos straipsnius kopijuojate? manote, kad patys nemokame surasti…
Pakaktų nuorodos, ar ne?
Sekmadienį 16.45 val V.Savukyno “Įžvalgos” su ministru G.Steponavičiumi. Tik iš anonso ir tik dabar sužinojau, kad mokykla yra ta vieta, kurioje žmogus tobulėja… :)DD
Taip, mokykla yra vieta, kur žmogus tobulėja. Asmeniškai tą darau: paraiškos dalyvauti projektuose ir vizituose (kai kurias reikia rašyti anglų kalba), projektiniai darbai, metodinė veikla ir išvykos (paskutinį kartą pakeliui namo užsukome ir su gidu paekskursavome po Kėdainių senamiestį. Pirmą kartą sužinojau, kad Kėdainiai yra vienas iš 4 Lietuvos miestų, turinčių senamiesčius). SETI paskelbus mokinių rašinių konkursą, skirtą 2012 – aktyvaus senėjimo metams, daugiau informacijos ieškojau ES tinklapiuose. Tai, ką išvardinau, tėra maža tobulėjimo galimybių dalis. Savo mokinius taip pat skatinu tobulėti Aš neturiu nei laiko, nei poreikio streikuoti ar leistis į tuščius politikavimus.
O pamokas tarp “tobulėjimų” irgi vedi, ar kaip ?… :)
Pamokas vedu taip, kaip nurodyta mokyklos vadovo patvirtintame pamokų tvarkaraštyje. Darbo drausmės nepažeidinėju, nes gerbiu Darbo kodeksą ir Mokyklos vidaus darbo taisykles.
Išvada: tobulėja tik mokytojai (ir tik tie, kurie to nori), visi kiti litwinai – lodoriai :)DD Klausimas: kodėl valdžios struktūrose (ir renkamose, ir skiriamose) daugėja degradų ir kitaip vadinamų vagių? Atsakymas: kalta mokykla :)
Kokie mano komentarų teiginiai privertė jus padaryti išvadą, kad visi litwinai lodoriai? Aš net nelabai suprantu, ką reiškia žodis “litwinai”.
Respublika: Aukštojo mokslo pertvarkos grimasos
2012 vasario mėn. 24 d. 17:45:22
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
Man asmeniškai įdomūs Dialogo ir V.Bacio fenomenalių santykių ecoliucija. Kai ponas Bacys vadovavo Didžvario Gimnazijai Šiauliuose, Dialogo žurnalistai net apsiseilėję suko ratus apie jį kad išgautų kokią pikantišką idėją. Aukštino jį net ant laktos pasilipę.
Bacys tapo viceministru, Dialogas pradėjo jį niekinti burbuliuodami kaip kalakutai aptvare.
Gal galėtų tos ponios paatvirauti,kad jas priverčia taip greitai pakeisti burbuliavimo melodiją?
Tai filosofiška tema.
Pamėginsiu atsakyti pagal savo mąstymo lygį ir jo išsivystymą evoliucionavimo laikotarpiu.
Spauda- tai melžykla, kurioje melžiamos karvės.
Jos melžiamos tol kol yra produktyvios.
Kai jos jau neduoda norimos rūšies pieno, jos yra parduodamos.
Ar neturime tokių pavyzdžių?
Tad karvė visada turi žinoti, kad kažkada ji užtruks ir bus parduota.
Vieta melžykloje nėra rezervuota amžiams.
Galvoju, kad šią mano filosofinę mintį atspausdins laikraštis. Ir man bus l. malonu apsilankyti nors kartą šioje melžykloje.
Aga, tikrai atspausdins,ir dar autorinį atlyginimą išmokės :)
Gal pakeisi humoristą K.Miliauską :)
Et, o gal tikrai atspausdins, Dialogas juk myli “Iššškius”.
Ar Tamsta domitės V.Bacio kalbomis ir darbais tapus jam viceministru?
aš tiesiog tyrinėju fenomenalius reiškinius šalelėje, kuri l.gražiai vadinasi LIETUVA.
Aga, tikrai atspausdins,ir dar autorinį atlyginimą išmokės :)
Gal pakeisi humoristą K.Miliauską :)
Et, o gal tikrai atspausdins, Dialogas juk myli “Iššškius”.
jeigu vartojate nežinomus žodžius(pvz.litwinas…)reikia paaiškinti jų prasmę
Nu va š… malėjai įsijungė. Žemaičiai kiek žinau rengiasi toliau tęsti streiką.
Nesuprantu,čia dabar jau galima kelti bet kokius straipsnius iš kitų organų.
Aš galiu įdėti viena puikų straipsnį iš “15 min.” švietimo tematika.
Ar galiu tai daryti?
Galima pačiai parašyti, galima įkelti, galima sustriukinti straipsnį ir įkelti, galima visai nieko nedaryti – pasirinkimo spektras platus.
“Valstybės finansavimą studijoms galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų”
lrytas.lt 2012-02-27 09:33
Krepšelių pedagoginėms bakalauro studijoms skaičius mažėja.
Gal ir gerai,nes dauguma vaziuoti mokytis kitur
Oželytė: Lietuva yra tokia, kokią ją sugebame turėti (ištrauka).
Pažvelkime į šiandienę situaciją švietimo sistemoje. Pedagogai streikuoja, mokinių skaičius mokyklose tirpsta, o aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės neranda sau vietos. Kas čia padaryta negerai?
- Antrąją kadenciją priklausiau moterų, kurios teikė pagalbą Afrikos parlamentarėms, grupei. Jos primygtinai reikalavo, kad tik nepervedinėtume pinigų, nes viską suryja vietos karaliukai. Labiausiai tos moterys prašė mokyti jų vaikus ir kurti programas taip, kad ateityje jie neleistų su savimi elgtis taip, kaip elgiamasi šiandien. Kiekvienas normalus pilietis privalo suvokti, jog didžioji dalis pinigų turi būti skirta švietimui, auklėjančiam laisvus žmones.
Melas, kad staiga pasikeitus valstybės juridiniam statusui ims ir pasikeis visa kita. Niekas nepasikeitė. Valstybės statusą galima keisti kiek nori, bet žmonių smegenų nepakeisi. Labai džiaugiuosi, kad jaunimas išvažiuoja. Net neabejoju, jog didžioji dalis jo sugrįš. Gali išvažiuoti bet kur, tačiau vis tiek liksi kampininkas. Ten niekam nepasakysi, kad vyriausybė ar karalienė bloga, o čia sugrįžęs gali būti koks tik nori. Sąmonės pasikeitimas per išvažiavusį jaunimą įvyks gerokai greičiau. Sovietmečiu už iniciatyvumą gaudavai per galvą, o dabar aukštojoje mokykloje esi pirmas, jei turi savo nuomonę ir ją reiški. Kol mūsų karta tai suvoks, dar praeis labai daug laiko, o jaunimas sistemą perpranta gerokai greičiau.
Puspilnė G.Steponavičiaus taurė
2012 vasario mėn. 28 d. 08:53:05
Respublika.lt
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius moko mąstyti pozityviai. Pusė būsimų studentų turės mokėti už mokslą, bet ministras geriau mato kitą pusę, – ironizuoja dienraštis “Vakaro žinios” “Elito naujienose”.
Kaip žinoma, galimi du požiūriai į reiškinį. Optimistas mato puspilnę taurę, pesimistas – pusiau nugertą. Studentai tikriausiai matytų tą pusiau nugertą. Kas antram į aukštąją mokyklą įstojusiam jaunuoliui teks mokėti už mokslą. Nėra priežasčių džiaugtis. Bet ministras primena, kad kitai pusei mokėti nereikės. Dabar jau galime džiaugtis.
Galime ir pasimokyti iš ministro. Jokios negandos nebaisios, kai matai teisingą pusę. Jei brangs šildymas, turėsime daugiau judėti, būsime sveikesni. Jei brangs produktai arba mažėja pajamos, turėsime laikytis dietos. Būsime dar sveikesni. Jei studentai mokės už mokslą, paskolas dalijantys bankai bus sveikesni. Štai kiek priežasčių optimizmui.
Kaži ponai ar mes l.kultūringai atrodom prieš viens kitą ir iš šalies kai Steponavičių vadinam Stiopka ar dar kažkaip kitaip. Ministras jis tikrai nekoks,bet su žodynu pas mus tikrai kažkas negerai kultūros pačios atžvilgiu.
Taigi, Žemaitijos skyrius tesia streiką ir nesiruošia pasiduoti. A. Jurgelevičiaus LŠPS vis dar sprendžia – kovoti ar tikėtis, kad vadas su prezidente susitars. Jau vien šis dvejojimas parodo, kad LŠPS irgi ganėtinai silpna. Taigi, mokytojams beliko tik žemaičiai – jei jie atsilaikys – ŠMM sudarys derybinia grupę ir papils pažadų. Žemaičiams dabar palaikymas aukso vertės. Aišku, jie derėsis nedvejodami dėl savo reikalų, bet labai sunku bus jiems derėtis, kad pagerintų padėtį sėdintiems krūmuose…
Tik nevaidinkit,kad esat jau LT bamba.
O toks įspūdis jau susidaro.
Jesinas tikrai nėra tas,kuris galėtų vesti visaas mokyklas.
Uždarys šimtus jų pavasarį ir nebus ko vesti nei Jesinui nei Jurgelevičiui.
o kas uždarys? Ar ne geroji ŠMM? Taigi ir kovojame, kad neuždarytų bent jau šimtų… O Tamsta dėl ko kovojate? Ką Jūs veiksite, kai LR nebeliks nei mokinių, nei žmonių? Tik Tamsta savo tvartelyje…