Gaisro gesinti atvyko Lenkijos premjeras

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas: „Kadangi abi pusės puikiai supranta, kad svarbiausia yra dialogas, nusprendėme sudaryti darbo grupę, kuri stengsis gerinti Švietimo įstatymo punktus, netenkinančius tautinių mažumų atstovų. <…> Nesame nusiteikę kažką kažkuo įtikinti per jėgą, tik norime, kad žmonės, gyvenantys Lietuvoje, lojalūs jos piliečiai, tarp jų ir lenkai, turėtų visas teises. Žinoma, tai nėra lengva, nes tai žadina emocijas, bet ieškosime sprendimų, kaip pakeisti šį įstatymą.“

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius: „Mes to (keisti įstatymą – red. pastaba) neplanuojame ir nematau tam kokių nors priežasčių, bet ekspertų lygiu galima tartis, kalbėti ir ieškoti būdų, kaip atsižvelgiant į įvairius pasiūlymus realizuoti įstatymo įgyvendinimą.“

Mokyklų streikų komiteto koordinatorius Albertas Narvoišas: „Laukiame Švietimo įstatymo punktų, kurie nepriimtini tautinėms mažumoms, pakeitimo – dėl programų suvienodinimo, sustiprintų egzaminų laikymo, trijų dalykų mokymo lietuvių kalba.“

Šiomis trimis citatomis, ko gero, būtų galima reziumuoti spontaniško Lenkijos ministro pirmininko D.Tusko vizito į Lietuvą praėjusį savaitgalį (09 03) pirminius rezultatus.

Pavydėtinas dėmesys

Primename, kad kaimyninės valstybės vadovą į Lietuvą neplanuotai atvykti paskatino rugsėjo 2 d. tautinių mūsų šalies mažumų, daugiausia lenkų, surengtas mitingas prie LR prezidentūros bei grasinimai streikuoti. Protestuota prieš naująjį Švietimo įstatymą (ŠĮ), kuriuo tautinių mažumų mokyklose išplečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir 2013 metais lietuviams ir tautinėms mažumoms ketinama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą. Iki šiol lenkai beveik visus dalykus Lietuvoje galėjo mokytis gimtąja kalba ir laikydavo lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą, kuris yra ne tik baigiamasis, bet kartu ir stojamasis į aukštąsias mokyklas.

„Gaisro“ gesinti atvykęs Lenkijos vyriausybės vadovas D.Tuskas šeštadienį (09 03) Palangoje susitiko su A.Kubiliumi aptarti susidariusios padėties, kiek vėliau jau Vilniuje po šv. mišių Šv. Teresės bažnyčioje Lenkijos premjeras kreipėsi į Lietuvos lenkus. Be jau minėto pažado sudaryti bendrą darbo grupę Lietuvos Švietimo įstatymui „gerinti“ taip, kad jis būtų priimtinas tautinėms mažumoms, D.Tuskas išsakė ir dar keletą įsimintinų frazių. Pavyzdžiui, kad Lenkijos santykiai su Lietuva bus geri tiek, kiek bus geri Lietuvos santykiai su lenkų mažuma. Tiesa, Lenkijos premjeras paminėjo ir tai, jog Lietuvoje gyvenantiems lenkams valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas yra ne mažiau svarbus negu lenkų kalbos.

Ko trūksta Lietuvos lenkams?

A.Kubilius susitikime su D.Tusku nepraleido progos priminti, jog Lietuvos švietimo sistema leidžia mokytis lenkų kalba nuo darželio iki universiteto (kitose pasaulio valstybėse, kur lenkai – mažuma, to nėra); pasaulyje (už Lenkijos ribų) yra apie 160 mokyklų, kuriose dėstoma lenkų kalba, ir apie 100 iš jų veikia Lietuvoje. Siekdama pagerinti sąlygas tautinėms mažumoms, Lietuvos Vyriausybė nustatė joms penktadaliu didesnį nei lietuviškų mokyklų mokiniams moksleivio krepšelį; kad būtų galima išsaugoti nedideles lenkiškas mokyklas, sumažino minimalų mokinių skaičių klasėms; numatė papildomą aprūpinimą vadovėliais; vasarą tautinių mažumų mokytojams surengti papildomi kvalifikacijos kursai; numatytos brandos egzamino vertinimo lengvatos.

Lietuvos Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad dalykų dėstymas valstybine lietuvių kalba plečiamas atsižvelgiant į bendrą praktiką Europoje, įskaitant Lenkiją, kur tautinių mažumų atstovai dalį dalykų taip pat mokosi lenkiškai ir laiko tą patį lenkų kalbos valstybinį egzaminą kaip ir gimtakalbiai lenkai.

Kam naudingi lietuvių ir lenkų nesutarimai?

A.Kubilius taip pat atkreipė D.Tusko dėmesį į tai, jog palaikyti konstruktyvų dialogą su lenkų tautine mažuma Lietuvoje gerokai apsunkina tuo akivaizdžiai nesuinteresuoti vietos lenkų politikai. „Lenkų rinkimų akcija yra pasirinkusi problemų emocinio užaštrinimo, o ne tolesnio dialogo paieškos kelią. Tikiu, kad D.Tusko žodžiai (apie tai, jog Lietuvoje gyvenantiems lenkams valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas yra ne mažiau svarbus negu lenkų kalbos, – red. pastaba) bus išgirsti ir LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio, kuris turbūt greta kitų dalykų labai daug dėmesio skiria tam, kaip pasirengtų kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams“, – sakė A.Kubilius.

Bendroje spaudos konferencijoje D.Tuskas ta tema pareiškė: „Abu mes sutarėme, kad joks politikas neturėtų išnaudoti savo naudai tų problemų, su kuriomis šiandien turime reikalą.“

***

Numatytoji sudaryti ekspertų darbo grupė nagrinės ne tik Lietuvos lenkams rūpimus klausimus ir ŠĮ, kurio, primename, – A.Kubiliaus teigimu, – keisti neketinama, bet ir Lenkijos lietuvių problemas. Pirmasis darbo grupės susitikimas turėtų įvykti po savaitės, ekspertų rekomendacijų tikimasi sulaukti po kelių savaičių.

Žinoma, karšta padėtis gali „išsispręsti“ ir radikaliai kita linkme… Štai buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis mano, jog Europos Sąjungai reikalinga bendra fiskalinė, ekonominė bei socialinė politika, ir siūlo įkurti Jungtines Europos Valstijas, – apie tai politikas pareiškė interviu žurnalui Der Spiegel. „Dabartinė krizė negailestingai atskleidė, kad mes negalime turėti bendros euro zonos be bendros fiskalinės, ekonominės bei socialinės politikos. Mums teks paaukoti nacionalinį suverenumą“, – teigia G.Schroderis.

„Dialogo“ inf.