Nusprendusios, kad mokykloms nupirktų geltonųjų autobusiukų eksploatavimas yra neekonomiškas, dvi šalies savivaldybės perdavė juos uždarosioms akcinėms bendrovėms ir pavedė teikti mokinių pavėžėjimo paslaugas.
Ar mokyklos patenkintos tokiais vietos valdžios sprendimais ir ką apie tai mano geltonuosius autobusiukus mokykloms perkanti Švietimo ir mokslo ministerija?
2000 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti Kaimo mokyklų aprūpinimo transporto priemonėmis programa „Geltonasis autobusas“. Šiemet šalies savivaldybių keliais jau rieda 562 mokykliniai geltonieji autobusai. Jais kasdien į mokyklas keliauja keliasdešimt tūkstančių moksleivių.
Šią vasarą perduodamas Skuodo rajonui jubiliejinį 500-ąjį geltonąjį autobusą Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius džiaugėsi, kad programa tęsiama sėkmingai. Tačiau keleivių vežimo autobusais profesionalai jau seniai tvirtina, kad iš Amerikos pasiskolinta ir Lietuvoje įgyvendinama geltonųjų autobusų idėja nėra ir negali būti ekonomiškai naudinga, bei ragina ieškoti racionalesnių moksleivių pavėžėjimo būdų. Keleivių vežėjai teigia, jog prieš keletą metų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakytos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų (VGTU) atliktos studijos išvada, kad vežti moksleivius geltonaisiais autobusiukais pigiau nei atitinkamu maršrutu važiuojančiu ir daugiau keleivių galinčiu vežti viešuoju transportu, yra neteisinga. Nepuola savo „kūdikio“ ginti ir studiją rengę VGTU dėstytojai, – tiesa, jie neigia, kad išvada „pritempta“ iki iš anksto užsakyto rezultato – tiesiog savivaldybių pateikti duomenys nebuvę tikslūs.
Tokias mintis išgirdusios ir išlaidas apskaičiavusios iš pradžių Jurbarko, o neseniai ir Zarasų savivaldybių tarybos nusprendė „atimti“ iš mokyklų joms neseniai ministerijos nupirktus autobusus, perduoti juos uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis (UAB) virtusiems autobusų parkams ir įpareigoti šiuos teikti mokinių pavėžėjimo į mokyklas, neformaliojo ugdymo renginius, ekskursijas, egzaminų centrus ir kitas transporto paslaugas.
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis, dešimties mokyklų direktorių, dviejų švietimo skyrių vedėjų ir ŠMM kanclerio nuomonės šiuo klausimu – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Kiek Lietuvoje jau žuvo vaikų vežiojant juos į mokyklas ir iš mokyklų?
taip, kiek?
O ypač įdomu, kiek Lietuvoje jau žuvo vaikų:
A)tėvams vežiojant juos į mokyklas ir iš mokyklų?
B) einant į mokyklą ir iš mokyklas pėsčiomis?
C) važiuojant į mokyklą ir iš mokyklos dviračiais (motoroleriais, motociklais, automobiliais)?
Užtat Zarasų autoparkui labai gerai-aukso kasyklos, o vadovo virvelė-tiesiai į rajono valdžios giminystę vyniojas…tik mokinukai dabar brangiau moka už ekskursijas, kada norėsi niekur nebenuvažiuosi-brangu…
Gal kas galėtų nurodyti nors vieną sritį, kurioje įvykdytos reformos ar kiti pakeitimai buvo naudingi eiliniam žmogui? Būčiau dideliai dėkingas.
Vien tai, kad save laikote eiliniu žmogumi, apibrėžia atsakymą į klausimą. “Eiliniam žmogui” visą gyvenimą atrodo, kad jo būtis nuo jo nepriklauso, kad jo gyvenimą reguliuoja kiti, “neeiliniai”. Eilinių žmonių nėra. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus. Jei suprasite tai, nevirkausite dėl praeities. Ir gyvenimas praskaidrės. To aš Jums ir linkiu artėjančių švenčių proga:)
Brangusis (ar brangioji)- dirbu Miuncheno universitete ir niekuo asmeniškai nesiskundžiu, mažiau pagiežos (ypač jei tai, kas parašyta, suprantate savaip…). Gerų švenčių!
To: Besidomintis; —>> 07:19 (?).
Jeigu jūs į Miuncheną išvykote iš Lietuvos, tai pats ir esate atsakymas į klausimą. Eiliniam žmogui naudingi visi pakeitimai, kurie padaryti laisvo žmonių judėjimo srityje.
To: Besidominčiam.
Gera mintis. Hegelis – herojus ir kamerdineris?
Kokie visi gudrūs: vienas “neeilinis”, kitas Hegelį vartęs, trečias Miunchene darbuojasi. Tik štai klausimas koksai: kodėl 141 “neeilinis” gyvenimą daugeliui iš beveik 3 mln. “neeilinių” vis sunkina? Ne visi gali “laisvai judėti”, tad klausimas dar vienas: kodėl Lietuvoje vieni multimilijonieriai, o kiti – darbingi ir norintys dirbti – priversti stovėti eilėse prie labdaringų makaronų?
To: Nacionalinė vertybė
Atsakymas į pirmą klausimą – todėl, kad jų tokia paskirtis. Viskas, ką daro valdžia, valdomiesiems yra negerai. negi ši taisyklė turi išimčių? Aišku, čia problema žodyje “valdomieji”. Arba jie ne tuos herojus išsirinko, arba jie – runkeliai.
Klausimu į antrą klausimą – o kur yra kitaip? Kur yra toks rojus, kad visi lygūs – visi eiliniai/neeiliniai? Net Sovietų Sąjungoje buvo lygesnių už lygius.