Geografija vis dar podukros vietoje

Labai nudžiugino „Dialoge“ (2011, Nr. 44) išspausdintas straipsnis „Valstybinį geografijos egzaminą pasitinkant“ ir Geografijos mokytojų asociacijos prezidento Ryto Šalnos nuotrauka su Lietuvos Prezidente. Pagaliau, geriau vėliau negu niekada. Būtų labai džiugu, bet…

Galingas atotrūkis

Visi, kurie ruošė mokinius geografijos brandos egzaminui (dar mokykliniam), žino, kokia plati jo turinio apimtis. Ne be reikalo laikas (2,5 val.), duotas egzamino užduotims atlikti, atitiko istorijos ar biologijos valstybiniams egzaminams skiriamą laiką. Norint gerai išlaikyti mokyklinį geografijos egzaminą, reikėjo mokėti naudotis labai įvairiais žinių šaltiniais, giliai suvokti pasaulio procesų – gamtinių, socialinių, kultūrinių – sąveiką, priklausomybę. Mokiniai turėjo gerai išmanyti pasaulio, regionų, valstybių, Lietuvos gamtos ir gyventojų tarpusavio ryšius, juos lemiančius veiksnius. Egzamine daug interpretacinio pobūdžio užduočių.

Akivaizdu, kad atotrūkis tarp privilegijuotų, prestižinių ir antraeilių mokomųjų dalykų labai ryškus. Kaltinti turėtume ir save – geografų bendruomenę. Mažai kalbame, reikalaujame, mažai populiariname savo dalyką. Dažnai net pedagoginėje bendruomenėje pasigirsta nuomonių, kad geografija – pasakojamasis dalykas, kad mokinių kompetencijas – dalykines ar bendrąsias – galime išugdyti netaisydami darbų, kad daug informacijos internete ir panašiai.

Pasaulyje apstu švietimo sistemų, kur geografijos dalykas įtrauktas į privalomų, pagrindinių dalykų sąrašą. Jei pas mus taip būtų, gal mažiau dabar girdėtume suaugusių žmonių bėdojimų: „Nemokėjau geografijos, negaliu sau atleisti, dabar nesiorientuoju pasaulyje.“ Jau Aristotelis buvo pasakęs, kad geografija – intelekto mokslas.

Istorijos šešėlyje

Pabandykime pažiūrėti į studijų sąlygas: net stojant į geografiją svarbiausia gerai mokėti matematiką, lietuvių kalbą, o tik po to geografiją.

Geografija ir istorija – abu socialiniai dalykai. Mokiniai gali rinktis, kurį mokytis, tačiau stojant pasirinkimas labai ribojamas. Ar kas nukentėtų, jeigu stojant į daugelio humanitarinių, tiksliųjų, inžinerinių specialybių studijų programas būtų įskaitomas bet kurio dalyko BE įvertinimas? Žinoma, to tikėtis nelabai įmanoma: juk istorijos dalykas dar sovietiniais metais buvo vienas svarbiausių. Nors mes puikiai žinome, kiek „fundamentalaus“ šio dalyko turinio beliko… Praėjo 20 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o jau girdėti balsai, kad šį laikotarpį reikia vertinti naujoviškai, kitaip, tobulinti vadovėlius.

Nesame pesimistai. Mūsų dalyką mokiniai mėgsta, domisi juo. Žinome, kad daug prisidedame ugdydami teisingą požiūrį į pasaulį, jo vientisumą, gamtos ir visuomenės priklausomybę, analizuojame ir stebime žmogaus išlikimo, su gyventojų kaita susijusias problemas. Jų nagrinėjimas padeda puoselėti visas žmogiškąsias kompetencijas, vertybes, padeda suvokti save ne tik kaip tautos narį, patriotą, bet ir kaip žmonijos atstovą, atsakingą už kultūrų, civilizacijų, visos planetos likimą.

Neįrodyta

Nedaug težinoma apie švietimo turinio poveikį ekonomikai, visuomenei. Neįrodyta, kad geras kalbos, matematinių, gamtos mokslų išmanymas užtikrina valstybės ekonominę galią, aukštą padėtį pasaulinėje visuomenėje. Dar sunkiau būtų įrodyti, kuris iš šių socialinių mokslų – istorija ar geografija – labiau ugdo asmenybės kompetencijas. Dažnai geografijos ugdymo turinio naudą pripažįsta patys istorikai.

Mes pasiliekame prie nuomonės, kad darbo metodika, kūrybingumo ugdymas, iniciatyvumas, sugebėjimas naudotis informacijos šaltiniais ir t. t. yra tie varikliai, kurie paruošia žmogų pasauliu vadinamame teatre suvaidinti lemties paruoštus vaidmenis.

Ar aukšti uždaviniai pakoreguos didaktinį kontekstą?

Lietuvos geografijos mokytojų asociacija ir jos prezidentas R.Šalna daug padarė, kad geografijos brandos egzaminui būtų suteiktas valstybinio egzamino statusas, tačiau atotrūkis tarp prestižiniais ir antraeiliais mokslais vadinamų dalykų išlieka nepamatuojamas.

Šiandien tik būdami aktyvesni mes galime ką nors pakeisti. Mums keliamas labai svarbus valstybinio geografijos egzamino uždavinys: patikrinti geografijos supratimą įvairiose profesinėse veiklose. Tad gal švietimo institucijos, aukštosios mokyklos rimčiau atkreips dėmesį į geografijos dalyko didaktinį kontekstą, turinio pokyčius, ugdomas dalykines kompetencijas, gal palaikys, pritars ir padarys mus lygiaverčiais asmenybės, tautinės savimonės kūrėjais.

Skuodo rajono geografijos metodinio būrelio nariai