Atidžiau nagrinėjami tarptautinio penkiolikmečių raštingumo tyrimo duomenys atskleidžia naujas Lietuvos švietimo sistemos silpnąsias vietas ir vis didesnius skaudulius.
Į „Dialogo“ klausimą, kas labiausiai nustebino atliekant Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio raštingumo duomenų analizę, Gamtos mokslų vadovėlio V klasėms autorius, Vilniaus universiteto docentas Juozas Raugalas atsakė: „Labai didelis ir ryškus skirtumas tarp kaimuose ir miestuose besimokančių paauglių pasiekimų. Kitaip tariant, atotrūkis tarp didmiesčių gimnazijų ir kaimo pagrindinių mokyklų.“
Pasak J.Raugalo, jį, kaip kaimo mokyklą baigusį, tokia padėtis ypač skaudina. „Labai norėtųsi, kad mūsų paaugliai būtų raštingesni, o skirtumas tarp kaimo ir miesto mokyklų mažėtų: ne dėl miesto mokyklų prastėjimo, o dėl kaimo mokyklų gerėjimo“, – „Dialogui“ sako biomedicinos mokslų daktaras J.Raugalas.
Skirtumas tarp didmiesčių ir kaimų mokyklų išties skausmingas – 39 tarptautinio tyrimo PISA 2006 taškai. Kitaip tariant, jei mūsų penkiolikmečių gamtamokslinis raštingumas būtų toks, kaip didmiesčių mokyklose besimokančiųjų (494 taškai) – Lietuvos rezultatai atitiktų labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių vidurkį. Deja, Lietuvos kaimo mokyklų penkiolikmečiai gamtos mokslus išmano daug prasčiau (456 taškai). Todėl bendras – 488 taškų – vidurkis verčia pripažinti, kad nuo įtakingiausių pasaulio šalių (vidurkis 500) vis dėlto atsiliekame.
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Niekada nesulyginsit šių skirtumų, kol nebus tinkamos socialinės politikos, naikinančios skurdą, bedarbystę, plintantį alkoholizmą kaime. Negaliu aukštai pakylėti socialiai ir pedagogiškai apleisto septynmečio, tetariančio elementarius žodžius, svajojančio apie sotesnį duonos kąsnį, laukiančio tėviškos šilumos svetimuose veiduose. Ar normalu, jei mokykloje beveik 80 nuošimčių valgo nemokamus pietus, keliasi 5 val. ryto ir grįžta namolio 16 val. Džiaugiamės, suteikę jam progą pabūti kitoje aplinkoje, o mokosi tikrai jie tiek, kiek gali. Bet gali nedaug…
Visas šitas mojavimas kalavijais po mūšio jau nebereikalingas ir nebetikslingas.Tik tie, kurie nedirba mokykloje gali stebėtis ir aikčioti dėl prastų rezultatų.Gi daugeliui mokytojų-praktikų jau seniai buvo aišku, kad su tokia švietimo politika ritamės bedugnėn.Ir nereikia čia diagnozuoti : skirtumai tarp miesto ir kaimo bei pan.Esmė yra ta, kad Volano gatvės piliečiai gyvena savo gyvenimą: jie mato ir girdi tik save.Kol šitaip bus, risimės ir toliau žemyn.Tegul susipranta nors vienas ministeris ir pasikviečia daugiau tokių žmonių, kaip V.Bacys ( o jų tikrai yra!), pasitaisys situacija, tik,žinoma, negreit- šūdo tiek primalta, kad ir dešimtmetį su didžiausiais vežimais neišvešime.
bet… pažvelgus giliau… visi garsūs žmonės kilę ir baigę mokyklas kaimuose…
Pradėkim,kolegos,nuo savęs.Peržvelkim vieni kitų planus,pildomus žurnalus,kitą rašliavą.Aū,ministerijos klerkai,čia ir jums.Tikiu,kad nepriimsit mokytojo asmeninį raštingumą skatinančių potvarkių -vagie ,kepurė dega! Bet nebus raštingo mokinio be raštingo mokytojo…Jei klystu,ponai pareigūnai,paprieštaraukit…