Praėjusį ketvirtadienį (03 17) Seime priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas (ŠĮ) galutinai išsklaidė iliuzijas dėl kai kurių mokyklų ateities. Tačiau atsakymų į visus mokyklų bendruomenėms aktualius klausimus naujasis įstatymas nepateikė.
Konkrečiausia ir daugiau negu trims šimtams vidurinių mokyklų aktualiausia naujos redakcijos įstatymo nuostata – nuo 2015-ųjų tokių mokyklų Lietuvoje nebebus. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. bendrojo lavinimo mokyklų tipai Lietuvoje būsią šie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija. Kaip kompromisą parlamentarai leido išlaikyti dvylikametes mokyklas, pavadinę jas ilgosiomis gimnazijomis tose teritorijose, kur yra tik viena mokykla, pasienio vietovėse; dvylikametės galės likti ir specialiųjų poreikių vaikų, meninės pakraipos, tautinių mažumų ir konfesinės ugdymo įstaigos.
Įstatymų leidėjai tikisi, kad progimnazijos ir gimnazijos tipų įvedimas leis laipsniškai išspręsti IX–X klasių „persiklojimą“ miesto mokyklose ir lengviau restruktūrizuoti vidurines mokyklas.
Žinoma, šviesiomis viltimis gyvena ne visi.
Visas straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Gal konfesinės mokyklos pagaliau bus išlaikomos ne iš visų mokesčių mokėtojų pinigų? Kodėl iki šiol katalikiškoms mokykloms skiriami savivaldybių pinigai? Juk jas turėtų išlaikyti bažnyčia arba tėvai?
mmm
lunai: namatau logikos jūsų poste.
Mokinių krepšeliai visų tipų mokyklose (biudžetinėse ir privačiose)”vaikšto” paskui vaiką, nes vaikai – visos Lietuvos. Būsimi valstybės piliečiai.
Konfesinėse mokyklose mokosi vaikai, turintys tėvus, kurie irgi yra mokesčių mokėtojai. Jie, kaip ir jūs, moka mokesčius, kurių dalis keliauja švietimui. Kodėl turėtų mokėti antrą kartą?
Ar katalikiškose mokyklose labiau radiatoriai kaitinami, valytojų dvigubi etatai ar dar kaip nors labiau eikvojami savivaldybės skiriami pinigai? Anaiptol, į katalikišką mokyklą veržiasi mokiniai. Tėvai rašo skundus, kodėl jau jo vaikas nepriimamas. O kaip priimsi? Mokykla gi ne guminė. Klasėse maksimalus skaičius mokinių (yra ir 30-32 mokiniai). Atitverti visi įmanomi kampeliai tam, kad patalpų padaugėtų. Lyginant su pustuštėm (ne katalikiškom) mokyklom, tai dar ir sutaupome savivaldybės pinigų.
O ir kuo daugiau mūsų visuomenės narių gyvens pagal 10 Dievo įsakymų, tuo visuomenei bus geriau. Palaikyti reikėtų, o ne pulti.
Viešpatie, jie nežino, ką daro…
As irgi plaikau katalikiskas mokyklas vien dėl to, jog ten yra 1-12 klases. Tai yra super. Gaila, kad musu mieste nera tokio lobio – butu mano vaikai laimingi. Deja, trankosi po isdraskytas (tipo, reformuotas) užbėgtukes.
Jei galėčiau, tai savo vaiką leisčiau tik į katalikišką dėl (1-12kl.), nors pats nesu uolus katalikas. Bet pas mus jos irgi nėra.
Mielieji, o kas jums neleidžia savo mieste steigti katalikiškos ar kitos tikybos mokyklos??? Jei visa bendruomenė susiras konfesiją, remiančią norą išlaikyti ilgąją mokyklą ir pareikalaus (ne paprašys, o PAREIKALAUS) savo miesto savivaldybės, turėsit ir jūs savo vaikams normalią mokyklą. Jei turite kelis vaikus, nereikės jų leisti į skirtingas mokyklas, o ir taip, vaikui bus mažiau streso keičiant draugus, mokytojus, aplinką – bus daugiau pastovumo. Prisiminkite, kad LR Konstitucijos 5 str. teigia, jog VALDŽIOS ĮSTAIGOS TARNAUJA ŽMONĖMS, o ne žmonės valdžiai!!! Tad priverskime, pagaliau, savo išrinktuosius laikytis KONSTITUCIJOS.
Nebeleidžia jau steigti katalikiškų. Mūsų mokykla ir prašė, ir parašų iš tėvų 90 proc surinko, ir tapo archivyskupijos partnere. Deja, sustabdytas tas reikalas. O tai daroma irgi dėl to, kad liktų 1-12 kl.
Mano vaikai mokosi katalikiškoje. Irgi rinkomės ir dėl to, kad nereikės lakstyti po kelias mokyklas: čia pradėjo, čia ir pabaigs vidurinę.
Prezidentė jau patvirtino Šv.įstatymą. Įstatyme numatytos konfesinės mokyklos, vadinasi savivaldybė privalo įstatymui paklusti. Priklausys nuo to, ar bendruomenė nenuleis rankų. Vakar laidos ,,Teisė žinoti” metu p. Stundys ne vieną kartą pabrėžė, kad steigėjas privalo paisyti bendruomenės interesų.
Derėtų plačiau paaiškinti kokiu būdu naujo tipo mokykloms bus pritaikyta esama švietimo aplinka (pastatai, teritorijos, ištekliai, įranga), formuojama nauja administracija, bendruomenė, tarybos. Kokiu būdu bus vykdomas pavežėjimas, maitinimas, sveikatos apsauga ir kt. paslaugų teikimas? Keičiant moksleiviams mokyklas, pasikeis ir neformalaus darbo veiklos formos, apimtys, galimybės ir kt. Tikėtina, jog sumenkės sporto bei meno kolektyvų veikla. Vargu ar savivaldybių atskiri specialistai sugebės veiksmingai bei efektyviai atlikti pertvarkas bei dirbti naujose sąlygose. Derėtų parengti švietimo aplinkos bei p-atogumų plėtros įstatymą, įvertinant naujo tipo mokyklų atsiradimą.