„Sutikusi kalbėtis šiek tiek išsigandau, nes pati dar nesu visko suvokusi ir sau įvardinusi. Bet jūsų pasiūlyta pokalbio formuluotė – „Ko išmoko gyvenimas ir ką duoda valdžia“ – mane užkabino“, – prisipažįsta Irutė Varzienė, buvusi Biržų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja, dabar – Biržų rajono merė.

Tačiau ne dėl įspūdingo I.Varzienės karjeros šuolio siekta šio pokalbio. Mirtis – pagrindinė pokalbio tema.

Prieš kiek daugiau nei metus buvo likviduotos apskričių viršininkų administracijos. Ir jau dveji metai, kaip po šio likvidavimo išlikę valstybinės švietimo priežiūros specialistai darbuojasi specialiai jiems įsteigtame Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamente. Visą šį laiką departamentas dirbo be vadovo. Neseniai padėtis pasikeitė.
Pirmąjį naujojo departamento direktorių – buvusį Prienų „Žiburio“ [...]

„Taigi situacija tokia: jaučiuosi tam tikra prasme pats miręs – 14 metų gyvenimo su žmogumi, kurio nebėra, ir turi dar peržengti save, nes šalia yra kitų, kuriems galbūt dar skaudžiau nei tau“, – sako „Dialogui“ tris vaikus vienas auginantis 34-erių metų filosofijos doktorantas Virginijus Gustas.

„Teisybė, dar galėjau tęsti… Paprastai pasakysiu: galėjau, bet nebenorėjau. Ir bijojau sulaukti laiko, kai reiktų tarti priešingai – „norėčiau, bet nebegaliu“.“

Dėstytojos veiklą baigusią profesorę V.Daujotytę kalbina „Dialogo“ vyriausioji redaktorė E.Tervidytė.

„…Dešimtoje klasėje likome trys nekomjaunuoliai: aš, kaip lietuvių nacionalistas ir pamokų nelankantis tvarkos laužytojas, klasiokė Julija, kuri buvo įtariama laisvu elgesiu, ir klasiokas uzbekiška pavarde, kuriam pasaulis atrodė nepažinus, ir jis net nesistengė ką nors suvokti“, – mokyklinių laikų prisiminimais dalijasi žurnalistas, politologas, intelektualas Vladimiras Laučius.

„Bandymas prievarta laužti būsimąjį menininką tapti verslininku arba visus verslumo požymius turintį vaiką jėga sodinti prie pianino retai kada pasibaigia sėkme“, – „Dialogą“ tikina „Žiedų valdovo“ vertėjas, aistringas pokerio žaidėjas ir TV laidos „Pinigų karta“ autorius ir vedėjas Andrius Tapinas.

„Tai, kas vyksta mūsų mokymo įstaigose, vadintina informacijos suteikimu, bet ne ugdymu. Yra lavinami vaikų protai ir kūnai, kurie tėra instrumentai, padedantys gyvenimo darbuose, o tų instrumentų šeimininkas – vidinis žmogaus aš – lieka nepažintas, neapvaldytas“, – teigia Nijolė Oželytė.

A.Šliogeris: „Jeigu kas nors apskritai yra žmonijos didingo sukurta, tai pats didingiausias kūrinys yra tragiškasis herojus – nuo Senovės Graikijos iki mūsų laikų. Tai štai Viktorija ne veltui įrašo Sigitą į šitų unikalių, neįtikėtinai retų žmonių – tragiškųjų herojų – bendruomenę.“ Apie trijų asociacijų atstovų išpuolį prieš profesorę V.Daujotytę filosofą A.Šliogerį kalbina E.Tervidytė.

Psichologas E.Karmaza: „Aš matau, kad jeigu mokytojas yra sveikas, išsimiegojęs, pailsėjęs ir motyvuotas, jis gali daugiau negu 95 proc. problemų išspręsti pats be jokių papildomų mokymų.“

Į „Dialogo“ klausimus apie valstybinės kalbos tautinių mažumų mokyklose statusą atsako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas STUNDYS.