Kitą dieną po to, kai ministras Gintaras Steponavičius tarp kitų vidurinio ugdymo programų pasirašė ir itin prieštaringai vertinamą lietuvių kalbos programą, Lietuvos radijo laida „Ryto garsai“ (ved. Giedrė Čiužaitė ir Artūras Matusas, prodiuserė Ilona Rūkienė, vasario 22 d.) ėmėsi pagvildenti temą „Kodėl lituanistų bendruomenė nesutaria dėl naujos lietuvių kalbos ugdymo programos?“
„Dialogas“ siūlo iššifruotą labai įdomią, redakcijos požiūriu, diskusiją. Juk ji – šiaip ar taip – ženklina istorinį momentą, kai lituanistinis ugdymas, „pripažinus tam tikrus nuklydimus, pirmiausia – beatodairišką susižavėjimą tik teksto interpretacija, tik tekstų fragmentų analize“ (V.Stundžio suformuluotas apibūdinimas), ryžtingu ministro parašu tapo nukreiptas kita vaga – tautinės tapatybės puoselėjimo pasitelkus tautinį naratyvą ir sėkmės istoriją kryptimi…
Visas straipsnis – „Dialoge“.
Ieškau duomenų ...
Man patinka tautinis naratyvas, tad dabar aiškinsiuos, ką jis reiškia :)
deklaracijos, programos, vizijos… Labai blogai, kad ŠMM ar ją apgulusiose įstaigėlėse besipenintys vizijų kūrėjai niekada nepamėgins tų savo vizijų – programų – deklaracijų įgyvendinti. Aš asmeniškai galėčiau sukurti tiek vizijų, kad jų neįgyvendins net viso pasaulio valstybės pasitelkusios visą savo intelektualinį potencialą. O šmm ir kiti valdininkėliai nori, kad jų vizijas įgyvendintų keletas pavargusių pagyvenusių moterų – mokytojų.
Vakar perskaičiau “Dialogą”, radijo laidos “Ryto garsai” stenogramą, ir neatšaukiamai suvokiau, kaip mums visiems reikalinga teksto suvokimo užduotis, kurią naujojo egzamino rengėjai ketina naikinti! Įsivaizduokite, korespondentė viceministro V.Bacio klausia: “tai, Jūsų nuomone, mažėja krūviai ar didėja?”, ir viceministras, buvęs prestižinės gimnazijos direktorius, tiek mala šū.., kad taip ir neatsako į klausimą, reikalaujantį paprastos aritmetikos!Tas pats vyksta ir diskusijoje apie egzamino programas UPC puslapyje – yra klausimų, kurių atsakyti p.Nauckūnaitė nesugeba ir neatsakys, kad ir kiek žmonių to klaustų. Rodos, tokie paprasti klausimai – kodėl nėra EP, kas dėl to kaltas, kas ir kaip atsakys už tokią lituanistų padėtį, kodėl nesilaikoma ministro patvirtintos vid.ugd.programos ir kuriami neleistini apribojimai? – o atsakymų nėra. Negi tokia padėtis normali, negi jos nereikia keisti? Kas bus, kai nei tekstų, nei klausimų ims nesuprasti visi? Į ką išvirs valstybė? Todėl kategoriškai prieštarauju prieš teksto suvokimo naikinimą, kaip tik reikia plėsti šią užduotį, suteikti jai reikiamą statusą. Sutinku, kad užduoties formatą reikia keisti, bet tik ne naikinti pačią užduotį. Pavyzdžiui, leisti mokiniams įvertinti pašnekovo atsakymą kad ir tokiame tekste kaip minėti interviu “Ryto garsuose”, įvertinti gal net balais ar pažymiu, taip pat aptarti kalbėtojų elgesį (“viceministras nutraukia N.Toleikytę – neleidžia jai kalbėti. Tad tenka įsikišti laidos vedėjui”) ir argumentuoti. Tokia užduotis parodys viską – ir mokėjimą skaityti, ir lyginti, ir vertinti, ir diskusijos taisyklių išmanymą, ir viešosios kalbos žinias, ir net etikos normas, tokia užduotis “negaudys” kitakalbių, kaip jie suprato vieną ar kitą žodį.
O mes V.Baciui skundėmės dėl Nidos Poderienės bendravimo ypatumų. O šventas naivume! Jei viešame eteryje viceministras tokį chamiškumą demonstruoja, tai kur jau toliau?Gal ŠMM yra kokia nors Etikos komisija, kuriai būtų galima perduoti šitos laidos įrašą?
Dėl Bacio: kas gali lįsti į ŠMM? Tik toks, kaip Bacys…