Praėjusį trečiadienį (06 08) Seime surengtoje konferencijoje apie teisių ir pareigų santykį švietimo sistemoje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas pareiškė, kad mokytojų smurto prieš mokinius atvejus patys mokiniai ir išprovokuoja. „Tų hiperaktyvių, nemotyvuotų mokinių kasmet vis daugėja. Aš neginu mokytojų, kurie smurtauja. Bet dar kartą kartoju – tai išprovokuojama iš mokinių pusės. Tikrai galiu pasakyti – nė vienas mokytojas nėra linkęs nuskriausti savo ugdytinio. Tuo labiau kažkokiomis ypatingomis fizinėmis bausmėmis“, – sakė vienas iš LŠDPS lyderių. Pedagogas aiškino, kad smurtas dažnai painiojamas su kitomis fizinėmis priemonėmis, – esą nuo vaikystėje gauto diržo ar rykštės niekam nieko blogo neatsitiko.
„Kaip vertinate tokią Lietuvos pedagogams atstovaujančios organizacijos lyderio poziciją?“ – paklausė „Dialogas“ Lietuvos mokinių parlamento vadovybės.
Paulius KAZAKEVIČIUS, Lietuvos mokinių parlamento (LMP) ir Kauno Veršvų vidurinės mokyklos mokinių tarybos pirmininkas
<…> Apmaudu, kad kelis nederamo mokinių elgesio atvejus profesinės sąjungos atstovas pateikia taip, lyg tai būtų įprasta mokyklų situacija. Negalima užsimerkti prieš blogybes, bet negalima ir tendencingai jas didinti. Juk daug dažniau mokyklos gali pasigirti pažangių mokinių pasiekimais, aktyvių ir motyvuotų mokinių darbais. Todėl reikia ne skųstis, jog yra blogai, bet stengtis, kad blogybių mažėtų arba jos visai išnyktų.
Kitas klausimas: kiek yra būtent taip, kaip apibūdina E.Jesinas, besielgiančių mokinių? 5–15 per visą mokyklą. Yra mokyklų, kur tokių mokinių iš viso nėra. Situacija labai skirtinga.
Klausiame: kodėl vienose mokyklose mokiniai ir pedagogai jaučiasi saugiai, o kitose – ne? Ar dėl to kalta tik viena pusė? Tikrai ne. Bet kam turi tekti didžioji atsakomybės dalis? „Vaikų linijos“ vadovo Roberto Povilaičio teigimu, 95 proc. mokyklose kylančių konfliktų yra suaugusiųjų negebėjimo valdyti konfliktus pasekmė. Juk mokytojai turi turėti pakankamai kompetencijos dirbti su įvairiais mokiniais. Ar ne tam jie nuolat tobulina savo kvalifikaciją? O mokinių suvokimas dar tik formuojasi. Jaunam žmogui kartais sunku suvokti savo elgesio pasekmes. Tuo metu mokytojas turi pakankamai patirties valdyti savo elgesį, sutvardyti negatyvius jausmus. Kaip tik mokytojas ir ugdo tą sunkesnio elgesio mokinį, kuris savo šeimoje galbūt nematė tinkamo pavyzdžio. Nejaugi dėl to, kad jauno žmogaus gyvenimo aplinkybės nepalankios, jį turi atstumti ir mokykla? Tai kam ji tuomet reikalinga?
Nesuprantamas mums ir smurtinių bausmių garbinimas. Keistai atrodo, kai žmogus teigia, jog „beržinė košė retkarčiais yra gerai“, ir čia pat smerkia smurtaujančius mokinius. Gal verta paieškoti priežasčių, kodėl šie smurtauja. Kaip vieną iš pagrindinių įvardintume suaugusiojo pavyzdį. Kad aplinka jaunam žmogui daro didelę įtaką, sutinka visi. Bet jeigu smurtinės bausmės, kurias naudoja suaugusieji, nėra blogybė, tai kaip turėtų elgtis tokius pavyzdžius matantys vaikai?
Visas komentaras – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
jaunuolis teisus, bet problema su neklauzadomis yra ta, kad jie pazeidzia mokinio taisykles ne del tam tikru savo issiauklejimo ar auklejimo seimoje padariniu, bet is noro tyciotis ir stebeti, ar bus sugebeta su juo susitvarkyti, taip sakant. Tad mokytojui, deja, netenka pritaikyti savo psichologijos kompetenciju, bet kantriai zaisti kompetenciju zaidima su atviru issidirbinejimu, taip sakant.
“95 proc. mokyklose kylančių konfliktų yra suaugusiųjų negebėjimo valdyti konfliktus pasekmė”- pritariu. Isties, tu “blogiuku” mokyklose nera tiek daug, ir skirtingi gi jie.
Dalies mokytoju beda yra tai, kad per savaja arogancija ir “visaziniskuma”(o is tiesu- ribotuma ir savus stereotipus) net nebando isgirsti ir suprasti mokinio. Apie pagarba vaikui net nekalbu. Pagalvokite, ar Jums, suaugeliams, patinka bendrauti su pasiputusiais valdininkais kokiam nors svietimo skyriuj, ypac kai esate nuo ju malones priklausomi? Su auditoriais? O mokiniai tokia nepagarba ir nesupratima kartais patiria kasdien. Dziaugiuosi tik, kad tokiu mokytoju yra mazuma. Taciau net ir is tokiu mokytoju yra ko pasimokyti. Juk jiems, kaip visiems mums, reikia ismokti gyventi ir sugyventi su paciais ivairiausiais zmonemis (juk sakoma: negali keist situacijos- keisk poziuri). Tikrai nemalonu ziureti i mokytoja, besidrabstancia/ti seilemis, spiegiancia/ti, grasinancia/ti, nesivaldancia/ti…
Teisutis raso “kad jie pazeidzia mokinio taisykles ne del tam tikru savo issiauklejimo ar auklejimo seimoje padariniu, bet is noro [....] stebeti, ar bus sugebeta su juo susitvarkyti”. Taip, butent taip, ir tai yra teisinga, tai yra…butina ir normalu. Vaikas turi atrasti galimo/negalimo ribas, tik taip jis jausis saugus. Ir butent suauges, siuo atveju mokytojas, turi taikyti savas “psichologijos kompetencijas… ir kantriai zaisti kompetenciju zaidima”.
Su visa pagarba, gerbiamieji mokytojai.
Ach, kaip gera šiam vaikeliui rašyti, kuris neturi patirties tokių mokyklų – zoologijos sodų nei sėdėjimo suole, nei stovėjimo prieš klasę. Pienu dar kvepia ir žinduką ne taip seniai nešiojosi kišenėje, o jau aiškina, kaip turėtų dirbti suaugę. Sarkastišką šypseną man iššaukė šis straipsnis. Matosi, kad turėjo gerą lietuvių kalbos mokytoją, kuri išmokė rašyti samprotaujamuosius publicistinius rašinius per pamokas.Privalo už tai nulenkti galvą ir padėkoti jai asmeniškai, o ne savo sugebėjimus demonstruoti viešai, nes dar gerokai per anksti. Per daug savimi pasitikėti bei mokyti daugiau išmanančius irgi yra tam tikras ženklas apie asmenybę.
Tiesiog puiku, Kad “vaikelis” parase, ir parase akivaizdzia tiesa. Puiku, kad pasitiki savimi, kad moka rasyti. Isties aciu jo mokytojams, esu tikra, profesionalams. Aciu, kad ismoke mastyti ir nebijoti issakyti savo nuomone “apie daugiau ismanancius”. O “zenkas apie asmenybe” yra butent niekinantis autoriu Meskio komentaras, pilnas pykcio ir sarkazmo. Argi galima gerbti toki mokytoja, kuris mokykla prilygina zoologijos sodui? Kuris liepia uzsiciaupt? Kuriam nepatinka savim pasitikintys jauni zmones? Ir erzina net pats faktas, kad jaunuolis moka rasyti?
RitutėLiepa 23, 2011 11:42NMVA ginantys nmoektarai- tų pačių auditoriu vadų darbas. Man sakė viena draugė, kad jiems duotas nurodymas žaibiškai reaguoti į kritiką iš viršaus ir rašyti savo komentarus kad apginti mundurą.Tai apie tą UPC drėskė jie patys. Gėda, dirba viename pastate, o taip ardosi. Vadinasi, buvo užminta skaudžiai ant mozolio, paliesta interesų sfera.Gal reikėtų savo darbais vertes įrodyti, o ne žodžiais. Aš kai prašalaitė sakau- UPC’as ryškiai laimėtų.O šiaip aš galvoju, kad tie auditai gyvuos tik iki kitų rinkimų. Tad ar verta laužyti ietis ir dėl tų, kam rinkti vadovus. Neliks kokios agentūros- tai perims univerai. Šiuo klausimu visiškai pritariu ponui Turoniui, tai racionaliausias būdas.
Jeigu man neatsitiko,vadinasi, to apskritai nėra. Labai pavojingas požiūris.Mes taip pat buvom jauni, ir manėm, kad jeigu aš elgsiuosi teisingai, tai ir su manim taip elgsis. Tačiau mes mirštanti tauta, trūksta darbo vietų, jauni išvažiuoja, vyksta negarbinga kova už vietą po saule.Pabandykit be protekcijos įsidarbinti, sužinosit. Mokyklos uždaromos, sujungiamos, prijungiamos. Pagyvenę mokytojai naujoje darbovietėje gauna sudėtingas arba perpildytas klases(dažniausiai 10 ar 12-tokus, mokiniai nepažįstami). Be to, tokio amžiaus mokytojai būna po kelis kartus operuoti ar sunkiai serga. Kaip jums atrodo, kodėl vyrai vengia mokytojo darbo? Jeigu taip kritškai ir superreikliai vienas į kitą žiūrėsim, visai išnyksim. Ar norit gyventi daugiatautėj šaly? Žinokit, neatsakinga nuomonė turi neigiamą užtaisą, o mūsų šaly ir taip daug negatyvo. Reikia bent jau pabandyti stengtis suprasti vienas kitą ir nustoti reikalauti kažkokių iliuzinių kompetencijų ar gebėjimų. Švietimo sistemoje reikalingos reformos.O mokytojai turi reikalauti, kad galėtų anksčiau išeiti į pensiją. Ar įsivaizduojat, kad mokykloje dauguma mokytojų bus 65metų amžiaus? Juk jų gyvų neužkasi į žemę.
mokiniai nori matyti(Strengai pritariant) toki nupoliruota ir sintetini is isores bei vidini ivaizdi sukurusio mokytojo tipa. Vidinis ivaizdis-tai savimi pasitikincio, mokancio gerai ir pabreztinai demonstruoti visas savo kompetencijas, salto, islaikyto menedzerio tipazas. Biorobotas. Jau daug tokiu prikepta. Ir visi vienodai ismokyti pakelti rankute, kai reikia sutelkti mokiniu demesi. O as vis dar noreciau mokykloje matyti asmenybes, kurios padetu ugdytis kitoms asmenybems. Bet vaikai auga be demesio ir nuosirdumo seimose, tad jie kuria to salto profesionalo mokytojo ivaizdi, o mes pasirenge ji perimti, kaip nuolankiai vykdome viska. Kaip autorius suvokia asmenybe? Tik kaip asmens igytu kompetenciju tikslinga taikyma. Siaura, siaura kaip vienam is pazangiausiu Lietuvos jaunuoliu.
Klasėje visada būna bent vienas niekselis kuriam tiesiog būtina duoti į snukį – kitokios argumentacijos jis nesupranta. Šiaip jau vaikai nėra blogesni už suaugusius. Ir, ypač kaimo nokyklėlėse, jei užmeti kuriam per šikną, ar bent jau pakankamai pagasdini, tampi gaujos vadu… Tada jie klauso. Nes jie norin turėti vadą, kuris juos mokytų kaip išgyventi šiuolaikiniame sušiktame pasaulyje. Aišku pamokų metu skeltas antausis jau visai kitas dalykas. Geriau po pamokų ar šiaip susitikus pasikalbėti su chuliganėliu alis į akį… Šiaip jau yra visokių varinatų – vienas berniukas, stambaus verslininko sūnus pasakė mano žmonai, kad žino kur stovi jos automobilis, kur yra jos namai ir kokiomis gatvėmis ji vaikšto. Po dienos ar dviejų aš užkalbinau tą vyruką ir pasakiau, kad puikiai žinau jo adresą, kur stovi jo tėvuko automobiliai ir kada jį atveža į pamokas bei kokiuose bariukuose jis po pamokų sėdi.Be to pasakiau, kad puikiai pažįstu jo tėvą ir galėtume nueiti pas jį bei aptarti visas problemas akis į akį. Jaunuolis kažkodėl to aptarimo labai nenorėjo ir prisiekė, kad jokių ketinimų mano žmonai ir automobiliui realiai neturėjo ir nieko neketino daryti ir net sutiko iškentėti statų kampą – t.y. stiprų spyrį į subinę…
to AK: autorius tamstos nesupras. Manau, vaikai negimnazijose totaliai valdo mokytojus, tad sie turi apsimesti, kad nemato patyciu, leidzia kartais per pamokas nesimokyti, labai graziai turi itikineti imtis darbo(tada vaikai sako’gerai’)…Jei mokytojas pasipriesina mokiniu valiai(uzstoja tuos, is kuriu tyciojasi, demaskuoja mela, nieksiskuma ir atskleidzia tiesa, ir t.t.), tada tam mokytojui skelbiamas karas: anketose mokiniai pabrezia, kad nemegsta tos pamokos, tevams skundziasi, kad nesupranta mokytojo aiskinimo, susitaria per pamoka vieningai priesiskai reaguoti ir t.t. Tad autorius, manau, turi per mazai patirties spresti, kokiu kompetenciju reikia tureti mokytojui, kad suvaldyti ir isaukleti tikrai ‘maziau’ nuovokius mokinius. Gal tai paaiskina, kodel vis dar klesti patycios.
Mokytojai pavargę ir nuvaryti kaip arkliai…Vyriausybė turi kas dešimt metų duoti mokytojams metų stažuotes…Pati grįžau mokyklon po dviejų metų motinystės atostogų.Pasiilgau mokinių ir darbo,jokių pykčių nėr.Ko nerėkiu-net mokiniai nesupranta.Nors ne šilkiniai,bet mums kartu būti gera.Valdžia kalta,kad nesirūpina vaikais ir jų ugdytojais.
Nemanau, kad čia mokinio mintys. Tai suaugusio žmogaus klišės…
kalbate tikrą tiesą. Jei mokytojas pasipriešina mokinių valiai, prieš jį vykdomas baisus mobingas( psichologinis teroras).Jei mokytoas nori pakenčiamai egzistuoti, jis turi apsimesti, kad daug ko nemato, negirdi ir pan. Labiausiai kenčia patyčių aukos – mokniai, nes mokytojai jų negelbsti, jiems nepadeda. Bijo dėl savo egzistencijos. Todėl per metus daug nusižudo mokinių, o ir mokytojų.
pone jaunuoli, jūs esate puikus strategas ir pasirinkote teisingą kelią, kaip pasidaryti karjerą, t.y.rašote tai, ką jums diktuoja viršininkai, o ne sąžinė. Tad pirmyn, keletas tokių straipsniukų ir jūs, mmmm, pasvajokim, sėdite ministerijoje, o sąžinė, ką gi, už ją barščių nenusipirksi.
p.s.Linkėčiau padirbėti mokykloje bent porą metų, o po to, galėtumėm padiskutuoti, o,dabar man jūsų nuoširdžiai gaila, bet kaip sakoma – atleisk jam Viešpatie jis pats nesupranta ką šneka. SĖKMĖS
Turėjau mokinį, pagal kurio elgesį galėjau nustatyti mėnulio fazes(pasiusdavo per pilnatį), jam nustatyti visokie psicho- neuro ir elgesio sutrikimai: dainuodavo(čia dar gerai), keikdavosi,terorizuodavo visus klasės vaikus, puldavo muštis per pamokas, kalbėdavo apie lyties organus – kas tokį gali suvaldyti? Ir psichologas, ir valdžia buvo bejėgiai…Tai ar tikrai turiu mokėti ir tokį mokyti, jei jo vieta aiškiai psichdispanseryje? Juk nesimokiau, kaip sutvarkyti psichikos ligonius, ir jokie kursai čia nepadės, nes tai ne mano darbas. Tai, ką čia tas jaunas benužėlis kalba, -tuščia teorija, bet jis tikrai toli eis…
nedirbęs mokytoju nors kelis metus, mielas Pauliau, negali tokių straipsnių rašinėti. Nes tai tik sausa teorija. Ir pridursiu, kad neužtenka mokyklą matyti iš mokinio varpinės. Būtina padirbėti mokytoju.
mokykla tai karo laukas. Žūti ar išlikti? Štai kokį klausimą reikia spręsti mokiniui. Kiekvieną mielą minutę vyksta patyčios visų prieš visus. Ne kiekvienas tai gali iškęsti visus 12 metų, kol mokosi mokykloje. Mokytojams irgi ne pyragai… Bet jie dar gali pasislėpti kabinete per pertrauką. Mokiniui nėra kur pasislėpti. Jis nuolat jaučiasi patyčių taikiklyje. Baisu.
negalime teigti, kad mokykloje yra tik susipriesinimas tarp mokytoju ir mokiniu. Bet autoriui reikia tureti daugiau ismanymo rasant tokius dalykus. Mokytojas, pakeles kvalifikacija, tures daug teoriniu ziniu, bet ne teisiu, kaip sutramdyti provokatoriu ir drausmes(greiciau, nusikaltimo)pazeideja(vykdytoja). Kol kas dar mokytoju seminaruose nesnekama apie tycini mokiniu ‘issidirbinejima’ kaip ‘modernu’ vaiko elgesi. Ir apskritai, ar seminaruose kada nors kalbama apie realius reikalus?? Su patyciomis kovoti mokykla paliekama karo lauke viena. O seima turetu aukleti tiek vienoje, tiek kitoje barikadu puseje esancias savo atzalas. Jei vaikai sugeba neissiduoti, kokie jie yra is tiesu, tevams, tai ka tada gali mokykla?
Dvi pastabėlės:
pirma, iš nenuoramų kartais išauga genijai. Ir aklai vištai pasitaiko grūdą rasti, bet kaip skatiname gerus ir labai gerus mokinius, kai asocialių ar speciukų ugdymui skiriamas daug didesnis dėmesys. Kas dažniausiai važiuoja į ekskursijas, stovyklauja, dalyvauja projektuose? Tikrai ne geriausieji ar tie, kurie deda pastangų.
Antra, kai mokinys sako, kad nesvarbu, kas pirmas pasakys „labas“, iš karto galvoju, kad jis blogai išauklėtas, nes visos elgesio taisyklės nurodo, kam ir kokiose situacijose dera pirmam sveikintis…
Kur Jūs išmokote tokių valdiškų (jei tiksliau – nuvalkiotų) frazių?
mintys jūsų gražios, bet…Atrodo, kad jūs iš kosmoso atskridote ir nežinote mūsų mokyklų realybės. MOKYTOJAS NETURI TEISIŲ SUTRAMDYTI PROVOKATORIŲ. Kas iš to gražaus jūsų filosofavimo??? Mokytojas paliktas vienas kovoti su vėjo malūnais, kaip koks Don Kichotas.
straipsnio autorius kelia dideli nerima…Kodel? Toks kaip jis padarys milziniska karjera ir musu vaikai gyvens tokiu kaip jis sukurtoje pseudoaplinkoje. Sintetine sypsena, netikri zodziai, netikros mintys…netikras isgalvotas gyvenimas. Siulyciau autoriui sia vasara praleisti kaime, gamtoje, uzsidaryti nuo visokiu itaku ir atrasti save, savo mintis. Jei jis gabus ir kurybingas is tiesu, tai jam nebus nuobodu su savimi. Rekomenduociau knygas, kuriose parodomas taurumas, riteriskumas: Hugo, Diuma, Stendalis…Detektyvai irgi lavina mastyma. Sekmes, geros vasaros. O mes, suaugusieji, ziurekime, juk blynus aiskiai persudeme ir prisvilinome.
Daug metų dirbau mokykloje, bet tokio ciniško požiūrio į mokytojus nesutikau. Nemanau, kad to vaikino mintys yra jo asmeninio “įsitikinimo” išraiška, tai greičiau ėjimas prie Dikšaičio, Steponavičiaus, Adomėno ir kitų pranašų kalbų. Lieka tik stebėtis, kodėl šis berniokas neprabilo apie evangelisto Ma(n)to (mislyk – Adomėno) pasiūlytą mokinių SELEKCIJĄ. Į kurią grupę po selekcijos jis pats tikėtųsi patekti: atsilikėlių, protiškai atsiliksių (ar kitaip gamtos nuskriaustų vaikų), pusalkanių, alkanų, adaptuotų, modifikuotų, elitinių ar kitokių Lietuvos ateities kūrėjų gretas.
Man šlykštūs tapo visi “naujoviški” Lietuvos švietimo ateities svarstymo klausimai. Gal geriau šis vaikis keltų mintį apie rūpinimąsi Lietuvos vaikais užsienyje. Jų skaičius didėja ten geometrine progresija.
Manau, kad šis mokinys, pasitaikius progai, neš kudašių iš Lietuvos kaip galėdamas greičiau.
Nebedirbu mokykloje ir nematau vaikų kasdienės baisenybės juos deportuojant kasdien po keliasdešimt kilometrų pirmyn ir atgal, tad KAUNIETIS mokinių PARLAMENTARAS gali ramiai toliau miegoti ir bezdėti (už paskutinį žodį – atsiprašau, jį viešai pavartojau pirmą kartą).
Silikoninė jaunuolio šypsena ir ciniškas požiūris.
Jam kažkas parašė, nes pats tokio proto sukurti tikrai neturėtų
PYRAGAS SU KONJAKU (RECEPTAS VYRAMS, NORS TINKA IR MOTERIMS)1 stiklinė ckruaus2 stiklinės dž. vaisių1stiklinė vandensSauja riešutų4 kaiušiniai250g sviesto1 citina2 maži litrai konjako!Prieš pradedant maišyti tešlą, paragauk konjaką, ar geras!Suplak sviestą iki purumo su plakikliu.Dar kartą paragauk konjaką ar tikrai jis aukščiausios kokybės? Tamtikslui pripilk jo pilną stiklinę ir išgerk iki dugno (kartojama 2 kartus).Įdėk į išplaktą sviestą 2 šaukštus ckruaus ir dar kartą paragauk konjakątuo pačiu metodu.Įmušk į dubenį 2 kiaušinius ir suberk tuos keistus susiraukšlėjusiusvaisius Dabar paragauk konjaką nustatydamas jo konsistenciją Išjunk plakiklį.Užstrigusius tarp plakilio stipinų vaisius iškrapštyk su žirklėmis.Įmesk citriną į dubenį ir ten pat išspausk riešutus.Papildomai įberk ckruaus ir apskritai visko, ko tau norisi.Ištepk orkaitę riebalais ir pasuk ją 360 laipsnių Įšmesk dubenį su tešla pro langą, pabaik gerti konjaką ir eik miegoti.
Aš nesu ir nenorėčiau būti mokytoju. Ne toks charakteris, ir ne vieną kietuolį nukalčiau. Bet pasakykit man jei kas galit – kas iš Lietuvos žmonių dar nesityčiojo iš mokytojų? Prisimenu mokyklą ir jos mokytojus, visi gyvenom kartu, ne vienas ėjom į futbolo aikštę “aiškintis santykių”, bet buvom visi draugiški. Esu įkalęs fizikui į blauzdą, o ne į kamuolį, bet jis tik po “varžybų” pasakė, kad tai padariau be reikalo – iki šiol nesmagu tai prisiminti.
Gal geriau šitas vaikelis pakalbėtų su Kubiliumi ar Steponavičiumi? Negali, nes jo mintys užsakytos ir padiktuotos. Sprendžiu pagal tai, kad mokinys negali kalbėti ministerijos pensininko žodžiais.
Užuojauta jam. Pagarba mokytojams.
Šiap jau pagarbiai ir kultūringai elgtis mokyti reikia mokinius, nes jie to nemoka. Mokyti turėtų ir tėvai ir mokytojai. Mokytojai tą kultūringo elgesio abėcėlę bent formaliai moka. Blogai, kad šiuolaikiniai jaunuoliai mano jopg nekultūringai ir grubiai elgdamiesi yra “didvyriai”, parodo savo šaunumą. O nubausti už tai jų jau nebegalima.
mieli mokytojai, jei šio jaunuolio straipsnis jus papiktino, ar įžeidė, rimtai susimąstykit ar esat savo vietoje
Jesinas pataikauja mokytojams:)O mokytojai – jam. Toks įspūdis…
Pritariu Tėvo nuomonei. Kodėl vieni mokytojai gali susitvarkyti su klase taip, kad mokiniai jaustų jam pagarbą, galėtų būti su mokytojų draugais ir tylėtų pamokose, o nuėję pas kitą mokytoją gali ir klasę nuversti. Tai tikrai manau, kad čia yra kiekvieno mokytojo reikalas, kaip jis susitvarko su klase ir kaip jis sugeba save pateikti mokiniams.
Viena mokytoja sakė, kad ji nėra psichologė ir t.t. tai manau, kad daug kas priklauso ir nuo pačios mokyklos, kur turi dirbti ir socialinė ir spec. pedagogės pas kurias nuvedami vaikai, su jais šnekama ir analizuojama, o ne tiesiog palikti jį klasėje ir ignoruoti jo veiksmus.
Pilnai pritariu autoriaus išsakytoms mintims.