Kaip dėstyti lietuvių literatūrą, kad ji mokiniui būtų artima, sava? Aš lyg ir susikūriau savo metodiką (šiomis dienomis mąstau, kad turėčiau suteikti šiems savo dėstymo metodams formą). Pavadinčiau tai – holistinis literatūros aiškinimo būdas, integracinė metodologija. Esminiai jos principai yra tokie, kaip programos, – skaitančiojo integravimas į mūsų kultūrą. Nes mokinio santykis su literatūra, knyga visada asmeniškas…
Mes esame Vakarų civilizacijos, Europos dalis, ir be šitokios savimonės – kad mes esame europiečiai – tikrai nieko negalime padaryti ir negalime kalbėti apie jokias vertybes. Bet šita savimonė atsiskleidžia kaip pasakojimas, kaip atmintis.
Pagalvojau, kad žmogus yra tarsi koks vėžys: mes einame į priekį tik tiek, kiek matome atgal. Žvelgdami, atsižvelgdami atgal. Nes praeitis keistai tampa tuo vertybiniu orientyru, kuris mums nurodo ateities perspektyvą. Jei nematai praeities – neturi ir ateities. Kaip ir važiuojant automobiliu: jeigu nebūtų veidrodėlių, kurie mums parodo nuvažiuotą kelią, jausčiausi nesaugiai.
Todėl ugdydami vertybinį literatūros skaitymą pirmiausia mes ugdome asmenybę, kaip turinčią savo istoriją. Asmuo yra integralus. Asmuo yra nesuskaidyta, vientisa sąmonė. Ją mūsų dienomis agresyviai atakuoja vartotojiška kultūra – defragmentuodama, triuškindama. Nes tokią atakuojamą sąmonę lengviau užvaldyti, paversti vartotojiškos sistemos elementu.
Literatūra, humanitarinis mąstymas atlieka asmenybės sujungimo, sutelkimo, suvienijimo funkciją. O asmuo iš tikrųjų yra pasakojimas. Tai ne šiaip kokia nors abstrakcija. Asmuo yra atmintis. Asmens turinys, sąmonė yra ne kas kita kaip atmintis. Be atminties manęs nėra. Asmenybę kuria prisimenamoji atmintis – tai mano istorija. Istorija, kuri susieja mane ne tik su mano tėvais, bet ir seneliais, proseneliais… Šitas parametras – kiek aš siekiu savo atmintimi praeities – rodo mano, kaip asmens, stabilumą, mano pagrindus. Jis, sakyčiau, yra aristokratiškumo ženklas. Aristokratiškumas yra giminės ir kultūros atmintis.
Kartais mokinių, studentų provokuodamas klausiu, kiek jie prisimena savo senelių… Tie žmonės, kuriuos dabar lengvai patraukia išorinis pasaulis, iš tikrųjų neturi moralinės savimonės, atsakomybės jausmo, nes jie neturi tos kultūrinės atminties. Juos lengva išgriebti, nes jie tarsi neturi vietos, neturi šaknų. Liūdniausia, kad susivokę ir sugrįžę, jie jau yra praradę savo vietą – jie čia jau iš tikrųjų tarsi ir nebegyvena…
Visas doc. dr. Regimanto TAMOŠAIČIO tekstas – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Ar ponas Regimantas dalyvaus penktadienį 14 val. ŠMM lietuvių kalbos egzamino-2013 m. aptarime, diskusijoje? Girdėjome iš vieno garsaus tėvelio, kad tokia organizuojama, bet rimtesnės informacijos neturime.
Gerai kalba Tamošaitis, bet jo kalbėjimas neturi nieko bendro su lietuvių kalbos programos septintuoju variantu. Nėra tų vizijų, kurias “mato” Tamošaitis, programoje apskritai nematomas mokinys kaip asmenybė, net formaliai tokie dalykai neįrašyti. Baisoka, jei vežimas ritasi į bedugnę toliau ir jau kuriamas egzaminas tryliktiems metams.
Rieda. Kuriamas.
Dabartiniam mokiniui dzin literatūra ir visos jos skleidžiamos vertybės. Jam rūpi anglų kalba, nes tai tarptautinė kalba, dar rūpi keli kiti mokslai, jei ruošiasi studijuoti matematiką, mediciną, dar kažką panašaus. O literatūra rūpi tik tiek, kad išlaikytų egzaminą. Žinoma, tik mažai ruoštis, bet gauti gerą įvertinimą.
Literatūra – na ana yra literatūra – žodinė kūryba ir t.t. Dėl praeities, jei kartais sužinotumėt, kad jūsų tėvas buvo žydšaudys ar labai apsidžiaugtumėt? Aš pavyzdžiui neseniai A. Jucevičiaus knygoje perskaičiau pasakojimą apie raganų teismą – keliolika moterų buvo nuteistos sudeginti už tai, kad santykiavo su velniu, dėjo kiaušinius, skraidė ant šluotų į Šatrijos kalną… Teismo nuosprendį pasirašė dvylika Žemaitijos bajorų… Žinot po to paskaitymo aš dažnai susigėstu prisiminęs, kad esu Žemaitijos bajoras ar bent jų kilmės …. taigi…
Patarimas jum butu priesh deistitamas kashkatai visalaika supazhindikite su deistomo daliko istoria. Pavizdzhiui kalbeidamas apie Zhemaite pradeikite nuo istorinio phakto kad Zhemaiteis kalba nepriklauso blkos kulturai. Kad lituanistai ish Zhemaiteis kuriniu paseimei tik turini ir tuo pathiu Zhemaiteis kalba negailestingai sutripei. Kada jus pradeisite deistiti tikrovishkuma tai kas buvo ir kas ira tada jus galbut ishugdisite mastanthe karta. Nes ka jus dabar darote tai bukai ugdote ideologiu garbintojus tam darbui pasitelkes literatura.
to Dar Karta
Įsivesk lietuvišką raidyną. Neįmanoma taip nemokšiškai kraipyti kalbos. Tai didžiausia nepagarba kalbai, tautai, kultūrai.. Ką tuo nori pasakyti- kad esi beraštis ir tuo didžiuojiesi?
Neskaitau ‘Dar Karta’ komentarų, nes nervina vien jų pasirodymas. Jei žmogus nori ką nors pasakyti, jis stengiasi, kad kiti lengvai jį suprastų, o ne beraštystės rebusus kuria.
p.Regimantas sakė,kad eina į pasitarimą ministerijoje dėl lietuvių kalbos egzamino 2013. Tad koks tas egzaminas bus, p.Regimantai, gal pasidalinsite mintimis su nelaimės broliais ir seserimis?
Skaitykite Lietuvių kalbos strategiją, ji juokingiau už Erlicką, vos neprivariau iš juoko į kelnes :)))))))
“Nacionalinių pasiekimų tyrimo 2014 m. duomenimis kurti tekstus mėgs 50 proc. dešimtokų – 2008 m. duomenimis kurti rašinius mėgsta tik 28 proc. dešimtokų). Virtualioje moodle aplinoje mokysis 50 proc. lietuvių kalbos mokytojų, pernai mokėsi 15 proc. (šįmet turbūt kokie 7 proc.)”
URAAAA, Draugai ir Tovariščiai! Tebūnie šviesa! Va čia tai verta milijono eurų tokia Strategija. Argi gaila už gerą ir prasmingą darbą?
O man ta Strategija patinka – joje visa tiesa ir apie dabartines problemas, pavyzdžiui:
8.5.3. Mokytojo prestižas santykinai per menkas ir neatitinka šiandien harmoningos, orios, Lietuvos kultūrą perimančios ir kuriančios ŠMM vaidmens.
ir apie siekius:
12.1.2. Pasiekti, kad lituanistinių dalykų mokytojais dirbtų kūrybingos ir intelektualiai savarankiškos pensinio amžiaus asmenybės.
12.1.2.4. Pasiekti, kad mokytojams lituanistams skiriamas moralinis atlygis už darbą atitiktų darbo apimtis.
12.2.1.3. Įtvirtinti mokyklinėje lituanistikoje pasakojimą apie tautinės tapatybės ugdymą klasikoje ir šiuolaikinėje literatūroje ieškant atsakymų į klausimus, kuriuos kelia dabartis.
ir apie laukiamus rezultatus:
13.1.2. Sumažės jaunų žmonių, norinčių išvykti iš Lietuvos visam laikui.
Taip gražiai skamba, tik, deja, suprantu mažokai… gal užvalgiau kažko negero?
Bandžiau dar kartą ,,pasigilinti” į lietuvių kalbos strategiją. Deja, iš pradžių buvo niūru, po to- pasidarė juokinga, ypaę skaitant 5 dalį, kurioje kalbama apie kokybiškas mokymo priemones, vėliau tapo keista, o pabaigoje- pikt. Štai koks ,,miksas” bandant įsigilinti į ŠMM ,,šviesulių” pezalus. Deja, pezėti visi moka, o realių darbų- NULIS.
Šviesaus komunizmo rytojus palyginti su Strategija labiau įmanomas nei šitie paistalai. Gal kas žinote,kiek milijonų šitas KŪRINYS kainavo?
Kiek eurų tų „sapnelių“ surašymas kainavo nėra taip įdomu. Galvokite, kiek kainuos jų sklaida ir „įgyvendimo procesas“? Apie rezultatus nekalbėkime, juos žinome jau dabar. Bet karavanas pajudėjo…
Nariu pasakiti tai kad jus lituanistai ishaukleiote phaktus neiigenthe tauta. Nesuprantu ka jus turite mintia sakidama be rashtis ir dar zhaidzhete jausmais sakidama lietuviu kalba tauta ir kultura nes matote rashtas reiiklingas uzhrashiti kalbai ir tik tiek. Rashtas neira kalba bet jus manote turbut kitaip. Pazhindamas jusu kultura pasakisiu kad jus susikureite sau rahsto kulta o kalba pastumeite i shona kaip nereiikalinga daikta. O dabar pabandikite pasukti savo veiideli i tikroveis puse ir pripazhinkite kad ish Zhemaiteis kuribos jus paseimeite tiktai turini o Zhemaiteis kalba sutripeite. Ar jus biote tikroveis ir nuolat nuo jos beigate turbut eiilini karta ir shikarta pabeiksite. Tos jusu visos programos tai tarsi bandimas pabeikti nuo tikroveis.
Dar kartą sakau: išmok rašyti, tada galėsime diskutuoti. O su beraščiais nematau prasmės gaišti laiką.Susirask į save panašių ir su jais pezėk į sveikatą.
Nemanau kad jus ish viso mokate be emotsiu ir nusistatimu ishreiikshti savo nuomone. Tai kad ash nenaudoju thekishku raidzhiu uzhrashant lietuvems suprantama kalba ira jums kaip pretekstas pabekti nuo nuomoniu pasikeiitimo. Ar ne taip. Jus gi ivardinote ka manote apie mastima. Trethem jusu kalbos zhodia nuo galo tai labai gerai atskleiista. Bet nenusiminkite jus ne viena toke. Tokiu kaip jus Lietuvoi tukstantheii tonu. Jaigu svoriu imtume. Jusu pilni Lietuvos valdishki universitetai mokiklos apmokmo tsentrai zhiniu sleineii ir t.t. Apie jusu mokslo kultura pasakisiu taip idant zhinios tai shovineii o mastimas kaip shauvas jusu gi puseia tushti shovineii ir surudia shautuvai. Deil tos priezhasties jus ir beigate nuo atviro pokalbio. Veilekos jusu veiideli pasukau i tiesos puse. O dabar beikite kaip ir iprasta jusu kulturos zhmogui i krumus. Ir neshkiteis savo tushthius shovinius ir savo surudiusi shautuva.
Tas Tamošaičio “mokymas” kartais nelabai suprantamas jo studentams. Auditorijoje per paskaitas sėdi 4-5 žmonės, per seminarus ~ 10, o jis pasakoja, kaip Šiaurės Ašigaly vodkę lakė. Arba aiškina, kokia svarbi yra pareiga J.Biliūno kūryboje: vat matot, dabar sėdžiu čia su jumis, nors galėčiau artimiausiam bariūkšty vynelį lakt ir suktinę traukt – va čia tai pareiga. Ypač jo mokymas atsiskleidžia, kai per seminarus, studentams pristatinėjant savo darbus, jis auditorijos kamputį užsnūsta… Čia tokia mokymo sistema, bandymas sudominti jaunimą literatūra ir jos istorija ?
Apie kalbama, kai demokratinėje valstybėje tavo IP skelbiama viešai ir tyčiojamasi. Papūskite sau, reitingas nekils, ir žlugimas garantuotas.
Dialogo komandos laukia KNYGNEŠIO likimas. Nelinkime, bet lietuviai Amerikos žemyne tą supranta, nes redakcija virto padlaižių IP išdavikų skelbėja
Eik vaikų auginti.