Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (NMVA) atlikdama išorės auditą jau yra stebėjusi per 27 tūkst. pamokų 348 mokyklose. Tiek daug pamokų Lietuvoje nėra stebėjusi jokia kita institucija, ir ne bet kaip stebėjusi, o sistemingai, pagal sutartą, aiškią metodiką.
Taigi NMVA yra sukaupusi didelį „slaptos“ informacijos kiekį. „Dialogui“ rūpi sužinoti, koks „užtaisas“ toje informacijoje slypi.
Į tris „Dialogo“ klausimus atsako NMVA direktorius Gražvydas KAZAKEVIČIUS.
Kokios pamokų vedimo tendencijos ryškėja?
<…> Stebėtų pamokų įvertinimai skiriasi priklausomai nuo mokyklos tipo ir lokalizacijos: daugiausia labai gerai ir gerai įvertintų pamokų buvo pradinėse ir didmiesčių bei miestų mokyklose, o patenkinamai ir prastai įvertintų pamokų – pagrindinėse ir miestelių / kaimų mokyklose.
2009–2010 metais stebėtų pamokų komponentų vertinimai geresni negu 2007–2008 metais stebėtų pamokų – beveik visų pamokos komponentų (išskyrus pamokos planavimą ir pasiekimus pamokoje) įvertinimų vidurkiai šįsyk aukštesni. Reikšmingiausiai pakito pagalbos mokiniui komponento vertinimas – kad ir likęs tarp prasčiausiai vertinamų, jo vidurkis pakilo. Ir atvirkščiai, pasiekimų įvertinimų vidurkis smuktelėjo. Šis pamokos komponentas stebint 2009–2010 metų pamokas vertintas prasčiausiai.
Bendrąsias tendencijas būtų galima nusakyti taip:
Pirma, mokymo ir mokymosi santykis. Pamokų stebėjimai rodo situaciją, kad planuodamas pamoką mokytojas „planuoja save“, t. y. ką, kaip, kada jis darys. Pamokose daugiau vyrauja klasikinio ugdymo paradigma, kai mokytojai poveikio metodu (pasakodami) stengiasi išmokyti mokinius gerai atkartoti žinias. Pakeitus pamokos planavimo logiką ir pradėjus „planuoti mokinius“, t. y. tai, kaip jie pamokoje bus įdarbinami, o ne vien pasyviai klausys, atsiranda galimybių pasukti link laisvojo ugdymo paradigmos sąveikos su mokymosi metodais, kurie daugiau sudaro sąlygas patiems mokiniams (mokytojui padedant) žinias atrasti, jas taikyti praktikoje, interpretuoti, ieškoti alternatyvų, kurti savo variantus, ugdo mokinių kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.
Antra, mokymo turinio plotis ir gylis. Demonstruojamas didesnis rūpinimasis platesne mokymo turinio aprėptimi; ką iš to plataus turinio mokinys pasiima – rūpinamasi mažiau.
Trečia, pamokos pabaigos problema. Ją iš dalies lemia antroji tendencija: suplanuojama įveikti labai daug mokymo turinio, bet pamoka – tik 45 min. Nespėjus išdėstyti suplanuoto mokymo turinio, aukojamas vertinimas, apibendrinimas, pasiekimų aptarimas. Kitaip sakant, pamoka neužbaigiama, o dalis pamokai suplanuoto mokymo turinio virsta namų darbais.
Namų darbų aspektą NMVA taip pat nagrinėjo. Bendroji tendencija buvo matyti daugmaž tokia: iš 100 atvejų užduotų namų darbų prie jų kitą pamoką grįžtama tik 50 atvejų, iš šių 25 atvejai tėra kiekybinė peržiūra (padarė / nepadarė) ir tik 25 atvejais vyksta ir kokybinis darbų nagrinėjimas, t. y. jei mokinys suklupo, padarė klaidą, jis nepaliekamas su ja.
Svarstytinas klausimas: kokia tuomet apskritai yra namų darbų paskirtis, jei tik 25 atvejais iš 100 prie jų grįžtama? Apie tai, manyčiau, kiekviena mokykla turėtų diskutuoti ir pati tai nuspręsti.
Ketvirta, vaikų įvairovė, jos atpažinimas, pripažinimas ir poveikis. Diferencijuoto ar individualizuoto mokymo problema išlieka. Vienas iš galimų sprendimų – pirmosios mano aptartos tendencijos pokyčiai. Jokie kvalifikacijos tobulinimo renginiai šia tema problemos neišspręs, kol mokytojas „neatpalaiduos savo laiko“ pamokoje, t. y. kol nepradės ne tik mokyti, bet ir vadovauti mokymuisi.
Šią tendenciją patvirtina ir mokiniai: prieš išorinį vertinimą mūsų pateikiamam teiginiui „Pamokose mokytojai dažnai duoda skirtingas užduotis gerai besimokantiems ir silpniems mokiniams“ pritaria tik apie penktadalis mokinių. Dėmesio stokoja tiek mokymosi sunkumų turintys, tiek ir gabūs bei talentingi mokiniai. Didesnė pagalbos formų įvairovė pastebima dirbant su mokymosi sunkumų turinčiaisiais.
Visi atsakymai į redakcijos klausimus – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
O kam čia turi RŪPĖTI ? juk visi NUOLANKIAI VYKDO :))) ateis laikas, kai dėl kokios ‘auditavimu’ prie atlyginimo po kelis šimtukus besidaigstančios susireikšminusios personos nuomonės išskrisite lauk iš savo darbo vietos, – ir nieko nepadarysi, nes TVARKA jau bus seniai įsigalėjusi :))) Taip buvo su apykvaile atestavimosi tvarka, taip buvo su vertinimo-nevertinimo košės užmaišymu, taip pradinukės užsikorė ant sprando saulučių-debesėlių piešimo pratybas vietoj normalių pažymių, – juk visi vergiškai VYKDO…
Taikliai pastebeta, kad pas Kazakeviciu dirba “visazines bobeles”, kurios laksto po visa respublika, makaronus kabineja, brendziuku uzpila. Nustato tokias fizionomijas lyg butu pacios gudriausios ir protingiausios visame pasaulyje. Dar bando irodineti, kad auditas isgelbes Lietuvos svietima. Su sita kontora bus fiasko kaip ir su PPRC, o veliau – dar kokia nesamone sugalvos.
O, jei šunies dantis turėtau – žmonės dabartės nelotų ant manys ir nekorotų teip. Jaučiuosi mučelninku.
“Dėmesio stokoja tiek mokymosi sunkumų turintys, tiek ir gabūs bei talentingi mokiniai. Didesnė pagalbos formų įvairovė pastebima dirbant su mokymosi sunkumų turinčiaisiais”.
Gerb. direktoriau, niekur neradau parašyta (net Jūsų ranka), kad mokyklose bus pradėtas vaikų SELEKCIONAVIMAS(pagal Kembridžo un-to genijų Mantą Adomėną). Gal kur nors vistik siūlėt pradėti šį procesą? Juk auditoriamas būtų paprasčiau (manau, kad sunkiau iš tikrųjų), gabūs ir talentingi nenukentėtų, o ir turintys sunkumų pasijustų “baltais žmonėmis”.
Ar kas nors gali patvirtinti, kad jų audituotoje mokykloje auditoriai siurbčiojo brendžiuką? To tikrai neteko girdėti. O dėl atlyginimo apsirinkate. Ne keli šimtukai.Kur kas daugiau. Mokytojai tiek per savaitę neuždirba. Svetimus pinigus negražu skaičiuoti, bet šitie – mūsų visų, iš biudžeto, iš savivaldybės
As taip pat galiu paliudyti apie brendziuka, nereikia nekaltais avineliais apsimetineti siaip jau….
Gal kas girdėjote apie velnio pramaną MOKYTOJĄ EMERITĄ?
As niekaip nesuprantu- visi saiposi is to audito, bet sustabdyti net ir krizes metu jo niekas nesugeba.
Cia jau veikia kur kas gilesnes jegos. Nes uz ju yra:
1. Kazakeviciu palaikanti ranka
2. Savu auditoriu saika
3. Pinigai
4. Protekcija
5. Gerai uzauginti siurbimo ciulptukai
6. ???????
Suprantat, tokiame liune esanti bet kokia struktura bemat butu uzdaryta.
Sita bujoja irdeda ant visu komentatoriu, strategu, politiku, zurnalistu ir kitu populistu.
Saunuoliai “dialogistai”, jie taip pat smagiai propaguoja ta sharaskino kontora. Pr. laikrastyje liaupsino vidaus audita, dabar isores…. Matyt naudinga.
O mes cia pjaunames del minties…. kaip kvailiai.
Kokia auditorių kompetencija? Tai tik asmenys, prisiskaitę įvairių teorijų, bet jų neperpratę. Jie neturi esminių pagrindų. Kas, koks autoritetas gali parengti kvalifikuotus auditorius?
Klausyk, pons Kazakevičiau, jei ten tokie dalykai tame Dialoge dedasi, pasidomėk IP adresais ir pasikalbėk su kiekvienu komentatoriumi atskirai.
Visai gali būti, kad visus komentarus pagamino kokia sušalusia galva, bet plačią širdį turinti profsąjungoms priklausanti bobikė, vedama kilmingo šūkio: “jei ne aš- tai kas kitas” :) :)
Po straipsnio ir komentarų peršasi aiški nuomonė: tik kas nors paabejoja mokytojų kompetencija ar silpnumu, tuoj prasideda isterija ir kaltinimai abejojančių atžvilgiu.
Turiu giminaitį abiturientą vienoje beveik prestižinėje gimnazijoje. Pasiklausius, kaip vyksta matematikos ir istorijos mokymas, plaukai šiaušiasi. Ypač pastarosios. Septynių vadovėlių konspektavimas, mokytojos skaitomų užrašų perrašymas, vėl konspektavimas, vėl perrašymas… Pradedu sutikti, kad auditas tokiu atveju – niekam nereikalingas. Jis pernelyg švelni priemonė. Čia jau gero šlubo vokiečių žandaro su bizūnu rankoje reikia. Ir jokių teigiamų dalykų paieškų!
Gerbiamoji, šlubas vokietis į tą lietuvišką švietimo dirvoną savo galūnės jau tikrai nekiš. Gal dar nebent koks anglas ligonis, nes jiems ir priklauso ta audito metodika.
Dabar anglai ją jau išmetė, o mes vis dar su ja lakstom kaip protą pametę. Keturios bobikės per tris dienas mėgina mokyklos ligas nustatyti, pamokas apžiūrėti, su meluojančiais mokytojais, tėvais pasikalbėti, stendus perskaityti ir rašinėlį parašyti.
Kur Tamstelė matot kaitą?????? Atsiduskime – OJE, OJE….
Klausyk, pons Kazakevičiau, jei ten tokie dalykai tame Dialoge dedasi, pasidomėk IP adresais ir pasikalbėk su kiekvienu komentatoriumi atskirai.
Visai gali būti, kad visus komentarus pagamino kokia sušalusia galva, bet plačią širdį turinti profsąjungoms priklausanti bobikė, vedama kilmingo šūkio: “jei ne aš- tai kas kitas” :) :)
Kai išeisit į pensiją – būsit MOKYTOJAS EMERITAS. Tačiau Lietuvoje kol kas girdėjau tik apie kunigus emeritus ir akademinius profesorius emeritus. Negirdėjau inžinieriaus emerito, melžėjos emeritės ir pan. :)
Nepergyvenkit, sukursim tuos emiritus, duosim jiems klausykla, gales sedėti ir koncepcijas užrašinėti.Mokėsim jiems kaip auditoriams.
Bus greit tokios pareigybės mokyklose ir visuomenėj:
direktorius – emeritas
pavaduotojas – emiritas
ministras – emiritas (jau beveik tokį turim)
auditorius – emiritas
mokytojas – emiritas
meras – emiritas
……………
Nieko iš to neišeitų, net jei “pons Kazakevičius” ir užsiimtų IP paieška. “Bobikė” ar kitas rastas “niekadėjas” pasakytų “labai paprastai” (taip sako premjeras) – aš pasakiau savo nuomonę. Kas po to?..
Visapusiškai įvertinti ugdymo procesą per kelias dienas – bergždžias darbas. Tą puikiai supranta ir auditoriai, todėl prieš “egzekuciją” yra pasakoma “kas, kur, kada ir kaip”. Išaiškinimais suinteresuoti ir patys svečiai, nes kitaip būtų neaišku, kaip per 4-5 dienas pamatyti visumą (kartoju – tai neįmanoma). Nesu joks šios srities specialistas, bet, manau, auditą reikėtų “profiliuoti”, šiek tiek sumažėtų vaidybos elementų (nors “šlipsą” vistiek visi pasitaisytų). Įdomu, ką auditoriai rašo apie mokyklas su vinimis užkaltais langais (kad neiškristų), kiauru stogu, baisia tualetų smarve visame pastate? Mokyklos uždaryti negalima, nes mokosi keli šimtai vaikų – jų nėra kur dėti.
Auditorių pavardės aukso raidėmis būtų įrašytos į Lietuvos švietimo istoriją, jei jie sugebėtų rasti pinigų tokios mokyklos renovacijai, šaltinių yra, pvz.: Vidaus reikalų ministerija kasmet skiria maždaug 100 mln litų savo “kadrų” anglų kalbos mokymuisi šiltuosiuose kurortuose. Beje, ir pats Steponavičius iš mokinio krepšelio pametėjo apie 13 mln lt vargstantiems muitininkams užuot gelbėjus tokias mokyklas. (Nusikalbėjau, nes auditorių funkcijos yra kitos).
Kiek daug besirūpinančių mokyklomis, o kokios liūdnos tendencijos švietime!
Tikrai galiu patvirtinti, brenžiukas siejasi per kraštus. Savo akimis mačiau ir galiu net pavardes parašyti tų auditorių, kurie mus “auditavo”. Ir jų vadas nespjaudantis į tai.
Tikrai galiu patvirtinti, brenžiukas siejasi per kraštus. Savo akimis mačiau ir galiu net pavardes parašyti tų auditorių, kurie mus “auditavo”. Ir jų vadas nespjaudantis į tai.
Skelbiam konkursą- NMVA reikia 150 auditorių-emiritų.
Privalumas- sugebėjimas iš taško A į tašką B nujudėti savarankiškai.
EMERITAS! (ne emiritas). Kodėl tiek daug? Penkių per akis + 5 padėjėjos emeritės popieriams sudėlioti. Nauda būtų tokia pat, kaip ir šiandien.
Aiškiai matyti, kad nieko “tokio” nevartojat, nes tada rašytumėt: brendžiukas (vardininkas: brendis).
Kazakevičius tikrai turėtų pasidomėti komentatoriais. Per ilgąją pertrauką sėdi moterytės vakar prie kompo ir pila komentarus kažkam ir žvengia.
O šiaip kur pažiūri, visi dabar tik ir moko apie moralę.
Visi tokie moralūs kaip naujagimiai.
Štai kur bėda didžiausia.
Kas iš to, kad Kazakevičius surastų tuos komentatorius? Lrytas iš karto skelbia tuos IP, ar nors vieną komentatorių kas “pakorė”? O kokių šlykštybių ten prirašoma…
Na va, gražiai visi suėdėm Kazakevičių, apgraužėm pensininkus ir galėsim miegoti ramiai ir laukti mokytojų suvažiavimo.
Išeina taip,kad Kazakevičius yra visų blogybių šaltinis. Nebūtų Kazakevičiaus, nebūtų problemų. Taigi tiesiog reikalaukit, kad ministerija uždarytų tą kompaniją ir problemos nėra. O ne niekinkit visus auditorius, gerai.
Kazakevičiaus niekas nesuėdė, tik nepraustaburniai ir įpykę žmonės kalba įžeidinėdami. Kitame laikraštyje bus kiti žmonės – apie juos irgi panašiai bus rašinėjama.
Kodėl mes tokie pikti? Kodėl apskritai Lietuvoje tiek pykčio? Dėl ateities? Taip, dėl ateities aš irgi nervinuosi. O ką daryti? Rietis čia? Man tai netinka.
Pažiūrėkim: artėja mokytojų įspėjamasis streikas. Varu niekas nestreikuoja jokioje šalyje, reiškia – yra priežasčių ir pas Lietuvos mokytojus. Ką daro Steponavičius ir Prezidentė patarėjos lūpomis? Ministras buria darbo grupę “problemoms spręsti”! Ar tai ne cinizmas? Ar tai nepykdo ir taip įaudrintų žmonių? Ar dabar laikas sudarinėti darbo grupes, iš kurių per trejus metus jokios naudos mokytojui? Prezidentę galima suprasti – reikia ramybės. Vagystės, vagystės, vagystės… Vilniaus taksi, Panevėžio, Alytaus, Radviliškio , Švenčionių ir kt. valdžia, “Vilniaus energija”, Zuoko manipuliacijos ir t.t. Manot, tai neveikia žmonių. Ir dar kaip veikia.
Blogiausia, kad mokytojai koneveikia vienas kitą, kaltina dirbančius pensininkus, lyg čia būtų visų blogybių priežastys… Lietuva seniai pasuko ne tuo keliu, vykdomoji valdžia ir teisėtvarka neveiksnūs – štai ir turim rezultatą.
“Atsigėręs pamazgų – linksmai nepagiedosi”. Kai kam pilstyti ir gerti pamazgas patinka…
Pabendravau dar su vienu draugu – beveik kartu baigėme institutą. Tad patikslinu dėl audito Panevėžyje. Pavasarį bus audituojama “Verdenės” pagrindinė mokykla, kuri nuo kitų mokslo metų pabaigos (2013 m.) uždaroma: ji gyvuos kiek ilgiau nei metus. Klausimas lieka: kodėl išmetami pinigai tikrinti mokyklą, kurios likimas nuspręstas? p.Kazakevičius vistik galėtų paaiškinti.
Skurstančių šeimų vaikus į mokyklas gena ne žinių alkis (38)
Rasa Stundžienė 2012-02-08 21:56
Paskaitykit, auditoriai, straipsnį šiandien lryte. Ką rašote apie tokias mokyklas? O gal jas aplenkiate?
yra mokykla, kuri uždaroma jau šių metų rugsėjo 1 d. o balandį atvyks auditas. kaip tai galima būtų paaiškinti?