Praėjusių metų gale Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
<…> Aukštojo mokslo reformą nuolat kritikavusiai Seimo opozicijai KT nutarimas tapo dar viena proga pareikalauti švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio atsakomybės. „Laukiame garbingo atsistatydinimo, priešingu atveju abiem šiems pareigūnams interpeliacija turi būti garantuota“, – per spaudos konferenciją sakė Seimo socialdemokratų frakcijos narys Vytenis Andriukaitis. Tokią poziciją remia ir Seimo Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos.
„Tvarkiečių“ lyderio Europos Parlamento nario Rolando Pakso teigimu, nepaisant to, kad įstatymai yra kolektyvinių sprendimų vaisius, MSĮ turi savo architektą – švietimo ministrą G.Steponavičių. „Manau, kad studentai, jų tėvai, visa akademinė visuomenė ir šalies piliečiai jau turi pakankamą pagrindą reikalauti ministro atsistatydinimo. Juk per tokių įstatymo autorių ir palaikytojų „malonę“ netinkamai pasielgta su tūkstančiais studijuojančių jaunuolių ir merginų, jie nukentėjo materialiai, sunaikintas dalies aukštųjų mokyklų savarankiškumas. Ministro ir jo komandos atsistatydinimas būtų bent mažas žingsnelis teisingumo link“, – įsitikinęs politikas.
Vieno iš kreipimosi į KT iniciatorių bei aršaus aukštojo mokslo reformos priešininko „darbiečio“ Vydo Gedvilo nuomone, po KT sprendimo švietimo ir mokslo ministras turi tik vieną išeitį – trauktis iš savo posto, nes jis buvo pagrindinis aukštojo mokslo reformos ideologas ir sumanytojas. „Toks jo žingsnis būtų logiškas ir garbingas“, – įsitikinęs V.Gedvilas.
Visas straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Ministras Steponavičius pats iš posto nesitrauks: jam tai daryti neleis savigarba – jis jos neturi.
Ir vėl išrieda patrankos: ministras turi trauktis. Kam autoritetai Paksas ir Gedvilas?
o kam autoritetas yra Konstitucinis teismas, valstybė ir jos įstatymai? Ar konstitucinio teismo išvados galioja tik verčiant Paksą ar šiaip kokį neįtikusį klanui?
Pažiūrėkime, ką išdarinėja konservatoriai-klerikalai ir liberalai (prielipa Valinskas su savo kompanija- nuliniai veikėjai). Jie sėja Lietuvoje teisinį nihilizmą. Ką reiškia vien Šimašiaus kalbos, kas išdarinėjama su Kedytės istorija, Sabonio boteliais (koks įdomus žodis), kaip elgiamasi su Konstitucinio teismo sprendimais? Steponavičius yra sakęs: jei reforma nepasiteisins – atsistatydinsiu, o ką dabar kalba? Peršasi mintis, kad valstybei vadovauja ne ministrų kabinetas, o kažkokia gauja nesusipratėlių. Sekmoko darbai (beje, jį viešai palaiko Prezidentė!), Kazlausko absoliuti nekompetencija, Palaičio … Kai tik valdžioje atsiduria dabar esantys – prasideda destrukcija. Kur nukeliausime?
M.Adomėnas perėjo posėdžiauti į Seimo Užsienio reikalų komitetą. Dieve mano – kas dabar kuruos aukštąjį mokslą ir švietimą? Kas taisys studijų įstatymą, kas įgyvendins mokinių selekciją… Krachas. Jautė širdis, kad neteksime ištikimo bičiulio ir nuolatinio pagalbininko visame kame, išgaruos iš mūsų tarpo Kembridžo dvasia… Sekmadienį eisiu į bažnyčią ieškoti nusiraminimo, o kasdieniniame gyvenime visomis išgalėmis stiprinsiu savo šeimą (esu susirašęs), kad būtų mažiau rūpesčių “teisinei chuntai”. Melskimės už išėjusius…
Klanas nesusiprato – M. Adomėna reikėjo paskirti socoaliniu reikalu ministeriu. Per pora metu jis išmarintų kokius 70 proc. pensininkų – kiek problemų atkristų ir kiek pinigų klano bosams liktų – o dabar vagia iš Sodros ir tai dar priversti saiko žiūrėti…
Į viską žvelgiu plačiai: žmonija susiformavo taip, kad vieni, perlipę per kitų galvas, diktuoja tiems, per kurių galvas lipo. Kokiu būdu lipo (per partijas, papirkinėdami batvinius…) – nėra svarbu. Tie, pas kuriuos neuronų ryšiai stipresni (arba jų nėra), jaučiasi galintys niekinti (bent laikinai) kitus, žiūrėti tik savo interesų, neigti aukštesniųjų instancijų sprendimus, tuo keldami sumaištį apačiose. Jei neartėtų rinkimai į Seimą ir kai kam negrėstų likti už borto – viso to nebūtų, net “sveiko proto dešinieji” surizikuotų retkarčiais apsirgti ir nedrumstų vandens. Bet vėlgi – tokia žmogaus prigimtis, nes jis dažniau reiškiasi kaip biologinė, o ne kaip biosocialinė būtybė. Svarbiausia gauti daugumos pritarimą, o kokiais būdais – nelabai… Kiek srutų vieni ant kitų išpils iš naujo rengiantis į pinigų olimpą! Danų kiaulidėms tik slėptis.
“Teisėje žinoti” Steponavičius ir Stundys pasirodė blankiai: aptakiomis kalbomis, “minkštais” išsireiškimais gerino padėtį aukštajam moksle po Konstitucinio teismo išaiškinimo. Šimašius (telefonu) nuvažiavo į krūmus (kaip toks žmogus gali dirbti ministru, ir dar teisingumo?).