Kaip aukštąjį mokslą reformuoja lenkai

LR Konstitucinio Teismo nutartys, esą dalis mūsų Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) nuostatų prieštarauja Konstitucijai, vėl paaktyvino polemiką apie šį dokumentą, itin prieštaringai vertintą nuo pat savo projektinės stadijos ir priimtą įspūdingai – tik vargu ar protingai – skubiai. Lietuvos aukštojo mokslo reformos „tėvas“ švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei krikštatėvis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys viešai demonstruoja šiuo klausimu spartietišką ramybę ir konservatoriškai-liberalią demagogiją (valdančiųjų simpatikai žodį „demagogiją“ šioje vietoje galėtų pakeisti į, pvz., „įžvalgią išmintį“). Tai natūralu. Tokios yra politinių žaidimų taisyklės.

Šiuosyk „Dialogas“ nemėgins spėlioti, kiek, kaip ir kieno valia bus koreguojamas (keičiamas?) Lietuvos MSĮ. Šiuosyk užmesime akį, kaip aukštąjį mokslą tvarkyti sekasi mūsų artimiems kaimynams – tiems, su kuriais pastaruoju metu ypač suartėjome per kitą „neramų“ įstatymą – Švietimo.

Nuo 2011-ųjų spalio Lenkijoje galioja naujas aukštojo mokslo įstatymas (AMĮ), kuris – tikimasi – turėtų taip pakeisti šalies aukštąsias mokyklas, kad jos galėtų konkuruoti ES rinkoje, ir – kaip lūkesčius formuluoja patys lenkai – priartintų juos prie Oksfordo ir Kembridžo.

Lenkų AMĮ projekto svarstymas vyko trejus metus. Savo nuomonę apie planuojamus sistemos pokyčius išsakė visos suinteresuotos visuomenės, valdžios, verslo grupės. Pavyzdžiui, studentai turėjo galimybę elektronine forma pateikti savo klausimus mokslo ir studijų ministrei Barbarai Kudryckai ir gauti tiesioginius ministrės atsakymus. Įstatymo projektas buvo skelbiamas visų populiariausių Lenkijos žiniasklaidos priemonių interneto svetainėse, apie jį rašė kone kiekvienas lenkų laikraštis. Kitaip tariant, į viešą AMĮ projekto aptarimą buvo įtraukta visa lenkų visuomenė: nuo individualių aptarimų su žymiausiais pedagogais, švietėjais, tėvų atstovais bei studentais formato iki institucijų atsiliepimų pristatymo konferencijose, forumuose bei TV debatuose.

Lenkijos ministrų kabinetas seimui AMĮ projektą pateikė 2010 m. rugsėjį. Seimas jį nagrinėjo 5 mėnesius, detaliai išgvildeno visas prognozuojamas grėsmes ir iš anksto aptarė mechanizmus rizikai mažinti. 2011 m. balandžio 5 d. Lenkijos prezidentas pasirašė seimo priimtą įstatymą su sąlyga, kad jis įsigalios tik po pusės metų. Tie šeši mėnesiai buvo būtini parengti ir patvirtinti vadinamųjų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų – tarp jų ir finansinių – paketus. Taigi valstybė pirmiausia aprūpino aukštojo mokslo reformą visais būtinais finansiniais ištekliais.

Visas straipsnis – „Dialoge“.