Savivaldybių asociacija (LSA) kategoriškai nepritaria Vyriausybės nutarimui, kuris siūlo Seimui paimti iš savivaldybių dalį dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus šiemet nepanaudotų mokinio krepšelio (MK) lėšų. Tokių nuostatų LSA siūlo atsisakyti ir kitų metų šalies biudžeto įstatyme.
Tik ženklų, kad savivaldybių balsas bus išgirstas, kol kas, deja, nematyti.
Mokinio krepšelis – muitininkams
Kadangi šiais mokslo metais mokinių skaičius šalies mokyklose sumažėjo 20 tūkst., praėjusį trečiadienį (11 09) vykusiame posėdyje Vyriausybė nutarė siūlyti Seimui pataisyti biudžeto įstatymą taip, kad paskutinį šių metų ketvirtį šalies savivaldybės gautų 14,5 mln. Lt mažesnes dotacijas mokinio krepšeliui finansuoti. Iš savivaldybių paimtas lėšas Vyriausybė siūlo atiduoti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), Muitinės departamentui, Valstybinės sienos apsaugos tarnybai ir teismams jų kreditiniams įsiskolinimams sumokėti.
Savaime aišku, kad tokios išlaidos su ugdymo procesu niekaip nėra susijusios.
LSA įspėjo Vyriausybę, kad MK lėšų netektis turės labai skaudžių pasekmių visam ugdymo procesui – ugdymo planas dar neįvykdytas, o dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo klasių komplektų skaičius mokyklose proporcingai nesumažėja. Pasak LSA, jeigu sumažėjus mokinių skaičiui reikia ir mažiau mokytojų, pastarieji yra atleidžiami iš darbo, o savivaldybės jiems dar iki rugsėjo 1 d. išmoka išeitines išmokas. Savivaldybių duomenimis, tokioms išmokoms ir kompensacijoms išmokėti šiemet prireiks apie 10 mln. Lt.
LSA prognozuoja, jog, atėmus iš mokyklų dalį MK lėšų, administracijos bus priverstos mažinti pedagogams atlyginimus. „O tai prieštarauja teisės aktams bei pažeidžia teisėtus pedagoginių darbuotojų lūkesčius – jiems turi būti garantuotas toks pats, jų kvalifikaciją ir stažą atitinkantis atlyginimas“, – teigia LSA.
R.Malinauskas: aritmetikos negana
LSA prezidentas Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas rašte Vyriausybei pabrėžia, jog mokinio krepšelis iš savivaldybių nuimamas neįvertinus ir neišanalizavus mokyklų ugdymo planų vykdymo, o tik aritmetiškai vertinant sutartinį mokinių skaičiaus mažėjimą. Tokie veiksmai, pasak R.Malinausko, turės labai skaudžių pasekmių ne tik ugdymo procesui, bet ir kitiems švietimo organizavimo reikalams. Pirmiausia, savivaldybės praras galimybes MK lėšas panaudoti kitoms švietimo reikmėms, kurios tiesiogiai susijusios su ugdymo proceso užtikrinimu – ugdymo įstaigų šildymu, elektros tiekimu ir kitų paslaugų naudojimu. R.Malinauskas teigia, kad savivaldybės stengiasi mažinti kreditinius įsiskolinimus, bet jie vis tiek sunkia našta gula ant savivaldybių pečių. Finansų ministerijos duomenimis, tokių įsiskolinimų suma spalio mėn. siekė 352 mln. Lt.
Pasak LSA prezidento, problemų kils ir dėl šiemet įvesto ikimokyklinio ugdymo krepšelio. Reikalas tas, kad Vyriausybė įsipareigojo visiems 2011 m. naujai į ikimokyklinio ugdymo mokyklas atėjusiems mokiniams papildomai skirti lėšų. Kadangi planuota, jog naujai ateis 2 tūkst., šiam tikslui buvo skirta tik 5,4 mln. Lt. Tačiau, ŠMM duomenimis, atėjo ne 2, o per 6,2 tūkst. vaikų, todėl savivaldybėms papildomai prireikė per 11 mln. Lt, kurių jos iš Vyriausybės taip ir negavo. Todėl iš viso dėl padidėjusio ikimokyklinio ugdymo mokinių skaičiaus savivaldybėms šiemet papildomai reikės skirti per 25 mln. Lt, kurie šiųmečiame šalies biudžete savivaldybėms nebuvo numatyti.
Prašė neatimti
R.Malinauskas atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad ne visos MK lėšos, kurias siūloma paimti kaip nepanaudotas, yra tikrai nepanaudotos. Pavyzdžiui, savivaldybės iki metų galo jau yra tarpusavyje „atsiskaičiusios“ už mokinius, kurie iš vienų savivaldybių finansuojamų mokyklų perėjo į kitų savivaldybių mokyklas. Kitaip tariant, dalies MK lėšų už paskutinio metų ketvirčio mėnesius savivaldybės jau neturi, tačiau jas planuojama paimti kaip nepanaudotas.
Panaši padėtis ir su savarankiškam savivaldybių naudojimui skirta 5 proc. MK lėšų dalimi. Daug savivaldybių ją jau perskirstė ir beveik panaudojo. Todėl nesant „laisvų“ mokinio krepšelio lėšų, jų galėtų būti paimta tik iš kitoms švietimo reikmėms finansuoti skirtų lėšų.
Tokius argumentus nurodžiusi, LSA prašė Vyriausybės atsisakyti nuostatos paimti į valstybės biudžetą dalį savivaldybėms skirtos, bet dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nepanaudotos ketvirto metų ketvirčio MK dalies ir leisti ją naudoti kitoms švietimo reikmėms. Tačiau…
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.




![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)






























Tokia aktuali problema ir niekas nekomentuoja. Visi vieną kito straipsnio sakinį aptarinėja.
Jau seniausiai aišku, kad švietimo sistema griaunama iš visų pusių: ministerija viena ranka pinigus neva duoda, tačiau kita iš karto atima. Kodėl švietimiečiai turėtų aukoti jiems paskirtus pinigus kitiems? Kam ministerijai mokyklų pinigai? Jeigu nepragyvena iš jiems skirtų, gal tegul irgi užsidarinėja kuriuos nors skyrius, taip kaip sugeba uždaryti veikiančias mokyklas.Ar ne per daug priviso ministerijos darbuotojų? Jeigu mokytojas sugeba būti dalyko mokytojas, klasės vadovas, prevencinių visokių komisijų narys, vaiko gerovės komisijos narys, metodinių būrelių vadovas ir dar dievai žino kas už tą patį atlyginimą, tai gal ir ministerijos valdininkai (ne eiliniai tarnautojai) sugebėtų taip dirbti?