Jau antri metai Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vienu iš šalies švietimo sistemos prioritetų skelbia išlaisvintą kūrybingumą. Galima pamanyti, jog tereikia organizuoti keletą gelbėjimo akcijų – nuimti grandines, atrakinti vartus, išardyti užtvankas – ir išlaisvintas pedagogų kūrybingumas užlies visą ugdymo procesą.
Tačiau psichologas Vytas Stoškus ir jam pritariantis švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys apie mokytojų kūrybingumą yra kitokios nuomonės.
Ne Švietimo, o Temdymo ministerija
Kai Kaune gyvenantis Vytas Stoškus paskambino į Lietuvos radijo laidą „Ryto garsai“, kurioje tądien (08 11) kalbėta apie naujausią žurnalo „Veidas“ sudarytą mokyklų reitingą, pokalbis pasisuko kita kryptimi. Jungtinėse Valstijose ilgai dirbęs ir nuo 1994 m. Lietuvoje gyvenantis žmonių santykių konsultantas, sociopsichologas, konfliktų tarpininkas ir kūrybinio mąstymo specialistas V.Stoškus pareiškė, jog prieš porą dešimtmečių Lietuvos mokytojai buvo suinteresuoti išmokti naujų dalykų, o dabar, atrodo, tik sėdi ir laukia pensijos. „Kai važinėju po Lietuvą ir kalbuosi su žmonėmis apie pedagogiką, girdžiu tuos pačius skundus: mokykloje sėdi tie patys mokytojai, kurie prieš 20 metų mokė tėvus, o dabar tomis pačiomis sutriušusiomis sistemomis migdo jų vaikus, – kalbėjo V.Stoškus. – Aš manau, kad mes turime ne Švietimo, o Temdymo ministeriją, nes mokyklose vaikai ne šviečiami, o migdomi. Vyksta vaiko iniciatyvų, kūrybiškumo, spontaniškumo – visko, kas yra žmoniška, užmušimas.“ Pasak psichologo, tas senoviškas autoritarinis, bemaž fašistinis mąstymas, kuris per prievartą grūda vaikams tai, ko jiems visai nereikia, būtų palaidotas, jei visi tėvai atsiimtų iš mokyklų vaikus, jų ugdymui skirtus „krepšelius“ ir sukurtų alternatyvias mokyklas. „Vaikams reikia išmokti sugyventi, o ne kažkokią fiktyvią istoriją mokytis“, – tvirtino V.Stoškus.
Laidoje dalyvavusio švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio reakcija buvo kiek netikėta. „Neneigsiu ir pripažinsiu, kad maždaug nuo 1999–2000 m., su pirmąja krize, mes pradėjome labai griežtai reglamentuoti mokyklų darbą. Išmušėme iš mokytojų norą dirbti kūrybiškai. Tai yra faktas, ir mes niekur nuo to nepabėgsime, tai yra gyvenimo realybė ir mes turime rezultatą“, – pareiškė viceministras.
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Jau kokie niekšeliai tie mokytojai. Vaikučius gadina. Dusina.
Dargi užmuša – kūrybiškumą. Ir tik, pagalvokite, laukia pensijos…O turėtų svajoti numirti darbo vietoje.
kūrybiškumui reikia laiko ir daug darbo – norint atrasti ką nors naujo netradiciško valandos pamokai pasiruošti tikrai bus per maža. Antra vertus kūrybiniai sugebėjimai, talentas yra dievo – gamtos dovana. Tuos dalykus turi koks vienas iš šimto piliečių, o dauguma mokytojų yra paprastos vidutinių gabumų moterys, kurios nori paprasčiausiai dirbti ir užsidirbti pragyvenimui pernelyg neišsinerdamos iš kailio.
Pirmiausiai, parejes is mokyklos, galvoji apie ismaitinima seimos, pailsi nuo duzgiancio darbo. Tikrai kurybiskumas dingsta.
Pritariu Jūsų nuomonei. Kūrybinis talentas ugdomas.Kūrybiškumo pamokoms reikia pamiršti šeimą, atima daug laiko.
20 metų dirba, o kad pensijos sulauktų reikia dirbti 40. Tai ar mirti ankščiau laiko? Arba kaip policininkus po 25 metų darbo stažo į pensiją, tik klausimas kas dirbtų????
Aš dirbu mokytoja ir mano noro dirbti kūrybiškai niekas neišmušė. Seniai svajojau, kad galėčiau dirbti taip, kaip noriu aš, o ne kažkokie metodiniai nurodymai ar rekomendacijos. Niekada nemėgau išeiti skyrių ar knygą, visad rinkdavausi temas pati ir tokias, kokias man norisi (kartais nukrypdavau nuo programos. Dabar reikia pasirašyti ilgalaikius planus ir dirbti pagal juos, jokių skyrių nereikia, jokių vadovėlių. Iš ko noriu iš to mokau, noriu iš grožinės, noriu iš savo parinktos medžiagos. Svarbu vaiką išmokinti, tai, kas priklauso pagal jo amžių (klasę). Man kaip tik dabar pagal naująsias programas dirbti patogu, niekas nevaržo.
Mano nuomone, neįmanoma išmušti to, ko nebuvo. Kūrybingas mokytojas visada yra kūrybingas, nesvarbu, kiek turi pamokų, kokio lygio mokykloje dirba ir kokia jo alga. Mokykloje dirbu daug metų, tad sprendžiu iš tikrovės, ne iš nuogirdų.
Viskas įmanoma, mieli kolegos, ir jūs puikiai žinote. Čia vieni nusiminę lieja pagiežą, o kiti šiek tiek pasipuokuodami giriasi. Gal kiek ir hiperbolizuoju, bet reaguoju panašia kalba. Dirbti kūrybiškai – NUOLATOS! – reikia ypatingos dvasinės stiprybės. Vieni jos turi ir puoselėja, kiti nežino, kas tai, tai ir puoselėti nėra ko. Gaila, kad alga kūrybiškumo niekaip neskatina. Beje, juodas mechaninis darbas pamokose taip pat gali užauginti puikius vaisius. Ar ne taip?
Absoliučiai teisus Egidijus.
Juodas kalvio darbas irgi duoda vaisius, nors jis kasmet lanxto tokias pačias pasagas.
O mes juk irgi amatininkai——-su diplomu.
Jei dirbsi kūrybiškai, nuolat turėsi aiškintis nekūrybiškiems vadovams ir tikrintojams, kodėl darai ne taip, kaip jiems atrodo gerai. juk kūrybiįką darbą sunku įvertinti. Kūrybiškumas tuščioje vietoje neauga. Pirmiausia reikia žinių ir gebėjimų dirbti. Bei noro dirbti kitaip. O jį dažniausiai “užmuša” kalnai popierių, kuriais apkrautas mokytojas. Biurokratizmas “mažėja” tik popieriuje. Kada gi kurti?
Nuo kada mokytojai patapo nekūrybiški? Ogi nuo tada , kai juos padarė ne kūrėjais, o tik švietimo paslaugos teikėjais. Dabar jie kaip kirpėjai, batsiuviai, šaltkalviai…
Na ir kas, kad Tamstos isvardytieji paslaugu teikejai – ne kurejai, nors as negaliu su tuo sutikti, nes esu kirpeja. Jei nebuciau kurybinga,….nuo kiekvieno klijiento tiek netureciau, kiek turiu…O ir batsiuviai ir saltkalviai – tikri- vaje kokie kurejai….uz kiekviena savo darbeli gauna tiek, kiek jus uz sasiuvinio pataisyma ar nemokytino pamokyma…tik pasvajoti galite….Samdau savo atzalai jusu kolegas, kad Danijoje galetu sekmingai mokytis kitais metais po abituros ir nuosirdziai gailiu, kai paklausau ju, kiek valdzia jiems uz tai atlygina,…as nors kelis paremiu, bet gi jusu tukstanciai…vergu nuzemintuju…su dabartiniais jaunuoliais uz tokia pasalpa………laidotuvems per pusmeti neuzsidirbsi…
taigi vienas dalykas aiškus – kokio kūrybiškumo galima reikalauti iš paslaugų teikėjo? Sakykim iš valytojos, kuri šluoja grindis? Kirpėjai, aišku gali kurti šukuosenas, bet tokių labai mažai, kalviai – menininkai irgi kažką kalą nes dabar pasagų jau nebereikia. Bet tai irgi tik išsidirbinėjimas.Ne kartą mačiau tų “menininkų” “kūrinius”… Beje tas ŠMM bent jau žino kas mes ir jie patys yra – paslaugų teikėjai ar vis tik valstybės tarnautojai?
kūrybiškumą išmušė iš mokytojų LAIKO STOKA. Mokytojas vos spėja prabėgomis šį bei tą nudirbti…TRŪKSTA LAIKO. Visur tik bėgte ir bėgte…Kūrybiškumui reikia laiko.
Po darbo mokykloje reikia pulti į kitus darbus, kad galėtum išmaitinti šeimą. Kūrybos užtenka pamokoje, kur iš 7 vaikų 2 adaptuoti ir 3 modifikuoti.
Gerai, kai klasėje 7 vaikai. O ką daryti, kai 32? Nėra net kur pasisukti kabinete. Sėdi 20 vaikinų, kuriems mokymasis yra paskutinėje vietoje, o tu, mokytoja, dar drįsti kažko reikalauti, merginos, norėdamos būti įdomios, kikendamos antrina jaunuoliams. Iš 32 jaunuolių gali dirbti su 9- 10 (tai geriausias variantas. O kam mokytis, juk valstybinį vis tiek išlaiko 91 proc. Gal ir jiems pasiseks
Kas žinote, ko reikia vaikams?
Gerb. Vytas Stoškus pats visko išmoko, net kūrybinio mąstymo, jo kelyje nebuvo nei tėvų, nei mokytojų.
Kam postringauti-kalti mokytojai, nes mokiniai rūko, piktžodžiauja, mušasi, girtauja, o dabar ir kad nekūribingi.
Kompiuterių nėra, langai klasėse išpuvę, vadovėlis vienas 26 mokiniams, kopijavimo aparatas sugedęs, mokytojas, kad turėtų etatą laksto per 3 mokyklas…
Straipsnio autorius nelabai orientuojasi kas dedasi švietimo sistemoje Lietuvoj. Labai bijo tarybinių šmėklų, kurių jau paprasčiausiai nebėra. Daro išvadas,
neanalizavęs situacijos, o mes mokytojai tuoj jautriai reaguojam.Kažin kas mokys vaikus, kai pasens dabartinių penkiasdešimtmečių karta.