„Ar yra koks nors apčiuopiamas teorinis pagrindas programos korekcijai? Ar yra nors menkiausias dar egzistuojančių programų kokybės tyrimas? Ar yra Lietuvoje nors vienas su ŠMM susijęs centras, pajėgus atlikti tokį tyrimą?“ – ką ŠMM ketinimas mažinti ugdymo turinio apimtį 30 proc. galėtų reikšti istorijos dalykui, analizuoja E.Bakonis.
Visas Evaldo BAKONIO straipsnis – „Dialoge“.

































Seniai seniai, kai buvau dešimtokas, važiavau autobusu į Tauragę. Autobusų stotyje skaitau pakabintus “Socialistinius įsipareigojimus”. Vienas punktas skelbė tada: šiais metais pervežti 110 proc. keleivių. Man tai buvo protu nesuvokiamas įsipareigojimas. Juk jei perveši visus žmones, vistiek tai būtų tik 100 proc. Taip ir čia: kam nušvito protas ugdymo turinį siaurinti būtent 30 proc.? Kam pirmam iš ŠMM šovė mintis paskelbti šį skaičių? Orientyras? Kas nustatė tokį orientyrą? Gal ŠMM jau yra ir pablūdusių nuo amžinų nesibaigiančių pertvarkų?
Jei ŠMM protai nuspręs ugdymo turinį siaurinti 30 proc. (tiesa, Bacys plačiai diskusijai metams pakvietė visus, tuo besidominčius lietuvaičius), kada ir kas skelbs pakoreguotas atnaujintas bendrąsias programas? Manyčiau, kad tai darys UPC. Siūlau UPCiečiams luktelėti: jei ne jiems patiems, tai kažkam kitam užeis naujas blūdas ir vėl reikės koreguoti jau pakoreguotą. Gersnis pasiūlymas: geriau parenkit normalius reikalavimus egzaminams (susimetę su NEC) ir palikit mokytojus ramybėje. Mes žinome, kaip dirbti ir siekti rezultato.