Lietuvos Seime svarstomomis Švietimo įstatymo pataisomis nepatenkinti lenkai sieks Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje priimti Lietuvai nepalankią rezoliuciją.
Pasak įtakingo Lenkijos dienraščio „Rzecpospolita“, rezoliucijos projekte rašoma, kad Lietuvos Seimo rengiamas įstatymo projektas „kelia grėsmę tautinių mažumų mokyklų egzistavimui, nes numatoma dalį dalykų dėstyti lietuvių kalba“.
Projekto autoriai aiškina, esą taip iškeliama lietuviškų mokyklų pirmenybė. Tvirtinama, kad taip pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Europos Tarybos lenkų delegacijos pirmininkas, valdančiosios Pilietinės platformos atstovas ir rezoliucijos projekto autorius Dariuszas Lipinskis mano, kad dokumento likimas bus sprendžiamas rugsėjo arba spalio mėnesį politinių klausimų komitete, o po to Parlamentinėje Asamblėjoje.
Pasak jo, pagrindinis tikslas nėra priimti rezoliuciją, bet priversti Lietuvą atsisakyti esą nepalankaus Lietuvos lenkams įstatymo projekto švietimo srityje.
Lietuvos politikai dažnai lenkų išsakomus priekaištus vadina nepagrįstais. Anot jų, Švietimo įstatymo pataisos, kurios numato privalomą bent kelių dalykų mokymą lietuvių kalba, suteiks teisę jaunuoliams geriau išmokti valstybinę kalbą ir lengviau integruotis į visuomenę. Lietuvos pareigūnai teigia, kad lenkų tautinei mažumai Lietuvoje yra sudarytos išskirtinai geros sąlygos.
„Dialogo“ inf.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
baigiau universitetą, bendravau ne su vienu studentu, nes dirbau studentų atstovybėje. daug studentų sakė, kad sunku studijuoti, daug ko nesupranta, nes paskaitos vyksta lietuvių kalba, o studentai yra baigę rusų ar lenkų mokyklas. jiems tenka nesigylinti i tai kas sakoma, o mokytis viską mintinai. tikrai patiems mokiniams bus naudingiau, jei mokykloje, bus kelios pamokos lietuvių kalba.
Nesuprantu Lietuvos pozicijos: pirmiausia, visose Lietuvos teritorijoje esančiose mokyklose mokymas(is)turėtų vykti lietuvių kalba, o tose mokyklose besimokantiems kitų tautybių vaikams turi būti suteikta galimybė mokytis ir jų gimtosios kalbos (galbūt ir religijos), jei susidaro, pavyzdžiui, penkių mokinių grupė, kaip dabar sudaroma galimybė mokytis pasirenkamuosius dalykus. Jei jau pasirinkai (ar istorija lėmė) gyvenamąja vieta Lietuvą, tai be jokių pretenzijų ir mokaisi lietuviškai, o ne taip, kaip dabar, baigia Lietuvos teritorijoje esančią mokyklą, o valstybinės kalbos nemoka. Protingi kitataučiai tai puikiai supranta ir šiai pozicijai pritaria. Gaila, kad jais “žaidžia” politikai…
O kaip Lenkijoje su lietuviškomis mokyklomis?
Negi irgi tokios išskirtinės sąlygos sudaromos? Šildomos tuščios mokyklos (mokykloje mokosi 1/3 mokyklos pajėgumo mokinių) ir pan.