Jau nieko turbūt nestebina ministerijos ar NEC raštų keista išlyga – „išskyrus lietuvių kalbos…“. Taip prie jos pripratome, kad dažnas šios išlygos, kaip savaime suprantamos, jau nė nemini – ir taip aišku. Pavyzdžiui, visiems VBE vertintojams atlyginama vienaip, lituanistams – kitaip, visiems mokytojams ir mokytojų organizacijoms ministerija į klausimus, pareiškimus ir pan. atsako per nustatytą laiką, lituanistams – kada nori, kaip nori, o dažnai ir visai neatsako. Visų dalykų egzaminų vertinime skaičiuojama, ką mokinys padarė gerai, lituanistai „rūšiuoja“ ir skaičiuoja rašinių klaidas, visų dalykų mokytojai turi daugmaž atitinkančius programas vadovėlius ir mokytojo knygas – lituanistai neišsireikalauja net rekomendacijų, ribojančių netinkamus ir neatitinkančius dokumentų vadovėlius. Požiūrį į lituanistus geriausiai atitiktų šūkis „Lituanistams tiks bet kaip“.
PUPP, arba „Pirmyn, vergai nužemintieji“
Manau, apie šių metų PUPP užduočių, vertinimo ir darbo ypatumus dar bus parašyta, tad aš paliesiu tik keletą labai jau ryškiai matomų problemų.
Šįmet gimnazijose kelis šimtus dešimtokų darbų lituanistai vertino „laisvu nuo darbo laiku“ – kasdien ruošdamiesi ir vesdami pamokas, skaičiuodami pusmečių pažymius (mokiniai nori „taisytis“, atsiskaityti), rašydami ataskaitas, rengdami konsultacijas abiturientams. Kas tokio „genialaus“ darbo grafiko autorius, turbūt nepavyks sužinoti…
PUPP vertintojus stulbino ne tik dešimtokų užduotis, bet ir vertinimo instrukcija – tokio atsainumo seniai neteko matyti: užduotyje išryškinta, kad mokinys rašo straipsnį, o vertinimo instrukcija žanro nevertina; užduotis leidžia rašyti tiek knygos recenziją, tiek atsiliepimą apie knygą, o vertinimo instrukcija sudaryta griežtai pagal recenzijos taisykles, be to, kažkodėl reikalauja dar papildomo literatūrinio / kultūrinio konteksto! Morfologinės lentelės taškams skaičiuoti teko pasitelkti vos ne aukštąją matematiką: rengėjų reikalavimu, už 2 klaidas reikia atimti 0,5 taško, o kiek atimti už 1 klaidą ar už bet kurį nelyginį skaičių klaidų, niekas nepaaiškino. Negana to, į komisijos pirmininkės klausimus NEC atstovė atsakė labai iškalbingai: „Nepasiduokit provokacijoms.“
Štai taip, klausti – nusikaltimas. O meluoti? Priešpaskutinę leistiną PUPP vertinimo dieną mokyklos vadovai KELTE taip ir nerado atseit įdėtų žinučių, kaip skaičiuoti kai kurių užduočių taškus. Žinučių tokiu laiku įkelti niekas, matyt, ir nesiruošė, nes 90 proc. Lietuvos mokyklų jau seniai buvo baigę vertinti lietuvių kalbos PUPP darbus, plušo tik po kelis šimtus dešimtokų turinčios gimnazijos…
VBE vertinimas
VBE lietuvių kalbos rašiniai – samprotavimai ir interpretacijos – šįmet vėl buvo vertinami savivaldybių įsteigtuose centruose. „Vertintojų netrūksta“, – spaudoje džiaugėsi NEC direktorius, bet tai buvo tik maža dalelė tiesos – vertinti lietuvių kalbos rašinių mokytojai buvo skiriami neklausiant jų norų ar galimybių, dažnai pagal principą: pernai vieni, šįmet kiti. Ir niekam nesvarbu, kad tas varu atvarytas mokytojas jau keletą metų nemokęs dvyliktokų (ir nemokys, nes mokykla tapo pagrindine ar net aštuonmete), kad pats nesugeba interpretuoti, kad nieko nėra girdėjęs apie samprotavimo žanrą, nežino nei bendro moksleivių lygio, nei susitarimų dėl kalbos normų, neturi VBE vertinimo patirties… Vertintojų grupių vadovų liudijimu, buvo tokių vertintojų, kurie nemoka skyrybos, negeba dirbti su žodynu, neperskaito vertinimo instrukcijos, kuria savas taisykles (pavyzdžiui, reikalauja, kad įžangą ir pabaigą sudarytų vienodas eilučių skaičius!), nemoka net užsiregistruoti vertintojų puslapyje – rašo ne el. paštą, o savo tikrą adresą J.
Tvarkant mokyklų tinklą, ministerija aiškino, kad labai geras daiktas – mokytojų specializacija, kad nereikės tam pačiam mokytojui dirbti ir su penktokais, ir su paaugliais, ir su aštuoniolikmečiais–devyniolikmečiais – iš esmės jau suaugusiais žmonėmis. Kur dingsta tie specializacijos pažadai, kai reikia prievarta varyti žmones į VBE vertinimą? Kodėl penktokų mokytojai vertina VBE? Negana to, šįmet vertintojams NEC neorganizavo nė vieno seminaro! Tai kur tie šimtai vertinimo konsultantų, šiam darbui gavusių net kompiuterius? Gal už tuos pinigus geriau būtų išleistas koks nors „Vertinimo vadovas“?
Panaši situacija susiklostė ir su Vilniaus testo vertintojais. Kadangi bent kiek daugiau patyrimo turinčius mokytojus „paėmė“ vertinti rašinių, testams liko tai, kas liko… Viena jauna mamytė, tik šį pavasarį grįžusi iš vaiko auginimo atostogų, mielai dalijosi savo įspūdžiais atvirame interneto forume, o tuos jos „įspūdžius“ kaipmat pasigavo persigandę abiturientai ir jų tėveliai. Tikriausiai NEC specialistai vilniečių vertintojų net neįspėjo, kad negalima tokiomis įžvalgomis dalintis viešose erdvėse, kad neetiška daryti apibendrinimus iš mažos imties darbų, o mokiniai pašaipiai replikavo, kad norėtų pamatyti mokytoją, pasirašinėjančią vardu „Pupsiukee“…
| Pupsiukee: Sveikos, na as zaliuoju valstybiniu teksto suvokimo taisyme. Ryt jau penkta diena, ryt net nuo 7 val pradedam, nes nespejam. Is Kauno centro gausim darbus jau antram vertinimui. Na o siaip, ka as galiu pasakyt – jeigu maximumas tasku yra 26 (po to dar daugins is 2), tai dazniausi ivertinimai 8–13 tasku. Baisu. Kai prasideda paskutiniai klausimai, tai nuliai, nuliai… Buvo keli darbai, kuriuos ivertinom 0 – as maniau, kad is teksto suvokimo neimanoma nulio gaut, pasirodo imanoma. Baisus mokiniu lygis, nesiorientuoja laikotarpiuose, raso, kad 19a kulturiniai reiskiniai buvo sulenkejimas, sovietizacija, sovietu sajunga ir dar visokiu “perliuku”. Neisivaizduoji, ko kai kurie lindo valstybini laikyt. Apie rastinguma kai kuriu irgi patylesiu, nesugeba citatos be rasybos klaidu nurasyt. Per 4 dienas musu grupe kiek istaise darbu (apie 2500, daugiau gal…) tai buvo tik 2 darbai, kur mokiniai surinko 23–24 taskus. Ziuresim, ka gausim is Kauno… O rasiniu vertinimo normos irgi labai aukstai uzkelusios kartele. |
Didesnę patirtį turintys vertintojai galėtų paaiškinti, kodėl jaunosios specialistės rašė nulius – jos nežinojo, kad mokinio atsakymas neturi pažodžiui atitikti vertinimo instrukcijos… Kokius įvertinimus gaus abiturientai po tokių „specialisčių“ patikrinimo?
Kita vertus, kyla klausimas, ar galima šioje situacijoje kaltinti tik nemokančius tokio darbo vertintojus. Juk vertintojai – ne grybai miške, patys neužauga, juos reikia užauginti, paruošti, tinkamai įvertinti. Kieno tai darbas, kieno atsakomybė? Deja, šitie klausimai tik retoriniai…
Mužikas ant pono…
Yra toks liaudies posakis „mužiką ant pono sodinti“, reiškiantis, kad gerą dalyką norima keisti blogesniu. Tai štai šįmet vertintojų puslapis Moodle bent pusmetį niekaip neapsisprendė dėl savo paskirties, nes lektorių kvalifikacija (net kelios vyr. mokytojos!) neleido kažką rimtesnio nuveikti, galiausiai imta publikuoti tik vertinimo pavyzdžius. Deja, jie buvo su tokiomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, kad darėsi gėda. Į mokytojų klausimus, nuorodas, rodomus neatitikimus nereaguota arba… apkaltinti patys mokytojai (kai taip elgiasi ministerijos ar NEC atstovai, nieko keista, bet juokinga, kai toks „postas“ kai kam galvą apsuko…).
Štai mokytoja L.K. klausia: „Noriu išsiaiškinti dėl būdvardžių su -is, -inis (šešiolikmetis, lyrinis) vns. naudininko. Pernai per seminarus ir atliekant užduotis Moodle, daugumai stebintis ir prieštaraujant (mat vadovėliai teigia kitaip), buvo paaiškinta, kad vengtinas, bet galimas (taigi klaida nelaikomas) tokių būdv. vns. N. su galūne -iui (lyriniui, šešiolikmečiui, geraširdžiui – pvz., iš užduočių). Įskaitos samprotavime bejėgiui gyvūnėliui rengėjų žymima gr. Tai kaip turi būti teisingai?“
Žinote, ką atsakė lektorė vyr. mokytoja Daiva? Ogi pasakė, kad mokytojai tingi pažiūrėti žodynuose ir jų klausimai primena provokacijas, o paskui užuot pasakiusi: „Atsiprašome, įvėlėme klaidą“, ėmėsi tokios žodžių ekvilibristikos, kad jau niekas nieko nesuprato: „Mes žymėjome, jūs, matyt, nežymėsite…“
Tie patys cirkai dėjosi bandant išklausti apie viso darbo vertinimą nuliu. Manau, kad šia tema bus dar labai rimtų studijų, todėl dabar paminėsiu tik esmę: vertinimo normose nusikalstamai skyrėsi reikalavimai samprotavimui ir interpretacijai, tad rengėjos, nenorėdamos to ryškinti, į klausimus neatsakinėjo, vis liepė laikytis instrukcijos, o lektorė Daiva vėl pabandė apkaltinti mokytojus – atseit kažkas tos vertinimo instrukcijos nesuprato…
Jau senų seniausiai išryškėjo, kad naujosiose skyrybos taisyklėse trūksta daugybės atvejų, kuriuos vaikai taiko savo rašiniuose, deja, niekas iki vertinimo sesijos nebandė šios problemos spręsti, niekas nesikreipė į kalbininkus, o ne specialistų aiškinimas Moodle kai kada labai kirtosi ir su logika, ir su kitomis taisyklėmis. Būtų įdomu, jei nebūtų baisu, kai įpusėjus vertinimui paskelbiamas naujas PATAISYTAS skyrybos taisyklių variantas – pats laikas, ironiškai sakyčiau…
Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
Jau antrus metus iš eilės, ir kol kas nesėkmingai, lituanistai bando priversti ministeriją sutvarkyti programų medžiagos išdėstymą dvejiems, o ne vieniems metams, juk nuo to kenčia vaikai, negalintys keisti ne tik mokyklos, bet ir klasės. Atrodo, tereikia tiek nedaug – parašyti kurso planavimo rekomendacijas. Bet šito žingsnio vis nežengiama. Kodėl? Bijoma atsakomybės? Palyginkime tik dviejų autorių literatūros vadovėlius IX–X kl., ir problema bus kaip ant delno: viename – S.Žuko, N.Šervenikaitės ir I.Kanišauskaitės vadovėlyje – antika, tautosaka yra dėstoma IX klasėje, K.Urbos vadovėlyje – X klasėje, o IX klasės kursą šis autorius kažkodėl pradeda nuo Žemaitės ir t. t. Nors IX–X kl. programa aiškiai sako, kad kursas turi būti dėstomas chronologiškai, t. y. pagal epochas, niekas nedrįsta pasakyti, kad karalius nuogas ir kad kai kurie vadovėliai yra netinkami, todėl nenaudotini. Deja, užsakomų vadovėlių sąraše jie vėl įrašyti, tad ne viena mokykla dar bent penkeriems metams (tiek turi būti naudojami įsigyti vadovėliai) užkibs ant šio kabliuko. Ateis rugsėjis, ir vėl nuo mokytojų skundų, kad neįmanoma vienoje klasėje vienu metu integruoti antikos dėstymo ir Žemaitės „Marčios“ analizės, ministerija irzliai atsimušinės standartinėmis frazėmis: „Mes pasitikime mokykla“, „Už viską atsakingas mokytojas“… Tačiau rugsėjis praeis, o neišspręstos problemos kris tik ant vaiko pečių.
Lyg Raudonkepuraitė…
Lituanistika, kaip mokyklinis dalykas, man primena Š.Pero pasakos Raudonkepuraitę, pasiklydusią tarp gėlyčių, uogyčių ir senelės namų, o čia – žiū, ir vilkas iš krūmų beišlendąs… O tų vilkų švietimo miškuose dabar kiek nori, tik jų medžioklės sezonas vis atidedamas… Eiliniam mokytojui daugelio problemų sprendimas yra aiškus, tik, deja, ne nuo jo priklauso. Gal vieną kartą reikėtų atsigręžti ir į problemų sukėlėjus?
Regina DILIENĖ, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
Ieškau duomenų ...
Kai paskaitau dabartinių studentų “raštus”, tai nesuprantu, kaip išvis jie išlaikė tą egzaminą. Dažniausiai pilna rašybos klaidų, o apie stilių nėra ką kalbėti – neskiriamas buitinės kalbos stiliaus nuo oficialesnio (apie akademinį net nedrąsu užsiminti).
Išmokite pirma pati, tada apie kitų klaidas: kai…, tai… stilistikos nemokate.
Radot, kuo stebėtis. O kai pedagoginio absolventė, nesugebanti tapti mokykoje net vyr.mokytoja, tampa LITERATŪROS mokslų daktare – jums normalu? Negana to, ta pati mergelė-daktarė nueina į NEC ir vaidina visų galų ekspertę – ir užduotis ruošia, ir vertintojus rengia ir net tikrus ekspertus vertina (pati, kaip mokytoja, apskritai būdama nulis), – jums normalu? Užtatai ir turim 1,5 tūkstančio apeliacijų. O juk jų nepadavė tie, kurie žymiai per daug gavo, jei mokytojai teisingumo dėlei paprašytų rudenį šituos darbus peržiūrėti, pamatytume, kad 80 proc. moksleivių gavo ne tiek, kiek buvo verti – vieni mažiau, kiti daugiau nei reikia. Tie, daugiau nei turėtų gavusieji,rudenį bus studentai ir šiurpins dėstytojus beraštyste, o dėstytojai kaltins mokytojus. O jei būtumėte normali dėstytoja, keltumėte klausimą kitaip – kas čia per egzaminas ir jo vertinimas, jei nepadeda “surūšiuoti” moksleivių ir nepadeda patikrinti jų kultūros ir raštingumo.
Tikrai lituanistams tiks bet kaip. Čia jau ne kartą rašyta apie šįmetinius “Lituanistų avilio” cirkus ir cirkininkus. Štai tik vakar keli šimtai (!!!) mokytojų sužinojo, kad visus metus veikusi “mokykla” turėjo skirtingus -akredituotus ir neakredituotus- modulius. Tik dabar, kai “Avilys” neveikia nuo gegužės 1 -osios, kaip tik to laiko, kai mokytojams pagalbos ir bendravimo labiausiai reikėjo. Cituoju “Avilio” kuratorės, vadovės, cenzūros skyriaus aktyviausios dabuotojos – Zitos Nauckūnaitės laišką (gerai, kad ne korintiečiams :)))kai kuriems “Avilio” dalyviams, mažai dalelei iš 600: “Vieni „Lituanistų avilio“ moduliai tapo akredituoti, kiti – neakredituoti. Už darbą akredituotame kurse rugsėjo mėn. gausite PAŽYMĖJIMUS (sertifikatus), o už dalyvavimą neakredituotame kurse UPC’as išrašė PAŽYMĄ, kuri atestacijos metu taip pat yra vertinga.” Beje, tik dabar paaiškėja, ką reiškė tos keistos kalbos, kad nuo gruodžio mėnesio “Avilys” neveikia, kad uždarytas už aštrius mokytojų pasisakymus – pasirodo, palikti buvo tik keli ne patys reikalingiausi, o “nekalčiausi” moduliai, kai kurie tiesiog piktybiškai neveikė – ką, pavyzdžiui, buvo galima veikti modulyje “Literatūros pamoka ir rašinys”- į pamoką žmonės eina geriau pasiruošę nei čia lektorė drįsta savo lygį demonstruoti. “‘Avilys’ turi likti švarus”, – nuolat mokė Zita Nauckūnaitė, nors tokia švara ir nekaltybė, anot mąstytojo Larošfuko, primena lobį, kurio niekas nerado, nes niekas jo ir neieškojo, niekam jo nereikėjo.Be to, kartais rimtai pasišiukšlindavo ir pati vadovė: savo žodžių ir teiginių išsižadėjimas, trynimai, manipuliacijos, kitos nuomonės netoleravimas, melavimas tapo kasdienybe. Ir matome paskutinį akordą – po metų laiko vieni dalyviai gaus pažymėjimus, kiti – ne. Liko “Avilio” dalyviams neatsakytas klausimas “O kas toliau?”, juk Nauckūnaitė žadėjo informaciją apie naujus viešiuosius pirkimus skelbti “Avilyje”. Rugsėjis ne taip toli, kad apie tokius pirkimus dar nebūtų nieko žinoma. O gal jau viskas nupirkta ir lituanistų bendruomenės nereikia nei klausti , nei informuoti ?Tai tiek to skaidrumo ir viešumo lituanistų pasaulyje. “Lituanistams tikrai viskas pateikiama bet kaip” – aukso žodžiai.
Tikrų tikriausias siaubas, kaip manipuliuojat! Ne tik manipuliuojat, bet dar ir šmeižiat! Z. Nauckūnaitė viešai visiems pasakė, kad ne viską padarė, ką norėjo ir žadėjo. Tai dabar jos pačios žodžius pasigavus už tai reikia ją akmenimis užmėtyti?!. Už tai, kad moderavo Avilį ir neleido ten pykčiui keroti, etiketes jai dabar lipdot?!.
Jau kelintą kartą grizinat tą patį, kad Z. Nauckūnaitė žadėjo informaciją apie naujus viešiuosius pirkimus skelbti “Avilyje”. Kaip čia, matykite, yr, kad tos informacijos vis dar nėr… Ir jau darote prielaidą, kad “rugsėjis ne taip toli, kad apie tokius pirkimus dar nebūtų nieko žinoma”, o čia pat ir išvadą klausimo forma: “O gal jau viskas nupirkta ir lituanistų bendruomenės nereikia nei klausti, nei informuoti? Tai tiek to skaidrumo ir viešumo lituanistų pasaulyje.” Lituanistų bendruomenė kaip tik ir buvo Avily apklausta, ir suvestinė buvo pateikta, kiek žmonių ko nori. Visi tai matėme! Gal norite pasakyti, kad Z.Nauckūnaitė pati viešuosius pirkimus organizuoja? Avilys juk yra ŠMM puslapis ir čia ŠMM reikalas. Gėda užsipulti asmenį! GĖDA! GĖDA!
Kaip visada, manipuliuojate, kaip tik galite. Rašote: “vieni dalyviai gaus pažymėjimus, o kiti ne”, kai tuo tarpu laiške tiems, kurie gavo pažymas, labai aiškiai parašyta, kad už vienus modulius bus pažymėjimai, o už kitus – pažymos. Taigi, tas pats dalyvis gaus ir pažymą, ir pažymėjimą.
O kodėl vieni moduliai akredituoti, o kiti ne, reikėtų teirautis UPC’o (A. Lozdienės) – nes būtent ten buvo ekspertuota JAU PASKELBTA medžiaga, o ne koks nors išankstinis planelis. Taigi prieš pildama purvą bent jau faktus susižinokite.
Na, jau visiškai nusišnekate: “palikti buvo tik keli ne patys reikalingiausi, o “nekalčiausi” moduliai” – visi moduliai buvo lygiai atviri! Tik ne visi lektoriai lygiai gerai dirbo…
Ir nereikia čia dabar lia-lia, kad „Lituanistų avilys“ uždarytas, – įeinu į jį kada tik noriu, imu tokią medžiagą, kokią noriu, – viskas atvira. Forumai neveikia – taip ir sakykite. Neturite galimybės ten savo pagiežos išlieti, tai siuntate. Nors Vertintojų moodlės forumai dirba, bet ten bijote rašyti, ar ne?
Tyla gera byla, bet įsiterpsiu :) Vertintojų puslapyje tegul p. G. Notrimaitė rašo. Kas iš to, kad mes ten ką parašome ar paklausiame- atsakymo arba nėra, arba tas parašytasis klausimas dingsta kitų parašytųjų klausimų jūroje :) Arba bijome gauti atsakymą: ,,NORMALŪS ŽMONĖS DABAR ATOSTOGAUJA” :D Na, o kadangi lituanistai nenormalūs ir jiems tinka BET KAIP, niekas ten nieko nebeklausinėja ir jokių veiklų nebevykdo.
Nereikia tų la-la: iš 600 “Lituanistų avilio” dalyvių pažymėjimus gauna vos per 60, man kolegė persiuntė laišką, mačiau. Tad tų dainelių apie net 2 pažymėjimus, nereikia. Žaidimo taisyklės privalo būti žinomos iš anksto, o ne kuriamos dabar. Man tas pats, kas kaltas – lozdienė, upcienė ar kokia kita zosienė, “Aviliui” vadovavo ir jame kaip nuosavoj troboj tvarkėsi Zita Nauckūnaitė, niekas jos už liežuvio dalinti pažadus per prievartą netempė, žmones į geriečius ir blogiečius skirstyti neleido. Dėl forumų, tai tie, kurie mėgo ne rašyti, o skaityti, dabar, matyt, liko be pažymėjimų. Rašyti ten nėra prasmės, tik pyktį užsitrauksi, jei ne į tą dūdą papūsi. Kam mums to reikia – galim parašyti, ką manome, ir “Dialogo” forumuose, koks skirtumas, čia dar geriau – didesnė auditorija, paskaito ir ministerija :) Bet Avily buvo gerų forumų, informatyvių.Bet Zita Nauckūnaitė ištrynė net Nidos Poderienės (ŠMM) forumą, atsakymus į klausimus, tai vėl kelia įvairių minčių – matyt, draugelės nenori, kad būtų faktai, jog prieš metus ar pusmetį kalbėta kitaip, žadėta kitaip, aiškinta kitaip. Jūs paskaitykite, ką lituanistai rašė “Dialogo” forumuose ir moodle apie tą puslapį prieš metus: buvo vien padėkos, susižavėjimas, dabar – užsiraukė viskas, Z.Nauckūnaitė net trenti durimis bandė (beje, ne kartą), pagąsdins mat. Tie 600 ar daugiau žmonių pasikeisti visi kartu taip staiga negalėjo. Vadinasi, arba žmonės praregėjo, arba pasikeitė vienas žmogus -lituanistų puslapio vadovė. Pastaroji versija labiau įtikina, ar ne?
Jeigu tikrai esi bitė iš LA, tai gerai žinai, kad taisyklės, kas gaus pažymėjimus, buvo paskelbtos ir duomenys tų, kurie pažymėjimų NORI, buvo surinkti. Pasiskaityk info: “pažymėjimo pageidavo 145 dalyviai, gaus – 96″. Kam čia minėti tuos 600? Vėl manipuliuoji. Už prisiregistravimą MOODLE popieriai nedalijami. Gal užmiršai, kaip pernai rėkei, kad buvai “apžiūrėta”, kiek dirbai :))) O šiemet reikėjo irgi dirbti, ne tik Avilio biblioteka naudotis. Ir dar dirbti abiejuose MOODLE puslapiuose, nes Z. Nauckūnaitė visus metus moderavo abu.
Už rašinėjimą forumuose pažymėjimų niekas nežadėjo – kam čia skelbi nesąmones! Pačiai nebent “Dialogas” pažymėjimą duos už nesąmonių rašinėjimą jo forumuose – visgi reitingai auga :)))
Gerb.Zita Nauckūnaitė privalėjo rašte išvardyti ne tik tuos, kurie gauna pažymas, bet ir tuos, kas rugsėjį gaus pažymėjimus. Kam ta įtampa, supriešinimas? Dar kilo klausimas, kodėl nuo gruodžio UPC mums pasiūlė 5 NEakredituotus modulius, negi neturėjo akredituotų? O kuo jie iš tikrųjų skiriasi? Apskritai, ne dabar ir ne čia reikėtų tokius klausimus aiškintis, viskas labai keista ir neskaidru. Štai ir praverstų forumas “Avilyje”, kodėl to bijoma?
UPC’as Jums pasiūlė (nemokamai!) nuotolinį kursą, kuris vadinosi “Lituanistų avilys”, susidedantį iš 10 modulių. Penki iš jų įvykdė visus reikalavimus ir buvo akredituoti. (Juose dirbo daugiausia dalyvių, kurie ir gaus pažymėjimus.)
O kaip dėl reikalavimo norint gauti “Avilio” pažymėjimą sudalyvauti ir Vertintojų puslapyje, atlikti ten užduotis? Kas ir kaip dabar atrinks, kur “Avilio” pažymėjimui reikalingos veiklos, o kur vertintojų veiklos, beje, ar už pastarąsias bus NEC pažymėjimai? Vėl pakartosiu – ne čia ir ne dabar tokie dalykai turėjo būti aiškinami. Juk buvo prašyta sukurti skyrelį “Kaip dirbsime?”, tačiau net to nesugebėta ar dėl kažkokių priežasčių nenorėta. Kodėl nė viename lituanistų puslapyje nėra jokios žinutės dėl tolesnių darbo perspektyvų? Tai nepagarba mokytojams, jie turi teisę pykti ir piktintis, turi teisę kaltinti vadovus – nėra malonu jaustis mulkinamam ir išnaudojamam.Net vertinimo grupių pirmininkais buvo paskirti mokytojai, neregistruoti vertintojų puslapyje, neskaičiuojant, kiek tokių neregistruotų buvo tarp vertintojų. Turi gi kaip nors būti įvertinti tie žmonės, kurie visas moodle veiklas atliko. Pernai NEC dalijo kompiuterius, šįmet žmonės už savo darbą irgi laukia įvertinimo.
Išsispausdinau mokykloje pažymą, parodžiau direktoriui ir paklausiau, ar tokia kopija tinka. “Turi būti nurodyta, kiek valandų dirbta, – atsakė, – kitaip negalios, nes atestacijos dokumentuose reikia rašyti tobulinimuisi skirtų valandų skaičių.” TAI KAM REIKALINGA TA PAŽYMA, GAL BŪDELĖJ SU ŠIRDELE ANT VINIES PAKABINTI?
L.Donskis teigia: “Visuomenė, kuri savo politinės klasės, biurokratijos ir žiniasklaidos yra paprasčiausiai negerbiama ir niekinama, sugrąžina nepagarbą ir panieką emigruodama, atsisakydama dalyvauti mūsų bendrame projekte arba ignoruodama rimtesnių ir profesionalesnių politikų likučius.” Perfrazuojant L.Donskį galima panašiai pasakyti ir apie švietimo valdininkų – ŠMM, UPC, NEC, Švietimo skyrių – bendravimą ir santykį su mokytojais: Mokytojai, kurie švietimo valdininkų yra paprasčiausiai negerbiami ir niekinami, sugrąžina nepagarbą ir niekinimą tiek pasitraukdami iš sistemos, tiek iš jos tyčiodamiesi, aštriai kritikuodami, atsisakydami dalyvauti visuose projektų įgyvendinimuose (ar ne dėl to stringa programų atnaujinimas, valstybinių egzaminų vertinimas, strategijų įgyvendinimas?)ar ignoruodami netyčia užsilikusių protingesnių valdininkų siekius. Patys lituanistai DŽIAUGIASI 1,5 tūkstančiu apeliacijų – smagu, kai sistemą žlugdo ji pati: gyvatė ryja savo uodegą.
Gal kas norėtų pakomentuoti faktą, kai mokinė, gavusi 54 balus, po apeliacijos gauna 100? Aš noriu paklausti – kas ir kaip kompensuos mergaitei ir jos mokytojai moralinę skriaudą – juk jau praėjo iškilmingas atestatų įteikimas su šimtukininkų ir jų mokytojų pagerbimu (nesakykit, tai puiki mokyklos ir mokytojų reklama), visų išėjusiųjų atmintyje liks, kad šita mergaitė, matyt, buvo tik mokytojos nepelnytai iškelta, o kiti nužeminti (vienas pilietis, visų egzaminų sugraibęs mažiau nei po 10 balų, lietuvių VBE gavo 79), kad tos mokytojos metodai netinkami, o siekiamas rezultatas neatitinka VBE reikalavimų… Vienaip ar kitaip klausimas, KAIP ŠITAIP GALI BŪTI?, bus keliamas ir miesto spaudoje, ir tėvų susirinkimuose, ir miesto bei mokyklos metodiniuose susirinkimuose. Ką atsakyti?
http://www.miesto.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=3209&Itemid=1
2010-07-20. Po apeliacijos – tarp geriausiųjų šalyje Spausdinti El.paštas
Liucija Burbienė
Rygiškių Jono gimnazijos moksleivė Gabrielė Navikaitė į 100 balų valstybiniuose egzaminuose gavusių abiturientų tarpą pateko tik pateikusi apeliacijos prašymą. Visada labai gerai lietuvių kalbą mokėjusi ir puikiai vertinta gimnazistė bei jos mokytoja Valė Klesevičienė nustebo, kad valstybinio lietuvių kalbos egzamino komisija marijampolietės darbą įvertino tik 54 balais.
„Aš savimi pasitikėjau, žinojau, kad mano darbe negalėjo būti klaidų, – sakė Vilniaus universitete studijuoti lietuvių kalbą žadanti G. Navikaitė. – Sužinojusi, kad po apeliacijos mano darbas pateko tarp 100 balų gavusių moksleivių darbų, labai džiaugiuosi”.
http://www.selonija.lt/2010/07/22/abiturientai-geriau-moka-anglu-o-ne-gimtaja-kalba/... Kodėl lietuvių kalbos egzaminas abiturientams šiemet buvo sunkiai įkandamas ir kodėl jie nepatenkinti rezultatais, kalbėjomės su “Atžalyno” vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, valstybinio lietuvių kalbos vertinimo komisijos mūsų rajone pirmininke Irute Varziene/…Klausimas – Abiturientai parašė daugiau kaip pusantro tūkstančio apeliacijų. Galbūt abejojo tikrintojų kompetencija?
Atsakymas – Manau, kad problema yra. Dėl lėšų trūkumo buvo įsteigta daugiau vertintojų centrų savivaldybėse. Kai kurie vertintojai šiam darbui yra neparuošti. Kai kurie net neturi pamokų vidurinėse mokyklose. Todėl darbai galėjo būti įvertinti ne visai objektyviai. Po vertinimo centruose dar teko dirbti kontrolinio vertinimo komisijoje, kur darbai parenkami kompiuterine programa. Kontrolinis vertinimas parodė, jog reikia tikėtis apeliacijų, nes buvo daug neatitikimų. Pavyzdžiui, mokinio, kuriam semestre išvestas devintukas ar dešimtukas, darbas įvertintas 10 balų. Tačiau kai kurie tokių dešimtukininkų darbai buvo panašūs į visiškų beraščių. Todėl kyla klausimas, kodėl jis buvo taip gerai vertinamas mokykloje, ar nereikėtų suabejoti mokytojų kompetencija. … Man vieną dieną teko tikrinti darbus, kurie nesurinko nė vieno balo.
Klausimas – Ar pavyko nors vieną išgelbėti?
Atsakymas – Iš 25 darbų išgelbėjau 12. Suteikiau žmonėms šansą.
Tai vis dėlto ar kas nors išdrįs pateikti NEC ir ŠMM klausimą: KAS ATSAKINGAS UŽ VERTINTOJŲ DARBO KOKYBĘ? Kokie čia cirkai šįmet buvo išdarinėjami? KAS ATSAKINGAS? KAS ATSAKINGAS? KAS ATSAKINGAS?
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/egzamino_neislaike_egzaminuotojai/////Gerb.Redakcija, jei Jūs paliksite šitą temą be dėmesio, tai daugiau nėra kam kovoti už mokinius ir mokytojus. Atkreipkite dėmesį, koks ciniškas yra G.Trakas – jis kaltina savivaldybes aplaidžiai atrinkus vertintojus. ATRINKUS??? Tegul šitas “sloločius” parodo, kur atrankos kriterijai, kur bent minimali demokratika ir leidimas mokytojui, – taip, taip, – mokytojui, – rinktis, ar jis bus, ar nebus vertintoju. Suvarė kaip į rekrūtus, ėmė tik galvų skaičių, grupėse dirbo nepažįstami žmonės, nes gimnazijų mokytojai nepažįsta pagrindinių mokyklų mokytojų, o tokių tarp vertintojų – dauguma. Viena iš priežasčių, kad gimnazijų mokytojai dar turėjo įvertinti po kelis šimtus dešimtokų darbų, buvo pavargę, tad visai nenorėjo vertinti VBE. Lietuvių kalbos vertintojus moodle šįmet ruošė pačios žemiausios kategorijos “ekspertės” – tik vyr.mokytojos, pažiūrėkit Vertintojų puslapį – kiek priekaištų joms išsakyta dėl klaidų, arogancijos, neišmanymo. Viskas nuo pat galvos supuvę, V.Bacys per TV drįsta pareikšti, kad egzaminas – LOTERIJA. Jūs tik įsiklausykite – LOTERIJA. Tai jei ŠMM viršūnė žino situaciją, tai kodėl nieko nedaro, kodėl leidžia vaikų likimus lemti atsitiktinumui – loterijai? “Vakaro žiniose” yra ir Audriaus Jurgelevičiaus komentaras – geras komentaras, iš jo aišku, kad mąstantys žmonės mato sistemos, o ne mokytojų klaidas. Kas atsitiko su lietuvių kalbos egzaminu nuo 2007 metų? Kasmet vis didesnis “bardakas”, vis kvailesnė loterija… Reikalaujam paskelbti ATSAKINGUS už šitą lituanistikos situaciją.
Vertintojų gėda
Mažeikių rajono Tirkšlių vidurinės mokyklos abiturientė Greta Vitkevičiūtė po lietuvių kalbos brandos egzamino jautėsi pakiliai. Mokyklos pirmūnė ruošėsi stoti į Klaipėdos universitetą. Ji net nelaukė rezultatų – užsidirbti studijoms porai mėnesių išvyko į Škotiją. Planus sujaukė ten užklupusi žinia, kad lietuvių kalbos egzamino ji neišlaikė!
“Patyriau šoką, – pasakojo mergina. – Ką spėjau užsidirbti, išleidau lėktuvo bilietui į namus, nes skubėjau išlaikyti bent mokyklinį egzaminą. Gavau 8. Bet ir apeliaciją parašiau.”
Po apeliacijos Gretos darbas buvo įvertintas net 51 balu. Tiek pakanka, kad abiturientas galėtų pretenduoti į brandos atestatą su pagyrimu.
Kas iš to – Greta jau nespėjo pateikti dokumentų į aukštąją mokyklą. Stos kitais metais. Patirta didžiulė moralinė ir materialinė žala. “Kokio lygio mokytojai darbus vertina, jei tokia paklaida? – gūžčiojo pečiais mažeikiškė. – Žinau, daug nepatenkintų abiturientų nerašė apeliacijų, nes buvo gąsdinami, kad rezultatus dar sumažins. Aš neturėjau ką prarasti. Bet džiaugsmo – jokio. Labai daug per jų klaidas praradau.”Kokia čia skriauda?G.Trakas leido suprasti, kad kaltųjų nesiruošiama ieškoti. Esą klaidas ištaiso apeliacinė komisija, tad ko daugiau reikia? Darbus taisantiems vertintojams esą tenka didžiuliai krūviai, dėl pervargimo visko gali pasitaikyti.“Kokį Lietuvos mokytojų bendruomenė nusprendė egzaminą turėti – tokį ir turi, – pareiškė jis. – Keisti tvarką – mokytojų bendruomenės, ne mūsų centro reikalas. Ministerija, kitos institucijos tam yra. Mes tik užduotis parengiame.”
Netylant kalboms, kad vertinti abiturientų darbams imami net 6-7 klasių, tai yra mažesnės kvalifikacijos lietuvių kalbos mokytojai, kad jie trūkstant lėšų nepakankamai mokomi, G.Trakas pareiškė, kad to būti negali. Bet nepaneigė, kad būna. “Parinkti vertintojus – savivaldybių švietimo skyrių sąžinės reikalas, – pridūrė jis. – Prie visų kontrolės nepastatysi. Po egzaminų, vasarą, įvertinami ir patys vertintojai. Ne visi jie, paaiškėja, būna verti tokį darbą dirbti. Tokie kitąmet nekviečiami.”Bendruomenės pasiūlymai ignoruojami
Audrius JURGELEVIČIUS – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas:
Mokytojų bendruomenė nuolat teikia daugybę pasiūlymų, bet į juos niekas nekreipia dėmesio. Jie beveik visuomet ignoruojami. O kai tik kyla koks nesusipratimas, iškart visa kaltė suverčiama mokytojams. Tai tradicinis, klasikinis demagogų bandymas tokiu būdu išplauti nešvarų savo mundurą.
Labai blogai, kad vertinant abiturientų darbus nepavyksta išvengti tokių didelių klaidų. Manau, didžiausia ir, beje, įsisenėjusi problema – abiturientų darbų vertintojų kvalifikacija. Labai neaiškūs kriterijai, pagal ką atrenkami vertintojai. Atrinkimo sistema – įslaptinta, todėl kyla įtarimų, gal tokių kriterijų apskritai nėra, atsitiktiniai žmonės patenka.
Žinau, kad yra vertinami ir patys vertintojai. Ir kad jų vertinimas verčia labai griežtai žiūrėti į moksleivių darbus. Vertintojas suinteresuotas parašyti blogesnį įvertinimą – pati sistema jį verčia taip pasielgti. Mat tuomet jis pats bus geriau įvertintas. Tai irgi nenormalu.
Lėšų vertintojams apmokyti, žinau, yra skiriama. Bet klausimas, kokia iš to nauda. Man teko dalyvauti viename tokiame seminare. Nusivyliau. Jame buvo dėstoma lygiai tokia pati medžiaga, dirbo tie patys lektoriai kaip ir seminare, vykusiame prieš ketverius metus. Tai apie kokią mokymų naudą galima kalbėti?
RJG! RJG!
Šilalės savivaldybėje gal tik keli vertintojai buvo girdėję kažką ar išklausę kursus. Įdomiausia, kad didžioji dalis net moodle kursų nelankė, gal net yra taip, kad dalis net nemoka kompiuteriu naudotis. Vienos vertinimo grupės pirmininkė visiškai nukritusi iš dangaus- nelaikė įskaitos, nelankė kursų, nedirbo moodle aplinkoje. Pirmininkavo skandalingai, nors tuos skandaliukus buvo stengiamasi nuslėpti ir numalšinti. Kyla klausimas- pagal kokius kriterijus atrenkami vertintojai? Pagal užimamas padėtis? Juk ana pirmininkė- buvusi direktorė.O gal pataikavimo savivaldybės valdžiai laipsnį? O gal Šilalei galioja kiti įstatymai ir reikalavimai? Gal pats laikas patikrinti skiriamų vertintojų kompetenciją, pasižiūrėti, kokių asmenų žmonos yra lituanistės, kaip jos dirba? Gal jos ,,geros” tik todėl, kad vyras ar svainis direktorius, daktaras ar kitas koks ,,įtakingas” rajono žmogus? Kova už būvį, bet toje kovoje kenčia abiturientai. Kažkieno ambicijos neleidžia nebūti vertintoja, bet mokytis vertinti net nenorima. kaip senais gerais laikais- laimi pažintys ir padlaižiai.
Pritariu kompanjone. Tik pas mus problemos buvo kitos – NIEKAS NENORĖJO MIRTI/VERTINTI VBE. Todėl TYČIA net nesiregistravo moodle, bet niekas nepadėjo – švietimo skyriaus specialistas, atsakingas už lituanistus, bet pats toli nuo lituanistikos, liepė direktoriams atvaryti tam tikrą kiekį vertintojų, tada kilo karas mokyklose, ypač pagrindinėse, bet valdžia nugalėjo, o … respublikos moksleiviai pralaimėjo. Buvo tokių vertintojų, kad tik paskutinę dieną susivokė, kad vertinti reikia PAGAL INSTRUKCIJĄ, o ne kas kaip nori…
Įdomu, kodėl iki šio laiko nėra teksto suvokimo atsakymų? Kažkodėl pamirštama, kad teksto rašymas – tai tik pusė egzamino.
Tai pati ir atsakykite, kodėl iki šiol nėra testo atsakymų – mat ne viskas tvarkoj su tuo testu ir jo atsakymais. šįmet NEC apskritai tvarkos nėra niekur – nei užduotyse, nei atsakymuose, nei vertinime, nei apeliacijose, nei rezultatų skelbime – NIEKUR.
Iš komentarų galima spręsti, kad tik gimnazijose dirba Dievo pateptieji – visų galų meistrai, o pagrindinėse – tik nevykėliai. Leiskite paklausti, ar gimnazijų mokytojai yra baigę kažkokias ypatingas aukštąsias mokyklas? Turbūt tas pačias, kur ir pagrindinių. Tiesiog kai kuriems pasisekė, kad jų mokyklos patapo gimnazijomis, o kiti liko prie suskilusios geldos. Iš komentarų aiškėja, jog dėl visų nelaimių kalti tik pagrindinių mokyklų mokytojai, nes jie, vos pamelžę karves, tiesiog veržte veržėsi vertinti VBE. Nei ten taip buvo, nei ką. Gimnazijų mokytojai labai mėgsta demonstruoti savo ,,erudiciją”, tad ir pavertino taip, jog virto ąžuolai.
Tai nereikia melžt karvių darbo metu :)
Karvė darbo laiko ar sukaliojamų valandų nežiūri. Ji turi būti melžiama tiksliai tuo pačiu metu 2 ar 3 kartus per dieną. Tuomet pienas bus ir kokybiškas, ir jo bus daug. Lygiai tas pats su abiturientais: kas mokėsi laiku, to ir rezultatas geras.
Pritariu prieš tai rašiusiam/iai apie gerus rezultatus. reikia mokytis ir mokyti. Ir vertintojams, be abejo, reikia mokytis vertinti. Juk dabar išaiškėjo, kad vertintojai nepasiruošę.
p.s. teksto suvokimo atsakymus mačiau lituanistų miestelyje.
Vertintojai į vertintojus tikrai nesisiūlė. Priverstinis darbas visada sprangus. Aš dirbti nenorėjau, mokės už darbą ar visai jokio grašelio negausi ir dar turi priimti kaltės porciją. Kažkoks absurdas. Tegul mažiau čia kaltinimais mėtosi – kitais metais iš viso nebus kam ten smegenis ir akis džiovinti. Tegul ties gimnazijų profai smatstosi visą vasarą.
„Musių valdovas“ yra garsaus Nobelio literatūros premijos laureato Viljamo Goldingo filosofinis – alegorinis romanas. Rašytojas teigė, jog žmonija serga žiaurumo sindromu, ir savo kūryba stengėsi parodyti tai visam pasauliui, bei leisti jam suprasti, jog žmogaus instinktai atitinkamomis sąlygomis išsikeroja ir nustelbia viską, kas žmogų daro žmogumi. Išgyvenęs Antrąjį pasaulinį karą Viljamas Goldingas rūpinosi ne tik savo laikų problemomis, bet ypač jaudinosi ir dėl jaunosios kartos, kuri privalo suprasti jau padarytas žmonijos klaidas ir iš jų pasimokyti. Žmogaus virsmas laukiniu žvėrimi kuo puikiausiai atsiskleidžia jo kūrinyje – „Musių valdovas“.
Švietimo įstatymo pataisomis nepatenkinti lenkai sieks Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje priimti Lietuvai nepalankią rezoliuciją. Dienraštis „Rzecpospolita” šeštadienį cituoja projekto ištrauktas, kuriose rašoma, kad Lietuvos Seimo rengiamas įstatymo projektas “kelia grėsmę tautinių mažumų mokyklų egzistavimui, nes numatoma dalį dalykų dėstyti lietuvių kalba”. Ir lenkai pasieks savo. Nes jie vieningi. Mums, Lietuvos pedagogams, telieka tik pavydėti lenkų vienybės ir ryžto kovojant už bendrus tikslus. Pažiūrėkim: jei kas iš mūsų ir iškelia kokią idėja, ji tuojau pat pasmerkiama žūčiai: pasipila kritika, mandresnių- durnesnių titulavimas, o pagrindinis dalykas- besaikis pataikavimas ir kinkų drebinimas.
pedagogika.lt puslapis skelbia, kad naujas lietuvių kalbos 11-12 kl. programos projektas bus skelbiamas vėliau nei visų dalykų – t.y. iki LIEPOS 15 d.. O šiandien jau rugpjūtis. Ir jokio projekto nėra. Kaip nėra ir ilgalaikio plano 10 klasei pagal S.Žuko vadovėlį, o yra pagal K.Urbą, tik kad Urbos vadovėlį ministerija griežtai uždraudė naudoti…
Skaičiau komentarus, nuo šeštadienio, maniau, kam tu dar čia vienas kelmas… Kolegos, kritika gera, bet ji turi savo ribas. Juk mokytojų etika teigia, kad mes galime prieštarauti, paneigti, teigti, bet jokiu būdu neįžeidinėti. Pasiūlymai dėl to, kad esame nepatenkinti ar nenorime pritarti, privalome laikytis etikos be jokių įžeidinėjimų. Labai prašau, laikytis Etikos kodekso, nes labai dažnai kolegos rašydami nesilaiko.
Bet pritariu kolegų priekaištams dėl mokinukų įvertinimų ir vertintojų kompetencijos.
Lituanistams bet kaip nebetinka. Jau metas kurti lituanistų draugiją.
Kad lituanistams netinka BET KAIP, rodo Dialogo reklamuojamas Kreipimasis dėl programos projekto SUSTABDYMO. Vadinasi, dar ne viskas prarasta, dar lituanistai pakovos prieš švietimo mafiją, plaunančią milijonus, bet nesugebančią logiškai suprantamo sakinio užrašyti.
Kad lituanistams tinka ne bet kaip, rodo: Lietuvių kalbos mokytojų sąjunga asociacijų konferencijoje viešai ir atvirai ATSISAKĖ pasirašyti rezoliuciją, kurioje buvo sakinys, jog dalykininkų asociacijos pritaria programoms.
Naujas interneto adresas tik profesinių mokyklų gimnazijos skyriaus lietuvių kalbos dalyko mokytojams ir jų mokiniams: http://www.dalykas.mums.lt Aplankykite.
Dėl Programos sustabdymo lituanistus parėmė ir literatūros mokslininkai – A.J.Greimo semiotikos centras. Tad mokytojai dabar tikrai ne vieniši.
Lituanistai jau turi savo organizaciją – tai Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga (pavadinimas dar iš prieškario Lietuvos), sutrumpintai – LKLMS.
Istrinti du ar trys paskutiniai komentarai, idomu kodel – jie buvo tokie sventiniai.
Istrinti komentarai neleidžia šiam straipsniui būti 2010 m.daugiausia komentarų surinkusiam straipsniui :), o juk jis buvo I vietoje. Matyt, vėl kokie rinkimai paskelbti…
Sveikinu kolegas Naujųjų metų proga, lai jie atneša į mūsų namus daugiau taikos, ramybės ir teisingumo.
Prof. habil.dr. Arnoldas Piročkinas PRIEŠ naująją programą
„Išvada tegali būti viena: siūloma programa nepaprastai subjektyvi, neatsako į lietuvių tautai kylančius poreikius“, – pateikęs išsamią Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto ydų analizę konstatuoja prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas.
Mokykitės bet negiedokite pagal kitų giesmes. Amerikos lietuviams super programa, kuriai pritaria visi. Lietuvoje kaip bomžai dar kažkuo nepatenkinti, mažylė tauteliukė. Gėda biski….
Kaip matau, pagrindinė problema patys lietuvių kalbos mokytojai, moko moko ir pššš, – vaikai beraščiai…
Tai gal problema pačioj dėstymo metodikoj?
Jumis net susitart tarpusavyje negalit.. Ir tik kaltinat kitus. Gal namie veidrodžio neturit?
O žinot kodėl negalit susitart?
Nulipkit nuo Mesijo pjedestalo, manau bus lengviau ir Jums, ir vaikams.
Čia ugnies diskusijai:)
Naujas “Baltų lankų” leidyklos Lietuvos literatūros vadovėlis 11 klasei pasirodys po kelių mėnesių. Plačiau: http://www.dalykas.mums.lt Ten galima susipažinti su vadovėlio turiniu.
Kadangi sunkiai beišgyvename, dėl finansinių sunkumų nuo balandžio 5 d. savaitraštis “DIALOGAS” nebeišeis. Atsiprašome leidinio skaitytojų už nepatogumus. Bendrausime tik internete. Ačiū.
Dialogas mūsų širdyse, koks jis bebūtų, nes neturime kito. DIALOGAS bus yra.
Atsisakyti lietuviu kalbos egzamoino is viso reiketu,nes tai tik vaiku kankinimas. Palikti ji pasirenkamu,nes pasaulio kontekste tos lietuviu kalbos zinios niekam nereikalingos.
Aptarkite, prašau, bandomojo 2013 m. egzamino užduotis ir vertinimo instrukciją su 12 kriterijų, vienam darbui įvertinti reikia 1 valandos.
Gerų Jums atostogų už Jūsų rūpestį, savo ir mokinių kančias, ir atsidavimą savo amatui. Tegul Jūsų prasmingos atostogos rudenį atneša naujų idėjų ir kūrybinių minčių.Muzikinis video: http://mokovas.wordpress.com/2012/07/02/vasaros-siurprizas/
Lietuvių kalba lietuviams nerūpi. Tik kitakalbiams. Todėl vadovaukimės jų poreikiais. Ko gero tik jie ją tesaugos. Pvz. Zauerveinas, Lemchenas.
Šiandien paskelbti 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų vertinimo normų projektai.
Skaitau ir stebiuosiu kitais, o gal savimi. Ko mes siekiame. Turbūt sujaukti švietimo sistemą? Paskutiniu metu komentarai leidžia suprasti, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys gali švaistytis į kairę ir dešinę. Kiek pamenu, buvo geri komentarai, juos irgi kritikuodavo, bet su idėja. Dabar čia komentaruose pasiutligė, kas kam įkas. Nebesinori ateityje rašyti. Gėda juoda.
Gavau diržo. Kas atsakingas, jei moko A lygiu ir neiškaiko, kai moko kitas mokytojas. Paskui B lygiu privalau mokyti? Ar ne tas mokytojas turi atsakyti ir mokyti ir paruošti papildomai sesijai?
Mieli, lituanistai, projekte Kaune mačiau įžymybes iš Marijampolės ir Kauno. Man imponuoja ponia Slavinienė, kuri visada ir visur demokratiška, nedrasko akių. Bet katikėkite, ne apie Ją, o apie projektą. Man atvirai pasakius, patiko būti komandoje pas ponią Žiobrienę (gal suklydau), kuri taip išaiškino paprastai, kad grįžęs į trobą net apsiverkiau. Įvertinau ponios iš Marijampolės gimnazijos darbą: taip nuostabiai aiškino, kad neturėjau, ką pasakyti. Ir žiauriai laukiu ponios kito seminaro. Vadinasi, vertinkime tuos, kurie moka vesti seminarus, o ne iš oro. Dėkoju poniai iš Marijampolės gimnazijos, kuri sugeba paprastai aiškinti. Seminaras man patiko. Jūs tinkate į dėstytojas. Laukiu kito seminaro.Ačiū.
Dialogo redakcijai, apsilankykite 5 svečius į Kauno maisto pramonės ir prekybos centrą. Rytoj Maironio 150 metų minėjimas ir filmuko apie jį prezentaciją:)
Gerbiamasis, negąsdinkit tautos ir tik nesakykit, kad esate lituanistas ir dar ruošiatės vertinti VBE… Nes klaidų tamstos rašteliuose daugiau nei šuo blusų turi, pv., “mieli, lituanistai” kablelio nereikia, nes kreipiniu eina visa junginys – “mieli lituanistai”. Reikės per kitą seminarą pažiūrėti, kas tamsta toks, kiek supratau, buvote “Žiobrienės” grupėje Kaune.
Jau lituanistams bus geriau. Ilinojus, JAV
Ale, tikrai Darbo partija vadovaus Švietimo ir mokslo ministerijai.
Negąsdinkite, tamsta, savo komentarais. Rašykite atvirai. Tokie tipai gąsdindami patys jaučia baimę darbe ir kitų pavydą. Tad patikrinkite ir mes patikrinsime Jus, žibute:)
Patylek, geriau, mes zinome, kuo vertas tas zmogus. Tu strimele. Strakalo giesme giedok toliau.
Marijampoles grazuole, kiek i Amerika rase kolegos,kur visiems pritaikete viena metoda – pritarkite. Eksperte, mokyk vaikus filosofijos, bet nemokyk kitu, kaip mokyti.
Tarp lituanistų niekada nebus santarvės,nes: niekada kartu vidurinėse ir profesinėse mokyklose dirbantys lituanistai nesidalina gerąja patirtimi, nes vidurinių
mokyklų lituanistai įsitikinę, kad profesinio mokymo įstaigų
lituanistai ne tokie, kaip jie. Visada sakėme ir sakysime, kad lituanistai, kur bedirbtų, jie baigę tą patį ir yra lygiaverčiai specialistai. MES TURIME DIRBTI KARTU, nes turime tuos pačius vaikus. Jei to nebus, tada būsime atskira brigada, ir nebūkite įtūžę, kad kažkas kažkuo nepritaria. Nesame papūgos.
Nesusitvarkome valstybėje. Apie ką tada kalbame apie lituanistų bendravimą ir darbą, jei vieni savaip, kiti – savaip. Amerikoje tokio nebendravimo tarp lituanistų kastomis nebuvimo tuoj pat suskirstytų ir išmestų nereikalingus rėksnius mokytojus. Bet juk Lietuva išskirtinė, joje kastos valdo.
Šiandien visų akivaizdoje (rytoj nedirbu, galiu rašyti)sakau, kad mokytojų vertintojų mokymuose ponia Regina iš Marijampolės gimnazijos, mokytoja ekspertė, mane sužavėjo praktine patirtimi. Taip viską išaiškino, kaip niekas. Ačiū Jums.
Gimnazijų ir profesinių mokyklų lituanistai tikrai niekuo nesiskiria (jei tik patys nepradeda kompleksuoti), skiriasi mokiniai – jų lygis, tik tiek. Profesinėje reikia dirbti dar daugiau nei gimnazijoje, nes vaikai neturi motyvacijos mokytis, juo labiau – ką nors savarankiškai ar papildomai dirbti.
O už lituanistų sukiršinimą, suskaidymą, kastų išskyrimą turime dėkoti poniai Nidai (ŠMM)ir jos kompanijai. Tokio jovalo Lietuvoje dar tikrai nėra buvę.
Tamsta, klystate. Ten, kur dirbu, turime gimnazijos skyrių. Reikia paruošti mokinius mokykliniam ir valstybiniam egzaminui. Mokinius ruošiame iš Jūsų mokyklų, kurie pas mus atkeliavo, kurie turi spragų. Mes bandome atitaisyti. Žinau, kad per mokslo metus bent tris turime mokinius, kurie paaugę supranta, ko reikia gyvenime. Svarbiausia – mūsų mokytojų tarpusavio bendravimas, kurio nematome: tik atotrūkis. Vaikai mūsų ir mes kartu galėtume nuveikti kartu, nes esame tą patį baigę. Jei taip įvyktų, būtų džiaugsmas.
Jei gimnazijų ir vidurinių mokyklų lituanistai vienas kitą gerbtų ir pakviestų į vieningą bendruomenę, mes nuveiktume daugiau nei reikia. Deja, kol kas atskira kasta.
Kol kas iniciatyvos nesulaukiame.
Bet džiugu, kad Kauno pedagogų kvalifikacijos centras bando tyliai, bet rimtai įtraukti visą lituanistų bendruomenę į vieną visumą. Geras ženklas. Todėl esame dėkingi tiems, kurie neabejingi, kur bedirbtumėme.
Tai gal ir imkitės iniciatyvos rodyti iniciatyvą :). Kodėl jus kas nors turi pakviesti? Jūs kvieskite gimnazijų mokytojus bendrai veiklai, o nelaukite kvietimo lyg į draugo vestuves. Lituanistų bėda ta, kad vos ne kiekvienas laukia, kad “juodus darbus” nuveiktų kas nors kitas, tik ne pats / pati.
O Jūs manote, kad tik negimnazijų mokytojai tarpusavyje susiskirstę kastom? Oi, klystate… Pamatytumėte, kas darosi gimnazijose, kokie “santykiai” tarp skirtingų gimnazijų mokytojų, tai apskritai apsiverktumėte. Niekas ne tik kad kartu nedirba, nebendrauja, bet dar ir vieni kitus šmeižia, meluoja, purvais drabsto.
Nuoširdus ačiū už Jūsų komentarus ir pastabas. Iš tikrųjų reikia imtis iniciatyvos lituanistus įtraukti į bendruomenę.
http://nec.lt/naujienos/339/ – 10-okų viešojo kalbėjimo potemės.
Nors, kaip sakote, lietuvių kalba nerūpi, mums rūpi. Lietuvių kalba šventa, ji – mūsų širdis. Vyresniajai kartai lietuvių kalba brangi. Jokios naujovės, kurios pažeistų tradicines lietuvių kalbos taisykles, neįmanomos. Lietuvių kalba amžina lietuvių širdyse ir jos bjauroti, kol gyvi, neleisime.