Švietimo reformai pradėjus skaičiuoti trečią dešimtmetį, vis dažniau ir garsiau girdisi ja abejojančiųjų ar net jos eigai nepritariančiųjų balsai. Jie dažnai užgožia net dabartinio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus orkestro grojamus optimistinius maršus apie šviesius liberaliai pertvarkyto švietimo horizontus.
Šitoje kakofonijoje nepastebėtas praėjo vienas savotiškas jubiliejus – LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo savivaldybėms rekomenduota nuo 2005 metų parengti ir patvirtinti savo teritorijos mokyklų tinklo pertvarkos planus. Nors Lietuva marga kaip genys, švietimo valdininkų galvose gimė visiems gyvenimo atvejams esą tinkamas pertvarkos variantas, skambiai pavadintas 4 + 4 + 4. Žmonių kalba kalbant, buvusios dvylikametės vidurinės mokyklos suskaldytos į keturmetes pradines ir pagrindines mokyklas bei gimnazijas.
Šio straipsnio tikslas ne svarstyti tokio sprendimo pagrįstumą ir motyvus, bet pabandyti bent peržvelgti jo pasekmes – tai leis aiškiau suprasti dabartinę švietimo situaciją. Juolab kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) panašaus tyrimo nėra dariusi.
Pradžiai reikėtų priminti šio sumanymo autorių deklaruotus tikslus, kuriuos galima suvesti į tuos pačius keturis (prisiminkime 4 + 4 + 4) punktus: efektyviau naudoti švietimui skirtas lėšas, pagerinti ugdymo kokybę, mokyklas padaryti prieinamesnes bei padidinti mokinių saugumą.
Vienu aspektu dėl efektyvesnio – Lietuvoje tai dažniausiai suprantama kaip taupesnio – švietimui skirtų lėšų naudojimo abejonių nekyla: nuo 2005 metų Lietuvoje buvo uždaryta 170 mokyklų (iš tuo metu veikusių 1534), o vien per paskutiniuosius dvejus metus darbo neteko beveik 6000 mokytojų (iš 2008 m. dirbusių 46 550). Deja, visa kita rodo, kad finansinė situacija švietime nekinta – kasmet tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetuose daugėja švietimui skiriamų lėšų ir kasmet kartojasi ta pati istorija – pinigų trūksta praktiškai viskam: atlyginimams, kvalifikacijos kėlimui, mokymo priemonėms ir t. t. Ir jau dabar aišku, kad ministro G.Steponavičiaus atkakliai stumiama visuotinė švietimo „krepšelizacija“ šitos situacijos nepakeis.
Kai kalba paliečia ugdymo kokybės pokyčius, švietimo valdininkai pradeda nerišliai postringauti, jog dar nėra sukurta objektyvių kokybės pokyčius galinčių parodyti kriterijų, todėl kalbos apie šalies mokyklose blogėjančią ugdymo kokybę esą tėra pesimistų spekuliacijos. Ir būtinai priduria: kasmet renovuojamos bei aprūpinamos šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis vis daugiau mokyklų, o tai jau savaime lyg ir rodytų gerėjimą.
Tačiau drįsčiau tvirtinti, kad pagerėjusi mokymosi aplinka tik sudaro prielaidas kokybei augti. Deja, kitos aplinkybės neleidžia šių prielaidų visiškai realizuoti. Kalbu apie mokinių, priverstų tris kartus keisti mokyklas, adaptacijos problemas, kalbu apie mokiniams tampantį svetimu „savos mokyklos“ suvokimą, kalbu apie keturmetėse mokyklose dirbančių mokytojų virtimą iš kūrėjų amatininkais, kai nebelieka poreikio domėtis kitų ugdymo pakopų aktualijomis. Ir tai tik dalis neigiamų vidurinių mokyklų restruktūrizacijos pasekmių, kurios jau dabar rėžia akį.
Tiesiog tragikomiška situacija klostosi kalbant apie mokymosi prieinamumą. Tik turintis labai lakią vaizduotę žmogus gali suvokti, kaip mokiniui, kuriam – uždarius jo mokyklą – į arčiausiai esančią ugdymo įstaigą tenka važiuoti keliasdešimt minučių, o kartais ir beveik valandą, mokykla tapo prieinamesnė? Jei XIX amžiuje susiformavo pakelės kryžių, kaip gimtojo krašto simbolio, tradicija, tai XXI amžius žada naują pakelių atributą – su kuprine iš mokyklos grįžtantį pradinuką.
Visas Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus JURGELEVIČIAUS straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Labai šaunio mintys!
Geras straipsnis, nepalyginsi su ta žlungančia panegirika iš 13 psl.
Ta sovietini kvapa turincia (uz keliu kilometru juntama) Bruzo panegirika gimsta is nevilties, kai nesimato iseities is aklavietes i kuria sis zmogus pats ivare kazkada stipria organizacija.
Liuks straipsnis. Tiesiai į dešimtuką. Bet kur tas ponas buvo 2004 metais, kai išdraskė mūsų mokyklas. Tuomet buvo pučiamas burbulas apie superinį ugdymą, idealų auklėjimą, nuostabų darbą ir atsiveriančias galimybes koncentruose. Deja, visų šitų miglų regėti netenka. Kaskart situacija tik parstėja. Gal laikas sustabdyti šitą absurdišką spektaklį ir grįžti prie normalų mokyklų su I-XII klasėmis.
Ar 13 psl. nera atsakymo? Ten vienas veikejas teigia, kad butent jis tais metais aktyviai gine mokytojus, jų interesus :) Gal jo reikia ir paklausti?
Tavo sovietinis kvapas dar persiduoda visiems
Geras straipsnis ir labai laiku.
Švietimo ir mokslo ministerija jau seniai demonstruoja savo negalią bandydama valdyti mokslo sistemą.:-(
Vakar ministeris pasakė, kad per likusią jo kadencijos dalį Lietuvos universitetai įsitvirtins pasaulio universitetų 500-tuke. Kokia arogancija, koks bukumas: jei nuo vieno žmogelio priklausytų universitetų vieta pasaulyje… Tuo labiau, kad geriausi studentai dums iš Lietuvos, atvažiuos arabai ir panašių šalių studentai (jų tarpe būna ir protingų), o finansavimas visai sujauktas.
1/2-galvių reformatorių dėka gimnazijos bus galutinai nususintos ir jų misija sukompromituota. Išmanusis krepšelis (kaip telefonas) siurbs visus norinčius įgyti vidurinį išsilavinimą ne profesinėse mokyklose, ir gimnazijose atsiras “atsilikėlių” klasės. Kas laukia progimnazijų? Podukros vieta – jei nebus paralelių klasių, ten mokysis, geriausiu atveju, tik aštuonių klasių vaikai. Nuostabu – kiti bus velkami į kažkur esančias gimnazijas. Kas atsakys už tokių kelionių metų sužalotus (Panevėžio r.) ir žuvusius (nesenas įvykis) vaikus? Gal Numgaudis su Puodžiuku (kiti jau “Dingę”)?
Ne dėl mokyklų pertvarkos pradinukas pakelėje su kuprine, juk vaikų gimsta mažiau , o yra mokyklų, kuriose keli mokiniai ir dešimt juos aptarnaujančių.Bet juk politikuoti yra patogiau, kaip gi be pigaus populiarumo? Reikėtų ir mokytojams dažniau pažvelgt į save iš šalies, ne tik visus kaltinti ir amžinai skųstis.Ką suirzęs , supykęs ir susireikšminęs mokytojas gali duoti vaikams, be savo pagiežos ir amžino verkšlenimo dėl mažų atlyginimų.Jei taip blogai būtų , nesikankintų mokykloje.
Vaikų gimsta mažiau, todėl pradinukai turi po kelis kilometrus eiti namo iš mokyklos? Nejaugi, žmogau, tu taip manai? Ir kur matai čia suirzusius mokytojus? Kritiškai vertinti švietimo pertvarką, tai ne zirzti ar lieti pagiežą. Skaitai, skaitai, o nematai kas parašyta.
“efektyviau naudoti švietimui skirtas lėšas, pagerinti ugdymo kokybę, mokyklas padaryti prieinamesnes bei padidinti mokinių saugumą”. Nuostabu! Ne vienerius metus dirbantys mokykloje galėtų puikiai pakomentuoti visus keturis punktus. Kasdienybėje mokinukui kas svarbiausia? Prieinamumas ir saugumas! Pradinukas, nutįstas į už dvidešimt kelių kilometrų esančią ugdyklą, tikrai yra “saugus” – taip mano Volano gatvės pusgalviai.
EKonominis efektas tikrai pasiektas: po pamokų vaikas, nutįstas už 30 kilometrų, laukia autobusiuko, grynu oru kvėpuoja, sniege išmaudomas, pasimoko siųsti visus į visas keturias puses, nosį vienas kitam paravirina. Puiku, a ne? O kur tiems kaimo varguoliams užklasinė veikla, nemokami būreliai, šilti pietūs? Viso to suketvirčiuotoje mokykloje nėra ir tikrai niekada nebus.
Tokį straipsnį, o gal net geresnį, galėjo parašyti bet kuris mokytojas.Nieko naujo, nieko racionalaus nepasiūlyta.Sutinku, kad ugdymo pokyčiai minimalūs ar net minusiniai.Tačiau abejoju dėl mokymosi toje pačioje mokykloje 12 metų.Prisiminkim, kaip vaikai, ypač žemesniųjų klasių jautėse mokyklose-kombinatuose. Dažnai pašneku su savo buvusiais mokiniais, perėjusiais mokytis į gimnazijas ( rimtas).Jie patenkinti, kad ten ramu , kad vyrauja akademinė aplinka.Taigi, ponui profsąjungiečiui gal reikėtų pagaliau atvirai pripažinti, kad jo ir kompanijos vadovavimas profsąjungoms nedavė laukiamų rezultatų ir užleisti pozicijas kitiems, gal būt galėsiantiems racionaliau dirbti su valdžios vyrais.Toks jo paūbavimas spaudoje nesudaro gero įspūdžio.Ko gero, laikas vynioti padus…
Gal pasamdytas rašyti kitaip? Mano vaikai labai nepatenkinti gimnazija. Yra visokių nuomonių ir teigti, kad kombinatuose buvo blogai, negalima.
Būtent- yra ir kitokių nuomonių.Raskite kur kitur šitokių gigantiškų mokyklų, kokios buvo pas mus.Visame pasaulyje einama link to, kad vaikams ugdymosi aplinka būtų kuo jaukesnė, artimesnė namams.Gaila, kad daugelyje mūsų tebėra išlikęs sovietinis mąstymas – vot prie ruso tai buvo gerai.Ir ant Steponavičiaus ar taip jau verta pilti pamazgas, kaip rašyta straipsnyje- ne jis tą reformą pradėjo, ne jis ir pabaigs( jeigu ji iš viso kada nors baigsis).
tai kad gigantiškomis daromos ir pagrindinės, ir gimnazijos ! Juk direktoriai dėl krepšelių įmanytų žarnas vieni kitiems paleisti! Pvz., Šiauliuose vienos perpildytos pagrindinės centro mokyklos direktorius nerias iš kailio, laksto pas politikus ir valdininkus, kad tik jam nedraustų surinkinėti visus “norinčius” pirmokus ir penktokus iš viso miesto.”Madingos” mokyklos direktoriui rūpi tik pingai, o tėvai konsultuojami kaip melagingai nurodyti gyvenamąją vietą, kad nepatektų į savivaldybėj priskirtos teritorijos mokyklas. Ir jokie tinklo pertvarkos principai ar padorumas čia neegzistuoja. Apie vaikų likimus, atskirtis, prieinamumus ir t.t. nieks nebegalvoja. Money, money, money…
Iš dalies sutinku.Ir kituose miestuose tas pats.Ne tik direktoriai, bet ir mokytojai neriasi iš kailio, kad tik surinktų kuo daugiau mokinių.Ką ten neriasi, tiesiog vyksta žiauri konkurencinė kova, paminamos elementarios moralės normos- vieni kitus šmeižia, apkalba ir pan.Šia tema galėčiau atskirą straipsnį parašyti.Tačiau dėl pradinukų, kad jie priversti važinėti po 30 km, tikrai labai abejoju, kad kur nors taip būtų.Manau, kad nereikėtų kai kuriems internautams pernelyg sutirštinti spalvų.Kai kurie procesai pajudėję negrįžtamai, tai irgi faktas.Gali mokytojai kiek nori svajoti apie vidurines mokyklas, bet nebėra vaikų, todėl nori nenori tos vidurinės neišsilaikys.
Kai vaikas vertinamas tik pinigais (krepšelis) – apie kitką nėra ko ir kalbėti…
Čia kai kurie “pavaro” ant profsąjungų, o patys tyliai sėdi krūmuose ir laukia, kol profsąjunga jiems rojų sukurs, o jei kas tik vos vos nepavyksta, tuoj deda ant profsąjungiečių.Ir dar būtinai koks bružietis bando įkąsti n komentare.O mokyklose padėtis tikrai tragiška su tuo krepšeliu-ir pradinė ir vidurinioji grandis kenčia.O kur dar mokinių elgesio problemos paauglystėje? Viskas ant mokytojo pečių.Pradinukus autobusas renka nuo šešių ryto{tai kada vaikui kelti, kai kuriems dar tris km. eiti iki autobuso), o parveža trečią ar ketvirtą po pietų…
Pradinę baigiau mažakomplektėje mokykloje, paskui jau į kai kurių čia vadinamą kombinatą teko važiuoti. Tuo metu toje vidurinėje mokykloje buvo apie 1300 mokinių. Ir niekas nesiskundė, dabar sutikti tik džiaugiasi, kad nereikėjos lakstyti iš vieno miesto galo į kitą.
Šiuo metu ta mažakomplektė, kaip ir dauguma tokių uždaryta. Šešiamečiai keliasi 6.30 ir anksčiau, nes jau 7 val jų laukia autobusiukas, kuris veža vaikus į už 20 km esančią vidurinę. Parveža kartu su visais, t.y apie 16-17 val. Taip, yra pasirinkimas: važiuoti į už 10 km esančią pradinę. Tik kas į ją vežios, jei tėvai dirba? O ir koks tikslas, kai vis tiek po 4 metų reikės į tą pačią vidurinę važiuoti?
Sugalvota kažkada reforma- visiška nesąmonė. Sėkmingai galėjo gyvuoti ir tos mažakomplektės pradinės, ir pagrindinės, ir vidurinės. Dabartinės gimnazijos savo vardo nevertos. Ko verta gimnazija, kai į joje suformuojama 10 I klasių, patenka vaikai, kurių vidurkis 6,7 (čia iš buvusių mokinių tokių išėjo). Yra kelios gimnazijos Lietuvoje, kurios vertos to vardo.
kas dėl gimnazijų, tai absoliučiai pritariu.Tikrai, yra Lietuvoje kelios gimnazijos, kur mokiniai paruošiami puikiai, o visos kitos- vidurinių mokyklų lygio.Tamsta naudojatės gan optimistiniais skaičiais- vidurkis 6, 7.Pas mus Panevėžy visi, kas turi teigiamus pažymius ( net su ketvertais), mielai priimami į visas “gimnazijas”, išskyrus J.Balčikonio.ŠTai ten norint pakliūti reikia turėti ir įdirbį, ir smegenų.Bet ką daro kitų mokyklų mokytojai!Jie iš pavydo dergia ir ten dirbančius mokytojus, ir ten besimokančius mokinius.
Negalima tikėtis gerų rezultatų ir žmonių lūkesčių išsipildymo, jei darbo imasi į valdžią prasibrovusios vidutinybės. Net plika akimi matyti, kad švietimo sistema nuvesta į pelkynus, kiekvienas naujas neišmanėlis ją tempia vis arčiau prie akivarų. O kitur? Taloną pas kardiologą gavau tik po 6 savaičių (reikės prašyti širdies, kad nekvailiotų iki to laiko). Sekmokas su Kubilium (gal atvirkščiai?) pradėjo karą su Gazpromu – kas kentės? Jiedu? Kaliniai, netgi žmogžudžiai, gyvena geriau nei trihektarių vaikai. Pakeliui į mokyklą ir iš jos sužalojami ar žūsta vaikai. Ir tai vadinasi reforma. Pasižiūri į alkaną vaiką, prisimeni pampstantį kokio seimūno ar ministerio snukį (atsiprašant) ir bloga darosi. Nesustos ministeris, jam nėra ką galvoti (gal neturi KUO galvoti?).
“Ką daryti, kad miestuose vaikai būtų saugūs?” – klausia ministeris http://www.lrytas.lt priešrinkiminiame reklaminiame klipe (liet. judriuke). Pasiskaitė žmogus savo pavaldinių genialią mintį “Ar galėtumėte gyventi ne miesto kultūroje” ir nušvietė ano protą dar genialesnė mintis. Iš tikrųjų: prie ko čia kaimo vaikai – tegul žūsta gyvatės, tegul visai neina į mokyklas, ir iš viso – kiek jų beliko, kam sukti galvą dėl kaimo vaikų saugumo? Reikės mažiau geltonųjų mašinikių, liks benzino seimūno-ministerio mašininkei, nes pavažiuoti pas rinkėją nuo Vilniaus centro daug kainuoja. Paguodžia bent tai, kad nors prieš rinkimus, nors dėl dalies vaikų saugumo susirūpino…