Kiekvienas pavasaris Lietuvos pedagogams, mokiniams ir jų tėvams – nuolatinio nerimo ir nežinios metas. Miestuose ir miesteliuose prasideda mokyklų optimizavimo, reorganizavimo, restruktūrizavimo, rečiau – renovavimo vajus.
Žinoma, ne išimtis ir vieną po kitos katalikiškas mokyklas kepanti – jau beveik šventa tapusi – Laikinoji sostinė…
Prieš pat rinkimus, 2011 m. kovo 3 d., Kauno tarybos salėje posėdžiavusi Kauno miesto ugdymo tinklo optimizavimo darbo grupė, sulaukusi mokyklų bendruomenių bei socialinių partnerių pritarimo, nutarė miesto tarybai siūlyti 2011–2012 m. m. ugdymo įstaigų tinklą palikti nepakeistą, nes pagal naująjį Švietimo įstatymą (ŠĮ) iki 2015 m. dar gali gyvuoti vidurinės mokyklos.
Ugdymo rezultatų statistika rodo, kad Kauno miestas, išlaikęs kiek apipešiotą vidurinių mokyklų tinklą, lenkia ne tik kitus miestus, bet ir visos šalies vidurkį. Taigi, miesto visuomenės dalis, kurią jaudina švietimo problemos, aprimo.
Iš dalies atjaunėjusi miesto taryba kauniečiams įžiebė viltį, jog nauji protai su švietimu susijusiems bendruomenės sopuliams gydyti nepatingės paieškoti tinkamesnių sprendimų. Tačiau labai greitai teko skaudžiai nusivilti: išsidalijusi postus, pareigas ir prioritetus naujoji valdžia užlipo ant seno grėblio.
Pasirodo, kovo 3-iosios susitarimas tebuvo tyla prieš audrą. Perkūnas iš giedro dangaus driokstelėjo pačioje gegužės pradžioje – savivaldybės tinklalapyje pasirodė mokyklų optimizavimo priemonių planas – gerokai kitoks negu buvo aptartas su socialiniais partneriais – Lietuvos tėvų forumu (LTF) bei Lietuvos mokytojų profesine sąjunga (LMPS). Šokiravo ne tik pasikeitę skaičiai, bet ir tai, jog pagal principą quod licet Jovi, non licet bovi („kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“) vėl lengva ranka ketinama laužyti įstatymus.
Pavyzdžiui, akreditacijos jaudulį išgyvenančiai katalikiškai Kauno šv. Mato vidurinei mokyklai, tapsiančiai keturmete gimnazija, nuo š. m. rugsėjo 1 d. planuojamos 5 penktosios klasės. Dėl to aplinkinės mokyklos pajus didžiulį penktokų stygių. Kitas akibrokštas – trims gimnazijoms – „Santaros“, „Varpo“ bei Jono Basanavičiaus – planuojama leisti formuoti penktąsias klases, nes dėl greta esančių vidurinių mokyklų šios gimnazijos neišgyvenančios (!). Tai sužinojusios ir kitos gimnazijos paprašė tokių pačių sąlygų, tačiau joms buvo atsakyta neigiamai.
<…> Dangstantis Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje kaip grybai po lietaus Kaune ėmė dygti katalikiškos mokyklos. Atsakydamas į klausimus dėl klasių komplektų, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A.Bagdonas visiems sąžiningai melavo, jog šioms mokykloms nereglamentuojamas nei mokinių skaičius klasėse, nei klasių komplektų skaičius. Tuo tarpu minėtos sutarties 8 str., numatantis katalikiškų mokyklų steigimą, neteikia šioms ugdymo įstaigoms jokių privilegijų ir dargi pabrėžia, kad jos kuriamos remiantis LR įstatymais.
Tiesa, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors katalikiškos mokyklos laikomos viešosiomis įstaigomis ir jų steigėjų yra keletas, jų išlaikymo finansinę naštą prisiima savivaldybė ir valstybė.
Nors buvo deklaruojama, kad šių mokyklų statusas pakeistas bendruomenių pageidavimu, bendraujant su mokinių tėvais paaiškėja, jog su bendruomenėmis tartasi nebuvo. Maža to, toks išskirtinumas buvo teikiamas ne bet kuriai miesto mokyklai, o tokioms, kuriose dirba vienaip ar kitaip įtakingi asmenys: buvę švietimo skyriaus darbuotojai, buvę ar esantys miesto tarybos nariai arba artima giminyste su reikiamais valdininkais susiję žmonės. Pavyzdžiui, visaip proteguojamoje VšĮ Šv. Mato katalikiškoje vidurinėje dirba gerb. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo žentas.
Turint galvoje, kad Kaune LR įstatymai negalioja, tikriausiai neverta stebėtis, kad net 2010 m. Teisingumo ministerijai konstatavus, jog visos katalikiškomis paskelbtos Kauno miesto mokyklos, išskyrus Jėzuitų gimnaziją, yra pasaulietinės ir joms turi būti taikomi tie patys kriterijai kaip ir kitoms mokykloms, neskubama tvarkytis. Ar tik nelaukiama kokio stebuklingo apsireiškimo?
<…> Gegužės 10 d. vykusio miesto ugdymo įstaigų tinklo darbo grupės posėdyje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovas Petras Navickas nusistebėjo ketinimu gimnazijose formuoti penktąsias klases, kaip neatitinkančiu jokių nustatytų kriterijų. Į tai A.Bagdonas mestelėjo repliką, kad šiam ketinimui pritaręs viceministras Vaidas Bacys, ir daugiau to nekomentavo.
Darydami prielaidą, jog LMPS galėjo nepastebėti kokio nors svarbaus poįstatyminio akto, kitą dieną raštu kreipėmės į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių bei viceministrą V.Bacį, prašydami raštu nurodyti, kokiais teisiniais aktais vadovaujantis galimos išimtys, leidžiančios seniai išgrynintose gimnazijose komplektuoti penktąsias klases.
Nors mūsų kreipimasis ŠMM kanceliarijoje užregistruotas gegužės 11 d. (Nr. R-4802), nei žodžiu, nei raštu atsakymo negavome. (Ministerija apskritai nemėgsta atsakinėti į raštus…)
Gegužės 20 d. mus pasiekė žinia, jog Kauno savivaldybėje rezgami planai dabar paklusti Vyriausybės atstovės teikimui stabdyti priimtą nutarimą, o po liepos 1 d., įsigalėjus naujajam Švietimo įstatymui, jį „apgauti“ ir bet kokia kaina įgyvendinti savo tikslą.
Tą pačią dieną viceministro V.Bacio paklausus, ar tai įmanoma, valdininkas nuo tiesioginio atsakymo išsisuko kartodamas, esą reikia susėsti ir susitarti. Viceministras teigė, jog Kauno gimnazijų direktoriai nutarė komplektuoti penktąsias klases, nes vidurinės mokyklos neatiduoda vienuoliktokų.
Tačiau štai prieš mane guli Jurbarko miesto ir rajono laikraštis „Mūsų laikas“, kuriame juodu ant balto cituojamas viceministro patarimas „jei vidurinėje mokykloje komplektuoja vienuoliktas klases, gimnazijoje atidaryti tiek penktų klasių, kiek atidaro vidurinėje vienuoliktų“ („Mūsų laikas“, Nr. 33 (726), 2011 04 29).
Taip ir lieka neaišku, kokį vaidmenį šioje painiavoje atlieka viceministras V.Bacys…
Visas Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkės Jūratės VOLOSKEVIČIENĖS straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
LMP veikia tik Kauno mieste, ar dar kai kur kitur? Kiek tenka gird4ti bandoma spręsti tik Kauno problemas.
Prie ko čia viceministras, neieškokit atpirkimo ožio ten, kur jo nėra- Kaune ar Jurbarke mokyklų tinklo pertvarką turi spręsti savivaldybės, o ne viceministras…Visos Lietuvos savivaldybės pajėgios tai padaryti, o Kaunas (ir Jurbarkas?) -ne. Keistai elgiasi ir straipsnio autorė “kabindama kaltę” viceministrui. Vadovautis reikia dokumentais, o ne pasakymais, kurie dažniausiai būna iškreipti ir savaip pakomentuoti. O pasakymų persakymas dar labiau viską painioja…
LMP ir padėkit Kaunui pertvarkyti mokyklų tinklą, užuot kažką kaltinę ir visus painioję…
Kad Grinius numatyta pagrindinė, tai gerai, nes ji ir renovuota buvo kaip pagrindinė.Ar pamiršote?
Kad leido gimnazijoms formuoti penktas klases- puiku. Tegul Kauno valdžia leidžia visoms gimnazijosm rinkti penktokus, neliks vidurinių, nes visi nubėgs į gimnazijas (čia juokas). Ir dar. Kauno valdžia pasirodys turinti stuburą tik tada, kada baigs visus cirkus su pertvarkos atidėjimu. Nuo kitų metų tegul visos vidurinės neformuoja vienuoliktų klasių, tada nereikės gimnazijoms galvoti,kur rasti vaikų (juk jos pakluso įstatymamas ir dabar kenčia. Apskritai, norisi, kad balaganas Kaune pagaliau baigtųsi ir prasidėtų normali pertvarka. Jūrate, gerbiu tavo drąsą, bet kad tu gini tik tam tikros grupės interesus, kitaip tariant, gal baik su tom vidurinėm ir pagalvok, kaip geriau padėti mokytojam rasti darbą.
Miela kauniete (puikiai atpažįstu Tamstos braižą). Reikia skaityti ne tik tai, ką norite perskaityti, o tai, kas iš tikro pasakyta. Juk sakoma, kad reikėjo pertvarką daryti iš karto visame mieste. Tada natūraliai būtų pasiskirstę ir mokytojų ir mokinių srautai (skyrelis ,,Skaldyk ir valdyk”). Skyrelyje ,,Perkūnas iš giedro dangaus” kaip tik rašoma, kad gimnazijos neišgyvena dėl greta esančių vidurinių mokyklų. Nei žodžio prieš gimnazijas ir nei žodžio už vidurines… Na, o priekaištų labai norint bet kam ir bet kur galima rasti. Nors nei vienas mokytojas, kuris kreipėsi, nebuvo atstumtas.
Gal baikit pilti žibalo į ugnį? Esu mama. Vaiko, kuriam kitąmet – į penktą klasę. Ir man nusišyvilpt, atitinka ar ne reformos kriterijus. Mums arčiausiai – viena iš gimnazijų. Tolėliau – “katalikiška” vidurinė, kuri ir taip perpildyta. Kur man vesti vaiką? Į kitą miesto galą? Vien todėl, kad tie bestuburiai reformos neįgyvendino laiku? Sakyčiau, tokius klausimus gal ne vasrą reikėtų spręsti. Ar normalu, kad vaikai iki rugsėjo nežinos, į kurią mokyklą reikės eiti?! Džiaugiuosi, kad tose keliose gimnazijose leido formuoti penktas klases. Ir jei dabar kokios nors ten mokytojų profsąjungos atims iš mano vaiko šią galimybę vien dėl principo, kad taip reforma vykti neturėjo – tai besmegeniai tie mokytojai ir visi kiti valdininkai. Reikalaukit, tvarkykit ir darykit protingu laiku, o ne prieš pat rugsėjo pirmąją.
Ar ne Kauno švietimo peofsąjunga stabdė reformą? Ar ne jie iš pradžių reikalavo visokių išimčių? Ar ne jie vis dar svaisčioja apie vidurines? Dabar turim ką turim. Pseudokatalikiškos mokyklos, nei šiokios nei tokios esančios vidurinės, pustuštės gimnazijos, nes tik jos paklusdavo įstatymamas ir kantriai laukė protingų deputatų sperendimų. Priskaldė tie konservatoriai Kaune malkų.Taip ir liko ant ledo Santaros, Varpo gimnazijos, o jeigu dar ir toliau nebus priimta protingų sprendimų, tai panaši situacija laukia ir kitų gimnazijų. Linkiu profsąjungom išmokti skaityti švietimo įstatymą ir baigti svaisčioti apie 2015 metus. UŽTENKA. ATSIBODO VISIEMS MOKYTOJAMS JAU 12 METŲ TRTUNKANTI PSEUDOPERTVARKA. Kyla klausimas: kas bus su katalikiškom? Kiek girdėjau, kai kurios ruošiasi tapti privačiomis. Kyla klausimas: ar direktoriai tų mokyklų moka pinigus skaičiuoti? Žodžiu, Kaune liūdna nebus dar artimiausius metus.
Pasak “Kaunietės2″, tai profsąjungos stabdė reformą. Bet gal tamsta galėtų pasiskaityti kai kuriuos dokumentus, pavyzdžiui, kad ir naujajį švietimo įstatymą, kuriame juodu ant balto parašyta, jog iki 2015 metų yra numatytas toks mokyklos tipas, kaip – vidurinė. Be to, tamsta kalba tik apie gimnazijas, tačiau jeigu esate mąstanti plačiau, tai turėtumėte kalbėti apie visas Kauno miesto mokyklas. Su problemomis susiduria ir pagrindinės ir pradinės mokyklos. Straipsnio tikslas ne vėl iškelti kokį nors mokyklos tipą ant pjedestalo, bet parodyti, kokia betvarkė Kauno mieste, ir kaip nuo to kenčia visi. Be to, puikiai žinom, kaip kūrėsi gimnazijos, kaip kūrėsi katalikiškos. Štai todėl pertvarka ir truko 12 metų, ir truks ji dar ilgiau. Dėl neskaidrumo, abejingumo, trumparegiškumo turime tokį rezultatą, kokį turime. Ir dar mielos “kauniete” ir “kauniete 2″, atsakykite man į klausimą, o ką Jūs padarėte, kuo Jūs prisidėjote, kaip pilietė, kaip mama, kaip mokytoja, kad Kaune tinklo pertvarka vyktų skalndžiai ir pagal įstatymus. Dejuoti ir kalbėti, kaip mums atsibodo visas šis balaganas,gebame visi, tačiau toks Jūsų verkšlenimas neduoda jokių vaisingų rezultatų.
Ačiū, kad užmezgėt intrigą, bet laukiu Jūsų konkrečių pasiūlymų.
Švietimo įstatyme parašyti 2015, bet tai nenurodyta, kad tai parašyta dėl Kauno…
Sveikas protas sako, kad, kai pradeda augti pūlinys, tai jį reikia kuo greičiau išoperuoti, vieną kartą suskaudės ir užgis…Taigi ir su vidurinėmis… Kur įstatyme parašyta, kad jų negalima pertvarkyti anksčiau, ko laukti 2015 m.? Ir katalikiškos turėtų būti pagal įgyvendinamą ugdymo turinį, o ne – katalikiška ir viskas… Čia taip, kaip kad kažkuris pasiskelbtume kosmonautu…
Šaunuoliai kauniečiai, kad taip ilgai išlaikėte vidurines. Jūsų vaikai bus dėkingi, nes žinos, kur ir kada mokėsi. Mūsų vaikai tokios laimės jau bene 7 metus neturi.Ir mes, tėvai, nieko nepadarėme, nes einačio refomų buldozerio buvome nublokšti į šalį. Kitaip sakant, šuns balso niekas neklausė.
Taigi, o ar ne tą patį reiškia straipsnyje minimas ,,medicininis” reformos variantas – operaciją atlikti iš karto. Juk apendicito nepjausto 12 metų, o išoperuoja iš karto. Mokyklos ir mokytojai nekalti, kad miesto valdžia be proto.
gerbiamoji profsąjungos pirmininke.
Visiškai sutinku su komentatoriais, kurie mato, kad Jūs ginate tik vidurines mokyklas. Jums švietimo įstatymas nerūpi, o rūpi tik savi interesai. Kai buvo konservatoriai valdžioje tai gerai buvo kad vidurinės vis išlikdavo, o gimnazijos buvo dusinamos tikra ta žodžio prasme. Dabar kai atsidūrė gimnazijos tokioje blogoje padėtyje dėl mokyklų tinklo nepertvarkymo Kaune, tai ko gailite 5-okų joms? Juk daug vidurinių vis dar jūsų pageidavimu stovi nepersitvarkę. Vienu žodžiu jums rūpi ne visų mokytojų gerovė, o tik savi interesai ir vidurinės mokyklos, kurios jau seniai turėjo būti pertvarkytos. TAI KOKIA JŪS LIETUVOS MOKYTOJŲ PROFSĄJUNGOS PIRMININKĖ? GĖDA…
Sutinku, kad tą košę reikia srėbti kuo greičiau, vienu ypu. Bet tik atsipeikėkit ir nepulkit to daryti liepos mėnesį! Rū9pinkitės jau 2012-2013 m.m., o ne šiuo rugsėju. Kol kas, deja, valdžia labai teisingai griebėsi ekstra gelbėjimo plano – ačiū jiems už tai. Kitas reikalas – deja, kad patys tą košę ir užvirė :(
nesuprantu, kad tos mokyklu skaidymo reformos reikejo. Juk buvo gerai- vidurines mokyklos. Kam is viso to reikejo?
Straipsnis palietė Kauno skaudulius. Mano nuomone, problemas vis vien teks dalį mokyklų uždarant, nes mokinių mažėja. Tik klausimas toks – kurias uždaryti, kurias palikti. Manau,kad Kaune tikros gimnazijos yra tik dvi – Jėzuitų ir KTU gimnazija, kurios dar vykdo atranką. Kitos gi – tiesiog teikia vidurinį mokymą. Todėl vietoj netikrų gimnazijų reikėtų daryti irgi kai kurias pagrindinėmis, o kitas palikti gimnazijomis su rimta atranka, motyvuotiems ir gabesniems mokiniams. Tada nereikės joms skųstis, kad neturi mokinių. koks skirtumas dabar kur gabiam vaikui eiti, kai ugdymas toks pats. ,,Tiksliukai” taikosi į KTU gimnaziją, humanitarai ir šiaip turtingieji – į Jėzuitus. Bet problema lieka, nes ne visiems priimtinas religinis auklėjimas. Dalis, tiesa, ten vis vien eina, nors ir nėra religingi, bet pakenčia, nes siekia mokslo. Na, o pradinės klasės geriausia, kai yra atskirose pradinėse mokyklos, kur užtikrinamas didesnis saugumas ir jaukumas. Trumpai sakant, geriausia būtų – atskiros pradinės mokyklos, kelios stiprios gimnazijos su savo pakraipomis pagal gebėjimus ir kitos 5-12 klasių mokiniams. Tada tikrai galėtų vaikai rinktis pagal savo gabumus ir siekiamus tikslus.
Geriau ir nepasiūlysi. Bet kas jūsų klausys…..
Girdėjau, kad Kaune visos mokyklos taps katalikiškomis? Kodėl jų bus tiek daug?
Kad pirmininkė, kiek žinau, jau nebedirba vidurinėje, tai apie kokius jos asmeniškus interesus kalbate? Ji paviešino Kauno valdžios bukumą ir nesiskaitymą, ko iki šiol niekas neišdrįso.
Malonu, kad nors kas nors pritaria minčiai :) O kad racionalūs požiūris orientuotas į vaiką, bet ne į pinigų trumpalaikį sutaupymą, seniai niekam neįdomus. Kas mąsto teisingai ir siekia investuoti į vaiką, tai yra ir į ateities kokybę, mokslą, nustumiami į šalį. Todėl sunku patikėti, kad emigracija sustos, gyvenimo kokybė pagerės daugumai, o ne saujelei turtingųjų. Turbūt ir mes patys pagalvojam, ką veiks mūsų pačių vaikai, kai baigs vidurines. Mažuma liks Lietuvoje, mūsų senatvė bus tuščia… Jei dar kas nors gali padaryti protingus sprendimu, tai turi daryti šiandien, o ne po 10 metų
Čia komentariuks dėl Dialogo prašymo siųsti paskutinio skambučio nuotraukas…O mes jau nebesiųsim, o mums jau niekad to nebus. Kaip toj dainoj J. Erlicko žodžiais: “….manęs ten nebuvo….” Ar visa tai, kas daug švento ir gražaus pradangino iš mūsų pasaulio, gali pateisinti “realistų” giesmės apie “pasaulį naują…..”?
Mes, tie, kurie jau tik atsainų svetur išeinančių aštuntokų “sudie” tegalėtume Jums atsiųsti. Nuoširdų, nes jie dar nežino, ką daro. Žinojo tie, kurie mus šitaip “sudėliojo”…..
Man reikia leisti į mokyklą penktoką. Šalia yra Santaros gimnazija ir Milikonių vidurinė. Milikonių nesirinksim tikrai, o jei neleis Santarai formuoti penktų klasių, teks kaip nors prašyti į Ąžuolą, nors ten ir taip klasės didelės. Gal geriau reformuokit tokias mokyklas, iš kurių vaikai bėga, į kurias surenkami visi iš kitų mokyklų pašalinti, o leiskite formuoti klases gerose mokyklose.
Mokinių sumažėjo ir artimiausiu metu nepadaugės, taigi kažkas vienaip ar kitaip liks nuskriaustas.
Kaune sumažėjo 15% gyventojų. Tiek pat sumažėjo ir vaikų. Vadinasi reikia uždaryti ir 15% mokyklų, t.y. maždaug septyniomis mokyklomis Kaune yra per daug. Vegetuojančios vidurinės mokyklos gimnazijas varo į bankrotą. Kitos apsimetė katalikiškomis ir savo vegetaciją pratęs dar kuriam laikotarpiui. Kas lieka apgauti? Visų pirma vaikai. Jie negauna kokybiško išsilavinimo, nes yra pataikaujama “krepšeliui”.
(Ne)keista, kai faktai argumentuotai išdėstomi “ant delno”, o reakcija – nereakcija. Tinkladraskis mūsų švietimo sistemoje neegzistuoja. Mat 1) švietimo sistemos dvasinis aspektas turi aitrų second hand (iš)parduotuvės kvapą, 2) švietimo sistema neatsiejama nuo politikos – ji politikos tarnaitė, 3) vaikas – prekė… transmutacijos skverbiasi į visuomenės kūną. Ar ištversime?
TOPAS. Ar žinote, ar girdėjote, kad Kaunas bus PRIVAČIŲ katalikiškų mokyklų miestas. O jeigu rimtai, tai aš galvoju, ar mąstantys ir mokantys skaičiuoti yra šv. Mato, Vyturio, Urbšio, Ąžuolo ir kitų mokyklų bendruomenės ir direktoriai. Nejaugi jie naiviai tiki, kad atsiras daug tėvų, sutinkančių mokėti pinigus už neaišku kokios kokybės suteiktas paslaugas. Kryžius ant sienos jau nepadės. Dieve, apšviesk šitiems direktoriams protą ir išmokyk skaičiuoti… O baigdamas noriu pasakyti, kad bus naujas reiškinys Kaune- katalikiškų mokyklų bankrotas…