<…> Manau, kad mokyklinės lituanistikos situacija šiandien yra apgailėtina – nuo mokymo mokykloje iki VBE. „Primityvaus sovietinio“ literatūros mokymo – chronologiškai, aptariant epochos ženklus bei dvaselę, rašytojų biografijas, kūrinių sukūrimo kontekstus ir t. t. – oriai atsisakėme, o „naujųjų“ vertybių aukštumų – teksto interpretavimo, argumentuoto samprotavimo apie bet ką, tačiau kultūriškai svariai ir t. t., deja, taip ir nepasiekėme (nekalbu apie pavienius mokytojus ir pavienius mokinius). Patys sau paspendėme spąstus ir dabar juose cypiame, vis mėgindami apsimesti, kad viskas daugmaž – tik šį tą tereikia pakoreguoti…
Apgailėtina saviapgaulė.
Kas tai rodo? Kad ir tai, jog tūkstančiams mūsų abiturientų – o podraug ir tėvų bei mokytojų – lietuvių kalbos VBE rezultatai kasmet sukelia šoką. Tai liudija, jog tūkstančiai mūsų jaunų žmonių daugybę metų – kol mokosi bendrojo lavinimo mokykloje – absoliučiai neadekvačiai vertina savo išmanymą, išsilavinimo lygį. Po dvylikos metų mokymosi arba jo imitavimo jaunuoliai staiga sužino, kad platesnis sociumas dalykus vertina visiškai kitaip negu jų mokytojai! Stropuoliai, pvz., sužino, kad jie yra „nykūs kalikai, svaičiojantys pretenzingi pienburniai, kurių intelektas ne aukštesnis už graužikų“ ir pan., – o juk jie gaudavo gerus pažymius! „Nemokšos laisvūnai“ netikėtai atranda, kad jų pasirinkimas nepersitempti lankant pamokas, skaitant knygas ir pan. – teisingas pasirinkimas! Jis padėjo jiems neapaugti chaotiškomis kultūros apnašomis: kai jomis nesi apaugęs – mąstai paprasčiau, per egzaminą neturi už ko užkliūti, tad ir įsipaišai į vieną ar kitą vertinimo instrukcijos punktą – ir, žiūrėk, tu nugalėtojas! O štai kūrybiškiesiems ir ambicijų turintiesiems – tiems, kurie išdrįsta Melą Gibsoną su Mažvydu vienon greton „suguldyti“, – vargas, tas jų kūrybiškumas dažną vertintoją tik sunervina, sutrikdo ir į jokias vertinimo instrukcijas neįsipaišo, – o juk jų mokytojams toks polėkis patiko!
Žodžiu, liepa – užtikrintų siurprizų metas.
Bet tai – neteisybės ir nesąmonių kategorijos siurprizai!
Mes nedovanotinai elgiamės su savo vaikais.
Ar tūlas jaunuolis kaltas, jeigu jo mokytojai per 12 metų nesugebėjo jam daugmaž adekvačiai atskleisti jo dalyko išmanymo lygio? Jeigu patys jo mokytojai „neįsipaišo“ į šiandienio VBE vertinimo instrukcijas?
Ar jaunuolis kaltas, jeigu egzaminas yra toks, kurio objektyviai įvertinti neidealiomis sąlygomis – o mūsų sąlygos visada bus neidealios! – faktiškai neįmanoma?
Ar jaunuolis kaltas, jeigu tokiam egzaminui, koks šiandien yra, neįmanoma surinkti pakankamo kiekio vertintojų, kurie žinotų, ką ir kaip vertinti?
Ir taip toliau.
Šiuosyk neklausiu, ar mokytojai / vertintojai kalti, kad…
Apskritai nieko nenoriu čia kaltinti – tik pasakyti, kokią situaciją matau. Na, ir gal dar tarstelti, jog neturime teisės kaltinti savo vaikų dėl jų dažnąsyk išties klaikaus neišsilavinimo – jie gyvena, mokosi ir savo pretenzijas bei lūkesčius auginasi aplinkoje ir sistemoje, kurią mes – suaugėliai – jiems sukūrėme arba – tiksliau – kurios nesugebėjome ir toliau negebame suvaldyti. Kiekvienas esame už tai atsakingas, net jei jaučiamės gerokai bejėgiai.
Ir baikime apsigaudinėti – tai – ne konkrečių metų tinkamai ar netinkamai paruoštų VBE užduočių klausimas – tai sisteminė klaida, ir tikrai ne tik egzamino, ne tik NEC.
Visas redaktorės Lizetos LOZURAITYTĖS straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Reikia šitą straipsnį lituanistiką kuruojantiems įduoti tiesiai į dantis.
O šitą įduoti kuruojantiems viską –
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-08-11-vilija-targamadze-svietimo-esmine-reforma-ar-zaidimas-vilkeliu/48802
Bet kas iš to… :(
http://www.selonija.lt/2010/07/22/abiturientai-geriau-moka-anglu-o-ne-gimtaja-kalba/ – dar kartą apie vertinimą. Gerai, kad vertintojas- gelbėtojas, o jeigu vertinimo instrukcijų punktų įkaitas?????
O kodėl ne? Prieš lietuvių k. pamoką atlikinėja anglų k. testus, jiems nereikia Šekspyro aptarti anglų k. Kai pasiūliau užduotį – palyginti 2 ištraukėles skirtingų vertėjų su originalu ir reikėjo pasikonsultuoti su anglų k. mokytoja, toji pasakė: aš “Hamletą” skaičiau tik II kurse ir negaliu jums padėti.
Lietuvių k. mokytojas turi išmanyti Bibliją, dailės istoriją, kas be ko, šalies istoriją, anglų ir amerikiečių, prancūzų ir vokiečių literatūrą (bent jau kelis autorius), būti skaitęs nežinia kiek dabartinių autorių, matęs daugybę filmų, spektaklių, girdėjęs galybę režisierių ir kt.
Nesutinku su Jumis, vertinimo normos PRIVALO būti tokios, kurių negalėtum interpretuoti tarsi Biblijos. Tada ir gelbėtojų nereikėtų, nes dabar didžiulė neteisybė – vieni darbus vertina pagal instrukcijos raidę, kiti – “gelbsti”, treti – “žudo”, o rezultatas – ne egzaminas, o loterija.
Labai pritarčiau minčiai, kad visa tai – sistemos klaida. Paskaitykit kad ir Gitanos Notrimaitės (NEC) atsakymus vertintojams vertintojų puslapyje Moodle: ji tiesiog atsiriboja nuo bet kokių problemų sprendimo ir teigia, kad vieni klausimai – ŠPC kompetencija, kiti – ŠMM, o NEC – tik sraigtelis, tik vykdytojas, taip sakant – lemputė, pabaigianti visą jungiamą elektros grandinę: lemputė arba dega, arba ne (jei jungimo nėra), lemputė dėl sistemos klaidų nekalta… Baisiausia, kad šitoje sistemoje taip ir neįmanoma rasti atsakymo į klausimą, kas už ką yra atsakingas. Tarkim, kas atsakingas už vertintojų darbo kokybę? Kas atsakingas už vertinimo instrukcijos tinkamumą darbui? Kas atsakingas už atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimo “paketą”- visą turinio ir metodinę medžiagą, planus, vadovėlius, konsultacijas?
Mielieji,
neseniai išgirdau iš patikimo šaltinio, kad yra lietuvių kalbos mokytojų, kurie VISIŠKAI NEMOKO teksto interpretavimo!
Ar kas nors tuo domisi? Ar žino? Ar kam nors tai įdomu? Ištisos klasės neparuošiamos VBE…
Ir ačiū Dievui, kad nemokantys interpretuoti mokytojai nemoko vaikų, jokios čia tragedijos, didesnė tragedija, kai NEC “specialistė” iš Pedagoginio bando vaidinti literatūros asę ir visą Lietuvą grąžinti į 19 a., kai vyravo interpretacija, grįsta kontekstu – toks savotiškas marksistinis požiūris. Aš irgi nustojau mokyti interpretacijos, kai VBE vertinimo normose atsirado niekuo nepagrįstas atskiras reikalavimas BŪTINAI remtis kontekstu. Na, įsivaizduokite – nuo kitų metų įsigalios naujosios 11-12 kl. programos su 135 autoriais, pažiūrėsim, kokių kontekstų tada išmokys 19 a.interpretacijų gerbėjai. Jau dabar egzamine duodami autoriai IŠ PASIRENKAMŲJŲ sąrašo, tad kokio konteksto iš vaiko gali reikalauti? O VBE vertinimo instrukcija griežtai reikalauja. Teisingai daro tie mokytojai, kurie absoliučia interpretacijos žanro ignoracija ginasi nuo NEC “specialistų” kuriamo absurdo.
Gerbiama Saule, gal Jūs galėtumėte parodyti, kur yra metodiškai išdėstyta, kas yra interpretacija mokykloje ir kaip to mokyti, kur yra gerų ir labai gerų įvairaus tipo interpretacijų pavyzdžiai ir jų aptarimas? VBE programoje kaip vienintelis galima interpretacijos (!)teksto tipas įrašytas samprotavimas, o dabar pažvelkite į vertinimo instrukciją ir parodykite, kaip ši nuostata joje atsispindi. Ogi niekaip! Programa sau, vertinimo instrukcija – sau. Štai prie ko privedė ministerijos konfrontacija su NEC ir UPC. Ir egzaminų vertinimas savivaldybėse parodė, kad mokytojai labiausiai nemoka vertinti ir suprasti interpretacijų. Tai kam rizikuoti?
Per lietuvių k. egzaminą, kaip nė per jokį kitą, labai akivaizdžiai pasirodo mūsų mokinių išprusimas. Jiems pokario partizanai kovojo už lietuviškos spaudos išsaugojimą, nes tuo metu ji buvo draudžiama, sovietmetis – tai carinės Rusijos priespauda, vienodai įpaišomi kontekstai 19 a. ir 20 a.
Dėl dejuojančių, ko mokytojai neišmoko. Kur yra mokymo metodika vadovėly aiškiai pateikta mokiniui, kas tai yra samprotavimo rašinys, kaip turi atrodyti interpretacija. Beje, vieną kartą būna samprotaujamasis rašinys, kitais metais – samprotavimo. Taigi, net sąvoka nenusistovėjusi.
Žiūrėkit – kažkam laikas sustojo, cituoju pedagogika.lt puslapį:
Kalbos
Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas, Lietuvių kalbos VU BP projektas koreguojamas, bus baigtas iki liepos 15 d.
Įdomu, kuri šiandien diena ir kuris mėnuo?
Buvau išvykusi, todėl tik dabar atsakau man rašiusiems Brigitai ir Mėnuliui.
NESU lituanistė, todėl neišmanau… ir negaliu nieko “parodyti”. Abiturientės dukros mokykloje nemoko interpretacijos.
Juk tai NENORMALU, kai VBE sau, programos sau, metodikos nėra ir t.t. Kaip Krylovo pasakėčioje. Ar yra kas nors protingas, kuruojantis lietuvių kalbą? Nes tiek metų besitęsianti NETVARKA (švelniai įvardinant) daro GĖDĄ ŠMM.
Logiška būtų atlikti tyrimą, išanalizuoti realią situaciją, lietuvių k. VBE rezultatus ir prieti vieningos išvados (reikia tos nelaimingos interpretacijos ir pan.), o ne leisti įsibujoti “saviveiklai” (noriu mokau, noriu – ne).
Iš mokinio atimamas šansas VBE visapusiškai pasiruošti! O tai jau nusikaltimas, nelygios sąlygos konkurencinėje kovoje stojant.
Kas gali žmoniškai paaiškinti interpretacijos ,,žanro ” esmę?
Kuo interpretacija skiriasi nuo rašinio?
Gal sapnavau, bet kažkas kažkur ketvirtadaliu lūpų ne per seniausiai kalbėjo apie tai, kad interpretacijos bus atsisakyta (čia mintis geometro, o ne lituanisto dabar pasakyta rašymo būdu…).