Nejau ir vėl dėl visko kalti egzaminai?

„Dialogas“, diskutuodamas apie tarptautinio tyrimo PISA (Programme for International Student Assessment) rezultatus, surengė nedidelę apklausą: paklausė, kas yra pagrindinis tokių prastų Lietuvos 15-mečių moksleivių rezultatų „kaltininkas“. Tos apklausos rezultatai nustebino: „laimėjo“ atsakymas „Orientacija ne į ugdymą, bet į valstybinius egzaminus“. Jį pasirinko net 39 proc. atsakiusiųjų.

Aišku, tokios internetinės apklausos rezultatų patikimumas nėra didelis, bet ji rodo pedagogų mąstymo apie tai, kur reikia ieškoti kaltininkų, tendenciją. Tad pabandykime detaliau pasiaiškinti šį tarptautinio tyrimo rezultatų ir egzaminų poveikio bendrajam ugdymui sąryšį.

Pirmiausia, apie kuriuos egzaminus reikėtų kalbėti? Lietuvoje tarptautiniame PISA tyrime dalyvavo 15-mečiai moksleiviai iš įvairių klasių, bet dominavo devintokai (šios klasės mokinių dalis tyrimo imtyje buvo net 80,9 proc.). Įdomu tai, kad OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development) šalių vidurkis šiek tiek kitoks: daugiausia 15-mečių (net 52,9 proc.) mokosi X klasėje, tad lietuvaičiai rungėsi su kitų šalių moksleiviais, kurie buvo mokęsi vienais metais ilgiau. Gal tai ir buvo viena iš mūsų žemesnių rezultatų priežasčių?

Bet dabar ne apie tai. Anketos atsakymo formuluotė – „valstybiniai egzaminai“ – nurodo, kas turėta galvoje: valstybiniai brandos egzaminai (VBE). Tačiau… iki jų devintokams dar toloka. Kurioje mokykloje IX klasės mokytojas apie juos galvoja? Juk iki jų dar teks išbandyti ir pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, dabar vadinamus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu (PUPP). Tad tikrai sunku suprasti, kokį neigiamą VBE poveikį Lietuvos devintokų skaitymo gebėjimų lavinimui įžvelgė tiek daug „Dialogo“ skaitytojų. O gal tiesiog tradiciškai – visada ir dėl visko kalti egzaminai?

Šiek tiek „reabilitavę“ VBE (bent jau su prastais PISA rezultatais jų tikrai nereikėtų sieti), pamėginkime pažiūrėti į tą keistą darinį – PUPP. Aišku, nereikia nieko apgaudinėti pavadinimu – tai pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai. Tik – mokiniui neprivalomi, vykdomi viduryje keturmečio gimnazijos ugdymo ciklo, neaiškių tikslų ir metodų. Tad tikrai nemanau, kad jie kažkaip galėjo neigiamai paveikti PISA tyrimo rezultatus. Juk vienas iš pagrindinių egzaminų tikslų yra motyvuoti mokinį, leisti jam pasilyginti su kitais bendraamžiais. O ką „pasako“ dabartinė PUPP užduotis normaliam gimnazistui? Kokius aukštesnius mokymosi tikslus jis gali sau kelti, analizuodamas praėjusiųjų metų užduotis? Man atrodo, daugeliui matematikos mokytojų skaudu PUPP užduotyje matyti: „Apskaičiuokite …“. Nejau tik tiek galima tikėtis iš mūsų dešimtokų? Ir tokio lygio egzaminas nėra privalomas, tad jei abejoji savo žiniomis (atsiprašau, vis tas „senoviškas“ žodelis išsprūsta, – skaitykite „kompetencijomis“), gali į tą patikrinimą neateiti. O jei mokinys vis dėlto ateina – tai kaip nusiteikęs?..

Pamenu vienos gimnazijos atvejį: po „patikrinimo“ nesivarginta paskelbti rezultatus – tiesiog iškabintas skelbimas – „Visi gavote dešimtukus!“. Tikrai nesuprantu, kas ir ką tokiu „patikrinimu“ bando apgauti.

Kas pamėgintų neigti, kad kaip tik „normalių“ egzaminų nebuvimas ir yra viena iš blogo mūsų moksleivių pasirodymo šiame tarptautiniame tyrime priežasčių? Kokias mintis sukels skaitytojui šios dvi praeito šimtmečio pagrindinės mokyklos baigiamojo matematikos egzamino užduotys (jas reikėjo atlikti be skaičiuotuvo…)? Juk tai dabartinių dešimtokų senelių (o gal net ir prosenelių) egzaminų užduotys. Gal, neskubėdami lyginti savo pasiekimų su Jordanijos ar Trinidado ir Tobago, pamėginkime kartais pažiūrėti ir į mūsų pačių praeitį?

Algirdas ZABULIONIS, švietimo konsultantas