„Negalima ir nereikia statyti kamerų sporto salės persirengimo kambariuose ir kitose intymiose vietose, tačiau koridoriuose, rūbinėse, plačiose erdvėse, – kodėl ne? Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, kad nedingtų jų batai ar pinigai iš rūbinių, kad žinotume, kam nekaltai „liūliuką“ paleido, – ar tai blogai?“ – svarsto Vilniaus Šolomo Aleichemo vidurinės mokyklos direktorius M.Jakobas.
Visas straipsnis – „Dialoge“.




![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)






























Tikrai pritariu. Jau ne vienoje mokykloje teko matyti kameras koridoriuose, o teritorijas “apsikameravę” ko gero visos. Bent jau mūsų mokykloje kameros dėka pagavom vagį, taip kad tai puiki drausminimo priemonė, gaila, nėra koridoriuose. Galėtų dar stadionuose dergiančių šunų savininkus “pritraukti” ir pagaliau baudas išrašyti, tai gal pagaliau nepareitų vaikai iš futbolo š… smirdantys.
Mes taip pat šiemet pradėjome mokslo metus su kameromis koridoriuose iš 2 proc. lėšų (taip nusprendė tėvai mokyklos taryboje). Drausmė iškart pagerėjo.. Koks skirtumas, ar mokytojas iš koridoriaus galo stebės mokinį, ar kamera.. Juk ne intymiose aplinkose stebima, o ten, kur nuolat kažkas budi (mokiniai, mokytojai..). Šaunu, kad atsirado galimybė mokykloms įsigyti stebėjimo įrangą.
ES šalyse tos kameros jau seniai naudojamos. O kodėl jų negali būti tualete jei mokiniai ten pastoviai rūko? Šiaip jau jos labai palengvintų pedagogų ir administracijos darbą
Kartais žmonių mąstysena primena mažų skruzdėliukų, gyvenančių atskiruose stalčiukuose, pasaulėvoką.
Siūlau pamąstyti plačiau. Šiemet teko vienoje šalyje(koks skirtumas, kokioje)atostogauti ir pabūti tautos šventėje. Nustebino šventės sakralumas ir masiškumas. Tai buvo TAUTOS BUVIMO KARTU DŽIAUGSMAS.Mūsų šventės primena šou: politikieriai sako kalbas,silikoninės mergaitės šoka ir dainuoja, o žmonės tik stebi. Buvimo šalia vienas kito džiaugsmas atsiranda tik išgėrus alkoholio. Tas pats ir mokyklose. Viskas vyksta pagal scenarijų, tačiau daugelis, o gal visi, tik imituoja džiaugsmą.
Ką bendro tai turi su stebėjimo kameromis? Neseniai V. V. Lansbergis spaudoje pareiškė, kad mūsų visuomenė panaši į grobuonių tautą.O mus valdo stipriausi ir agresyviausi grobuonys.Jaunimas kopijuoja visuomenės elgesio modelį. Taigi, auga nauja grobuonių karta, kuriai suvaldyti jau reikia stebėjimo kamerų.Ar manot, kad to užteks?
Mano nuomone, didžiausia problema, kad niekam nebereikia moralinio kodekso. Niekas jo nebesilaiko: nei bažnyčia, nei teisėsauga, nei politikai. O be moralės mes, kaip tauta, neišgyvensim, ir jokios stebėjimo kameros(mūsų mokykloje,tarp kitko, jomis stebima ir darbuotojų drausmė)nepadės.
Sutinku su komentatorium Vesta 100 proc.