Nostalgija sovietmečiui ar jaunystei?

„Tokio požiūrio į lietuvių ir lenkų mokyklas nebuvo net tais laikais, kai Lietuva dar buvo tarybinė respublika“, – tvirtina Vilniaus rajono vicemeras Gabrielius Janas Mincevičius ir peikia Seimo bei Vyriausybės priimtus teisės aktus. „Aš ne prosovietinis, bet sovietmečiu buvo geriau“, – antrina vicemerui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.

Kodėl Lietuvos lenkų politikai taip dažnai gręžiasi į sovietmetį?

„Neseniai padarytos Švietimo įstatymo pataisos ir Vyriausybės nustatyti švietimo įstaigų pertvarkymo ir likvidavimo kriterijai labai pablogina tautinių mažumų mokyklų veiklos sąlygas, kurios ir anksčiau buvo daug prastesnės už tas, kurias turėjo lietuviškos mokyklos“, – rusų kalba leidžiamam laikraščiui „Litovskij kurjer“ teigia G.J.Mincevičius. Naująją Švietimo įstatymo redakciją jis vadina „tautinių mažumų mokyklų asimiliacijos įrankiu“. Vicemero manymu, įstatymo autoriai tikisi, jog rusų ir lenkų mokyklos tyliai išnyks ar ištirps nebūtyje. „Būtent dėl tokių įstatymų „išnyko“ lenkai, kurie kažkada gyveno Kaune ir Kauno regione, – teigia Vilniaus rajono vicemeras. – Kažkada ten gyveno daugiau negu 200 tūkst. lenkų, o dabar jų liko mažiau nei 5 tūkst. ir neveikia nė viena lenkų mokykla.“

G.J.Mincevičius tvirtina, kad tokio, kaip dabar, požiūrio į tautinių mažumų mokyklas Lietuvoje niekada nebuvo. „Net tais laikais, kai Lietuva buvo tarybinė respublika, tokio požiūrio į lietuvių ir lenkų mokyklas nebuvo, – tikina politikas. – Įsivaizduokite, kas būtų buvę, jei partiniai Maskvos valdininkai būtų nusprendę visose Lietuvos mokyklose įvesti kai kurių dalykų mokymą rusų kalba, pavyzdžiui, tam, kad suteiktų lietuviams vienodas su rusais galimybes stojant į Maskvos ar tuometinio Leningrado aukštąsias mokyklas… Ir būtų aiškinę, kad visa tai daroma dėl pačių lietuvių gerovės. Galiu garantuoti, kad Lietuvoje kilusios dejonės būtų pasiekusios net Australiją. Tačiau net tais laikais valdžia tokių reformų nevykdė.“

Lyginti lietuvių ir Lietuvą okupavusios Sovietų Sąjungos valdžios santykius su dabar Lietuvoje gyvenančių lenkų ir savarankiškai besitvarkančios Lietuvos valdžios santykiais mažų mažiausiai nekorektiška. Tačiau tokį palyginimą G.J.Mincevičius daro ne atsitiktinai – sovietinių okupantų valdžia Lietuvoje lenkų mokykloms buvo labai palanki. Apie tai byloja Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas 1956 m. rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio rašytas ir dešimties Lietuvos šviesuolių – Vinco Mykolaičio-Putino, Juozo Balčikonio, Balio Dvariono, Kipro Petrausko, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės ir kitų pasirašytas laiškas. Jis buvo adresuotas tuometiniam Ministrų Tarybos pirmininkui Motiejui Šumauskui, o 1957 m. nusiųstas ir Lietuvos komunistų vadovui Antanui Sniečkui.

Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.