Duomenys apie 2006–2010 metų valstybinius brandos egzaminus rodo, jog kai kurių savivaldybių abiturientų rezultatai yra nuolat prastesni negu jų bendraamžių iš kitų Lietuvos vietovių. Kas lemia tokią padėtį – nuo žmogaus valios nepriklausanti geografinė padėtis ar atsakingų pareigūnų vykdoma švietimo vadyba?
Rasti atsakymą į klausimą, kurių Lietuvos savivaldybių mokyklas baigę abiturientai valstybinius brandos egzaminus (VBE) laiko geriausiai, o kurių – prasčiausiai, ne taip ir sudėtinga – tereikia atidžiau panagrinėti Nacionalinio egzaminų centro (NEC) kasmet skelbiamus VBE rezultatus. Pavyzdžiui, NEC nurodo, kokia ir kokį VBE laikiusių Lietuvos ir savivaldybių abiturientų dalis gavo daugiau negu 50 balų. Kad ir kaip kritiškai tokį rodiklį vertintume, savivaldybėse teikiamo vidurinio ugdymo kokybės labirintus jis šiek tiek apšviečia. Kitaip tariant, jei daugiau negu 50 balų gavusių savivaldybės abiturientų dalis yra nuolat ir daug mažesnė už Lietuvos vidurkį, galima drąsiai teigti, kad vidurinis ugdymas toje savivaldybėje turi rimtų trūkumų.
Kelerių metų rezultatai rodo, kad prasčiausiai VBE laiko su Lietuvos valstybės siena besiribojančių savivaldybių abiturientai. Pavyzdžiui, Joniškio ir Ignalinos rajonų.
Daugiau negu 50 balų už lietuvių ir anglų kalbų, matematikos bei istorijos VBE per ketverius pastaruosius metus gavo tik apie 27 proc. Joniškio ir apie 30 proc. Ignalinos abiturientų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 45 proc.
Panaši padėtis per pastarąjį penkmetį klostėsi ir kitose paribio savivaldybėse: Pagėgių, Šalčininkų, Kazlų Rūdos, Švenčionių, Kalvarijų. Vos geresnė situacija buvo Akmenės, Lazdijų, Širvintų, Pasvalio, Telšių rajonuose.
Kokias išvadas, matydami tokią padėtį, yra padarę už švietimą savivaldybėse ir Lietuvoje atsakingi pareigūnai? Kokių priemonių ėmėsi, kad padėtis keistųsi?
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vedėjos Reginos KLEPAČIENĖS komentaras – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Geriausi? Blogiausi? Ar tikrai tie kurie geriausiai išlaiko egzaminus ir yra geriausi specialistai, LR piliečiai, Žmonės? Ar tikrai? Beje, suorientavus švietimo sistemą į žaidimo lyderius, už borto palieka šiaip geri, vidutiniai, patenkinamai besimokantys. O juk ir jie turi teisę žmogiškai, oriai gyventi. Bent jau taip rašoma Žmogaus teisių deklaracijoje..
Manau, geografija čia niekuo dėta. Tiesiog paribiuose mokomi absoliučiai visi ( nes reikia krepšelių), o kai VISI, tai kokybės nėra ko tikėtis.
O priežastys kokios, priežastys? Kaip galima imtis priemonių, jeigu neaišku, kokios priežastys. Kokia turi būti atsakingų pareigūnų veikla? Švietimo skyriuose dabar dirba žmonės, kurie nuo mokyklos nutolę per šviesmetį. Ar jūs manote, kad jie dabar patys sugebėtų vesti pamokas?
pritariu “kuinui”.. Kas savivaldybėse įgalus nustatyti to priežastis ir parengti padėties gerinimo veiksmų planą?:)
nepritariu Laurei, nes daugumoje Lietuvos vietų mokomi VISI:)
ooo.. gal tiesiog paribius “sunkiai” pasiekia naujovės, mokiniai paskęsta vidutinybių aplinkoje? gal nėra į ką lygiuotis ir sąlygų saviraiškai? o tai jau nemotyvacijos priežastys…
A jeigu apversim aukštyn kojom? “Mokyklose dabar dirba žmonės, kurie nuo darbo švietimo skyriuose specifikos nutolę per šviesmetį. Ar jūs manote, kad jie dabar patys tuoj pat galėtų būti inspektoriais?”
Tikrai nesakau, kad švietimo skyriaus inspektorius (ar kaip ten jie vadinasi?) yra pranašesnis už mokytoją. sakau tik, kad KIEKVIENAS turėtų dirbti SAVO darbą:)
Kažko nesupratote – VISI mokomi ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje. Jiems krepšelių irgi reikia.
Tiesiog paribio rajonuose buvo anksciau sunaikintos geros vidurines mokyklos. Kai pasidare uzbegtukes, tai ir rezultatai ,,pagerejo”. Juk nuo geru reformu ir VBE puikus.
Nekorektiškas ŠMM valdininkės R.Klepačienės komentaras – ką daryčiau, kad pagerėtų rezultatai. Palygino Klaipėdą su kokia Akmene ar Pakruoju.
Tai tegu konkrečiai vardija, ką darytų. Toks „griežtas“ ir pagiežingas požiūris į tuos prasčiokus prasiveržia..
Vel apie procentus?Kiek galite apie statistikas ?Kodel neparasote , kad tuose rajonuose geriausiai paruosiame darbininkai , kuriu reikia Lietuvai , o ne – akademiku , profesoriu ..Tiek kiek yra su aukstuoju – uztenka tik leiskite jiems dirbti.
ŽVAIGŽDĖ – PRASČIOKAS? Aš kartais susimastau kas tos žvaigždės? Gal būt tie kurie pasirenka gyvenimą Tėvynėje ir nori būti paprastais žmonėmis? Ne bankų direktoriais, ne milijardieriais, o kaip toks mano pažįstamas poetas – atsisėsti prie savo išaugintos obels ir išgerti stikline tos obels obuolių sulčių? Pinigai? Aš neišeisiu iš Žemaitijos nors giliai niekinu LR valdžią, seimą ir šiek tiek suabejojau prezidente. Tiesiog vertybės pasikeitė – paaiškinkit daBR KAIP 1990 METAIS SĄJŪDŽIO PRADŽIOJE MAN VIENAS TOKS VEIKĖJAS AIŠKINO, KAD JIS PAIRYŽĘS AVĖTI MEDINĖMIS KLUMPĖMIS, MAITINTIS VIRTYOMIS BULVĖMIS IR T.T. pASIRODO DFABAR TIE PATRIOTAI NE TIK MEDINĖMIS KLUMPĖMIS VAIKŠČIOTI NENORI O IR VIRTOS BULVĖS JIEMS Į BURNĄ NEĮKIŠI… Taigi, kaip visada, už karių nugaros sužaidė vagys – jie ir turi LR. Ir vis dėl to tikiu, kad mes, žemaičiai neparduosim nei savęs nei savo tėvų Žemės. Vistik kažkiek mūsų karių sugrįš ir užbaigs tą kvailą ir niekingą ž-aidimą… Arba tie kariai užaugs tarp mūsų. Tur būt būsiu nuobodus, bet pasakysiu, kad būdamas savanoriu nieko panašaus į dabartinę LR nesitikėjau ir neįsivaizdavau..
Jus pataikete i penketuka , saunuolis ar saunuole , nesvarbu , gerbiu.
laikas atejo vel uzdarineti mokyklas…O paribio mokyklos dar laikesi, nes nutolusios per 30, 40 ar net 50km nuo rajono centru.
kai pradėta kalbėti apie tai, kad bus suvienodintas lietuvių kaip gimtosios ir valstybinės kalbos egzaminas, kilo didžiulė pasipiktinimo banga, kad tam dar nepasiruošta. o mes jau nežinia kiek metų mokome visus kitakalbius, kurių mokykloje daugiau negu pusė, lietuvių kalbos kaip gimtosios. beje, mokinių motyvacija: o kam man reikia gauti daug? svarbu atestatas, juk užsieny skinant braškes ar fasuojant daržoves tie procentai niekam nereikalingi.
Kartais šmaikščiai ir lengvaširdiškai pamąstau, gal pro švietimo ministerijos langų žaliuzes lauko nesimato?
Reikėtų prisiminti, kad minėtuose regionuose nedarbas sieka 2/3. Ar vaikai tuščiais skrandžiais turi “atkalti” mokyklinę programą iki absoliutaus tobulumo vien tam, kad statistikos duomenys nebadytų akių? Džiugu, kad jie apskritai išlaiko egzaminus, kad ir gyvendami tokiomis sunkiomis sąlygomis.
O kaip pagerinti jų mokymąsi? Rykštėm vanot, kol sotūs pasijaus? Nes, manau, ir direktorių keitimai, ir kitos “griežtos priemonės” būtų tiesiogiai prievartinės.
Manau, švietimas turėtų dažniau dairytis į šios dienos gyvenimo realybę. Atleiskit, stengiuosi kalbėti be tulžies ar paslėptų kėslų ir nuoskaudų, bet tokie rezultatų “gerinimo planai” man labai jau “neskaniai” sovietmetį primena…
prie paribių priskirčiau ir kaimo mokyklas:kas dabar gimdo kaime vaikus? Gerai jei tėvai dirbantys, gebantys oriai gyventi- jų ir vaikai motyvuoti.Bet dauguma tėvų gyvena iš pašalpų,dažnos asocialios šeimos, vienišos motinos keliauninkes, auginančios po keletą vaikų, kasmet keičia gyvenamąsias vietas, o vaikučiai tai vis ,,adaptuoti, ,,modifikuoti”, nemotyvuoti…Mokosi dvyliktoj klasėj-laiko egzaminus…tai ir rezultatai prastėja.O ką jam veikti, jei darbo nėra…taip ir …