Geriau vėliau, negu niekada. Taip būtų galima pasakyti reaguojant į iškilių intelektualų, kultūros veikėjų, signatarų pareiškimą apie padėtį Lietuvos švietime („Dialogas“, Nr. 9). Tokius pareiškimus daryti reikėjo prieš dešimtį metų ar dar anksčiau, kai buvo kuriamos visos tos švietimą žlugdančios koncepcijos. Dabar galima nebent pastovėti tarp griuvėsių krūvos ir bejėgiškai paaimanuoti.
Reformatoriai to ir siekė – kad procesai būtų negrįžtami. Jie mąstė – sunaikinsime kaimo mokyklas, neliks kaimo, nebus ir problemos.
<…> Mokinio krepšelis yra puiki mokyklų naikinimo priemonė. Jį pasitelkus iš Lietuvos žemėlapio buvo ištrinta 37 proc. mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tokiais savo veiklos rezultatais labai didžiuojasi. Ir įvedant studento krepšelį buvo norima dalį aukštųjų mokyklų, kurių atseit per daug prisiveisė, likviduoti. Panikos apimtas Medicinos universitetas, kurį žurnalistai reitingų lentelėje patupdė tarp antraeilių, nusprendė susijungti su Veterinarijos akademija. Tuo tarsi buvo patvirtintos populiarios teorijos, kad žmogus kilęs iš beždžionės ir kad kiaulė yra žmogaus teta. Galgi toks žmonių ir gyvulių aljansas, inicijuotas G.Steponavičiaus reformos, pakels Lietuvos mokslą į naujas, dar neregėtas aukštumas?
Visas Vytenio PAULAUSKO straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
amžiną atilsį Lietuvos švietimui. Amen.
Kada tarsime Amžinąjį atilsį švietimo griovėjams?
Amžiną atilsį švietimo griovėjams galime tarti tik tada, kai būsime vieningi. Prisiminkime lietuvių liaudies pasaką apie tai,kaip tėvas sūnums demonstravo vienybės stiprybę. Jis paėmė glėbį rykštelių. Po vieną jas lengvai buvo galima perlaužti. Surišus jas į vieną visumą – buvo neįmanoma perlaužti. Mes visur nuolat pralaimime, nes esame nevieningi. Dešimt metų atgal prieš reformos blogybes nestojome mūru visi kartu. Kovojo atskiros mokytojų grupelės. Nebuvo visuotinio masinio pasipriešinimo, kaip sugeba daryti prancūzai. Daugelis tupėjo, kaip pelės po šluota ir galvojo: bile, šią minutę tai manęs neliečia… O kaip bus su Lietuvos švietimu ir su vaikų ateitimi tai man dzin… Man svarbiausia, kad šią minutę ta problema manęs neliečia…O, kad tai atsilieps mano vaikams, anūkams, proanūkiams, tai mano protas nesugeba numatyti ir įžvelgti…Ir toks kvailas mąstymas žlugdo Lietuvą visose gyvenimo srityse.
O mokyklų direktoriai tai, tipo, nekalti, kad į vaikus kaip į daiktą žiūri?? O direktoriai arčiau negu ŠMM, juos mokytojai galėtų įtakoti labiau negu Vilniaus biurokratus…
Naivus Jurgi,mokytojai ir mokiniai yra tik uslaniukas ilgaamžiškajam DIREKTORIUI bei amžinajam ŠV.SKYRIUI pasilipti idant nusiskintų savo gerovės uogas.