Šiandien įsigalėjusi nuomonė, esą mūsų visuomenė stokoja pilietiškumo, turi pagrindą. Žmonių politinis aktyvumas ne tik neauga – jis nuosekliai mažėja. Įsigali vis didesnis indiferentiškumas ir nepasitikėjimas valdžia.
Dažnai girdime, kad karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje, bus ir aktyvesnė, ir pilietiškesnė. Atrodytų, šiandien niekas nebegali instituciniu būdu varžyti žmonių laisvių ir teisių. Sąlygos šiandieninėje Lietuvoje pilietinei visuomenei atsirasti yra daugiau negu palankios ir daugelis šalių, žiūrėdamos į Lietuvą, gali tik pavydėti. Tačiau akivaizdžių pilietinės visuomenės brandos požymių šiandien tikrai nematyti. Didžioji dalis jaunimo nenoriai dalyvauja rinkimuose, nestoja į politines partijas, ribotai reiškiasi pilietinėse akcijose ir yra pasiryžusi, esant palankioms sąlygoms, palikti savo kraštą. Apskritai šalies politiniame gyvenime labai mažai matome dorų ir dirbti Tėvynės labui nusiteikusių jaunų žmonių. Susidaro keista situacija – egzistuoja visos sąlygos pilietinei visuomenei atsirasti, tačiau jaunimas lyg ir atsisako naudotis laisvos visuomenės teikiamomis galimybėmis.
Kokį vaidmenį šiame procese atlieka šiandieninė mokykla?
Visas Sauliaus JURKEVIČIAUS straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
“Kodėl taip lengvai prarandame sunkiai iškovotą nepriklausomybę?” – respublika.lt
Koks čia gali būti ugdymas? juk vaikai nera akli ar kurti. Nebent mokytojai ragintu juos burtis i slaptas organizacijas ir kovoti pries valdzia bei kurti kitokia lietuva nei dabar yra. Beje ir patriotizmo standartai keleriopi. Kaip mokytojui paaiskinti, kad Kalanta, kuris susidegino protestuodamas pries rusu okupacija LR yra tautos didvyris, o E. Kusaite, kuri gal but norejo susisprogdinti protestuodama pries rusu okupacija Cecenijoje ir ten vykdomas zudynes yra teroriste ir privalo buti grieztai nubausta? Kodel LR miško broliai priešinesį rusų okupacijai yra didvyriai, o dabartiniai Irako ir Afganistano partizanai genantys iš savo krašto JAV ir NATO pajegas yra nusikalteliai? Ir kokios “taikos” palaikyti į Afganiztaną vyksta LR kariai dabar? Idomu kuo šis taikos palaikymas ginklo jega skiriasi nuo sovietu kariuomenes vykdytu akciju?
“Akivaizdoje visokių pavojų turime rūpintis tautos stiprinimu ir jos atsparumo ugdymu. Turime kreipti dėmesio ne tik į valstybinį aparatą arba šiaip į organizacinį stiprinimąsi, bet ir į tai, kad kiekvienas lietuvis, imamas skyrium, būtų paruoštas politinėms, kultūrinėms ir ekonominėms lenktynėms su kitomis tautomis. Šiam tikslui siekti pagrindinė priemonė yra visuotinis tautos švietimas, suprantant tai plačiausia prasme – ne tik kaip mokyklinį vaikų apmokymą, bet ir kaip suaugusių bei paaugusių švietimą” (Dr. P.Slavėnas “Švietimo uždaviniai Lietuvoje”, Židinys, 1938 m. Nr.4).
Po šių žodžių prisiminkime Monkevičiaus, Steponavičiaus, Adomėno ir kitas pavardes: mizeris išeina…
“Senowes rasztininkaj pasako, penkioliktami ir szeszioliktami amžie, Žemaijtiu kunigaiksztistę kiauraj užgultą buwus tankiejs miszkajs ir traszkantioms giriomis, katros lajkidamas sawiep driegmę, dariuses daugibę pelkiu ir balu, užwis atejunams ir praszalajtems, ne ijojemu ne iwažiuojamu. Tosi giriosi wisusi daugibe wisokie giwe, kaipo taj: žebriu, briediu, szernu; meszku, stirnu, wilku, lapiu, lusziu; barsiuku, udru, kiauniu, žebenksztiu, woweriu, szermonelu, szesku ir zuijkiu. O užwis nemieruotą galibę bitiu, katros neszuses kas meta didelėj apstej medaus balta isz liepu kruma…” (M.Walanszius “Ž.Wyskupystė”).
Kashkas the ne taip. Nejaugi Valathius buvo lituanistas kabinantis nosines kur papuolei kaip tai daro lituanistai blkoi.
Wienibe lietuwninku pareina nu artimo sawo pabusziawimo kakton, o ne nu szerimo kirveliu jon.
Kol aukščiausios valdžios atstovai rodys iškreiptą pilietiškumo formulę tėvynei:kuo daugiau “myli”, tuo daugiau prisigrobi arba populiarini save pramoginėse televizijos laidose, tol juos smerks ir atstums paprasti žmonės, o svarbiausia jaunimas.
Valdančiųjų pavyzdys Lietuvos piliečiams tiesiogiai siejasi su pagarba, pasiaukojimu ir meile tėvynei.Juk patriotiškumas neugdomas nesiskaitant su kiekvienu LR paprastu pileičiu, neskaičiavimu, kiek tautos jau nubyrėjo į vakarus, skurdu, mokesčių didinimu, bedarbyste, mokyklų, ligoninių, elektrinės uždarymu, smulkaus verslo smaugimu ir pan.
Kaip galima aukotis dėl tokios tėvynės, kurios konstitucija rašo, kad mokslas joje NEMOKAMAS, tačiau į universitetus nestoja gabūs mokiniai, kurių tėvai uždirba minimalų atlyginimą ir neišgali už studijas MOKĖTI tūkstančių. Jaunimas priverstas trauktis į vakarus, nes darbo vietos užsėstos pensininkų nuo tarybinių laikų.
Mumyse tiksi nežmoniškas pilietiškumo potencialas, bet jo ribos nutrintos ir šiai dienai, to pasekoje turime rezultatą – meilę ne TĖVYNEI, bet tik tėvynei:(((
Kaip didesnis patriotas, nei Patriotė, imu kartais ir paskaitau mūsų Konstituciją. O ten nerandu parašyta apie nemokamą mokslą universitetuose visiems in corpore. Ten tik parašyta: “Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas”. Todėl galvoju, jei moki tūkstančius už mokslą universitete, tai šalia tavęs yra daug vertesnių mokytis, nes jiems nereikia mokėti tų tūkstančių.
Kaip didesnis patriotas, nei Patriotė, NESUTAPATINU savo TĖVYNĖS su kai kuriais valdžioje atsidūrusiais nemokšomis, klounais ar tiesiog vagimis. Dar prisimenu, kad PATYS juos tokius išsirinkome. Įvertinęs tai, suprantu, kad TĖVYNĖ – tai ne Seimas, ne Vyriausybė, ne Prezidentė, ne Konstitucinis ar Aukščiausias Teismai.
Po to nusiraminu ir galvoju: na, nėra rimtų priežasčių nemylėti savo TĖVYNĖS. O apie visai paporinu pr savo ugdytiniams :)
Patriotiškesniam.
Kai, jūsų manymu, nebuvo TĖVYNĖ Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, Konstitucinis ar Aukščiausias Teismai, tai rezultatas graudus – pusė Lietuvos piliečių gyvena ir dirba ne Tėvynės labui. Matyt, kiekvienas savaip suprantame Tėvynės apibrėžimą, bet kaip žinia, jos gražių laukų ir klonių neatsikąsi, kai esi alkanas, bedarbis,benamis. Galite man prieštarauti, bet niekada nepatikėsiu, kad tai paprastam, menkiau išsilavinusiam LR piliečiui neaktualu (jų Lietuvoje dauguma).
O mokamo mokslo rezultatas – užsienio universitetuose apstu už tuos pačius pinigus studijuojančių studentų – lietuviukų, kurie, abejoju, ar grįš atgal į Tėvynę prisiregistruoti po studijų Darbo biržoje.
Patriotei: o, Jūsų manymu, niekas Tėvynės nemylėjo sovietų laikais? Juk tada net ne patys tuos “gražuoliukus” išsirinkdavome? Ai, tada nebuvo kur bėgti – tai ir buvome priversti mylėti Tėvynę būdami joje?
Tiesa, nemokamas aukštasis mokslas juk buvo! Sovietų laikais… Bet čia ne apie Tėvynės meilę kalba eina. Moralas paprastesnis – patriotai neturėtų galvoti, kad Lietuvoje dar galioja LTSR 1978 metų konstitucija. Laikas būtų ir su 1992 metų Konstitucija susipažinti:)
Gerbiamieji, ko mes čia sukame galvas, skant: premjeras sykį sakė, kad privalu mylėti tėvynę ir gerbti jos simbolius. O prievoles privalu vykdyti, tame procese gali gimti (išsigimti, švystelti, sušmėžuoti… – nelygu, kokio pareigingumo lygio besiruošiąs mylėti) ir tikroji meilė. Vienž – nesiginčykime dėl to, kas jau nurodyta :)
už tai ir rašau, kad mokytojai turėtų kurti slaptas arba viešas organizacijas ir uoliai aiškinti vaikams, kad reikia ne patiems emigruoti o išgrūsti lauk iš Tėvynės vagis, nesažiningus valdininkus, niekingus politikus ir kitus piliečio vardo nevertus issigimelius. Juk pati didžiausia Tėvynės nemylėjimo pavyzdį šiuo metu rodo seimas bei vyriausybė bei visokių partijėlių vadai. Tad ir reikėtų politiškai aktyvaus jaunimo kuris bent jau viešai išsakytų savo nuomone apie LR valdžią ir aktyviai protesuotų prieš jos niekšybes. Štai anglijos parlamentui prabalsavus dėl kažkokio nepalankaus studentams įstatymo jau tą pačią dieną vyko demonstracija kurioje dalyvavo ne keli studentėliai su plakatais o dešimtys tūkstančių studentų – vargu ar jie spėjo per kelias valandas gauti leidimus tai demonstracijai ar valdžios sankcijas. Policijos pajėgos tik stabdė eismą ir net nebandė studentams trukdyti. “Mes ne vergai ir ne kvailiai” buvo užrašyta plakatuose. Studentai viešai išreiškė pasipiktinimą jiems nepriimtinais įstatymais, pareikalvo juos atšaukti, pasiūlė mažinti algas valdininkams o ne finansavimą studentams ir t.t. Ir visa tai vyko vos kelioms valandoms praslinkus po balsavimo parlamente.
Pilietinio ugdymo atskira programa ar pamokos mokykloje nepasiteisino ir virto nuobodžiu fasadiniu dalyku. Mažinant mokinių krūvius tikslingiau, kad pilietiškumo ugdymo funkcijas atliktų istorijos pamokos integruojant kai kuriuos pilietiškumo aspektus į istorijos dalyko turinį ypač XI–XII klasėse.
Kitiems juokdariams: nuo kada pilietiškumas ugdomas PAMOKŲ METU? Piliečiu žmogus tampa laipsniškai nuo gimimo iki… (pabaikit).