Plunksna – kaip kirviu

<…> Būtent Hemingway’us savo kūriniais ir savo biografija sukūrė šiuolaikinį „tikro vyro“ gyvenimo stilių. Polinkis išgerti ir pasipešti, triukšmingos draugų kompanijos, žvejyba ir medžioklė, sportas su kraujo skoniu, kiek ciniškas požiūris į moteris, tyčinis grubumas ir netvarkingumas – visa tai Hemingway’us. Ach taip, užmiršome dar vieną jo posakį: „Tikras vyras neturėtų kvepėti niekuo kitu, išskyrus save patį.“ Kažkodėl laikoma, kad šio „tipiškai vyriško“ kvapo sudėtinė dalis turi būti ir tabako dvelksmas, primenantis hemingvėjišką pypkę. Iš tiesų Hemingway’us nerūkė – bijojo prarasti uoslę, kuri, jo paties nuomone, „rašytojui absoliučiai privalomas dalykas“.

O ir pats išėjimo iš gyvenimo būdas taip pat tapo neatsiejama šio žmogaus įvaizdžio dalimi. „Tėtušis“ laikė, jog tikram rašytojui numirti savo lovoje – gėda, o mirtis nuo švino ir parako tikrai garbinga. Įdomu, ar tuo momentu, kai apžiojo medžioklinio šautuvo vamzdį, jis prisiminė tą momentą, kai pirmąsyk griebėsi ginklo? Dvylikametis Ernestas bėgo pasigirti pirmuoju tikru šautuvu savo bičiuliams iš Čikagos priemiesčio. Tuomet sena indėnė jam pasakė: „Būk atsargus, vaikine – šie žaisliukai pasižymi ypatybe atsigręžti prieš visus, taip pat ir prieš savo šeimininkus…“

Visas Danos DOVYDAITYTĖS parengtas straipsnis – „Dialoge“.