<…> Pažįstu ne vieną dešimtį pensinio amžiaus mokytojų, kurių nuostatos, pažangos ir inovacijų siekiai galėtų tapti etaloniniais pavyzdžiais bet kuriam kitam mokytojui. Pažįstu ir tokių, kurie vos peržengę penktą dešimtį jau tampa mokytojais pensininkais. Iš jų akių dingsta kūrybinė ugnelė, mokiniai jiems tampa nuolatinės destrukcijos ir nervinės įtampos šaltiniu, o jų kasdieniame leksikone įsitvirtina banalūs [...]

„Kuo labiau artėji prie savo pedagoginės odisėjos galudienių, tuo labiau supranti, jog būti mokytoju buvo – o kol kas dar ir yra – gera. Suvokdamas, jog buvimas mokytoju turi tiek pozityvių, tiek negatyvių pusių, visgi teigiu, jog mokykla mums padeda gyventi visavertiškiau“, – tvirtina Stepas Eitminavičius.

„Pagalvokite, ponai kultūrininkai, valdininkai ir kunigai, ant kokio spyglio jūs bandote pasodinti mokytoją. Jūs norite, kad jis sektų pasakas, ir ne bet kam, bet paaugliams, kurie yra patys jautriausi ir greičiausiai atpažįstantys bet kokį falšą, veidmainiavimą ir manipuliacijas. Kaip jaustis mokytojui?“ – į švietimo ideologus kreipiasi Vladas Pranevičius.

„Keliu retorinį klausimą, ar patikros metu p. R.Vasiliauskienės tendencingas priekabių ieškojimas pastebint visiškai neesminius dalykus ir nepastebint esmės, kurią teigiamai įvertino išorės audito specialistai, vėliau tendencingi procedūriniai Vadovų atestacijos taisyklių, demokratizmo ir žmogiškumo principų pažeidimai bei antidemokratiškas sprendimas nėra apdairus paties Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A.Bagdono užsakymas (žodis, nuskambėjęs iš paties vedėjo lūpų), siekiant susidoroti su demokratišku ir drąsiu piliečiu, sumaniu mokyklos vadovu, nelabai parankiu šiandieninėje Lietuvos švietimą griaunančioje politikoje“, – įtarimais dalijasi LMPS pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.

„Politikai iš neturėjimo ką veikti ar dėl sadistinių polinkių mėgsta kankinti dvasinės sferos – švietimo darbuotojus. Tų kankinimų įrankiai vadinami reformomis…

Lietuvos strategų tikslas yra įsiteikti užsienio ekspertams, o ne spręsti tikrąsias švietimo problemas“, – savo įžvalgomis dalinasi Vytenis Paulauskas.

„Jei nebeliktų ideologinio diktato iš „viršaus“, gal mokytojai išdrįstų patys sau ir kitiems prisipažinti, kokia pedagogikos ir žmogiškųjų santykių sistema jiems priimtina ir atrodo efektyvesnė. Ir svarbiausia, kad jie galėtų netrukdomi ja vadovautis savo darbe“, – svarsto Vladas Pranevičius.

Pasak straipsnio autoriaus, drumsta dabartinė situacija ugdo ne toleranciją, humanizmą ir liberaliąsias vertybes, bet veidmainiavimą, melą ir prisitaikėliškumą.

Labai nudžiugino „Dialoge“ (2011, Nr. 44) išspausdintas straipsnis „Valstybinį geografijos egzaminą pasitinkant“ ir Geografijos mokytojų asociacijos prezidento Ryto Šalnos nuotrauka su Lietuvos Prezidente. Pagaliau, geriau vėliau negu niekada. Būtų labai džiugu, bet…
Galingas atotrūkis
Visi, kurie ruošė mokinius geografijos brandos egzaminui (dar mokykliniam), žino, kokia plati jo turinio apimtis. Ne be reikalo laikas (2,5 val.), duotas egzamino [...]

<…> Kas esmingiausio artimiausiu metu nutiks socialinėje Lietuvos erdvėje Drakono metais? Kokie pirmieji valdančiųjų judesiai, konsoliduojant sklindančią, emigruojančią Lietuvos visuomenę?
Štai ilginamas pensinis amžius. Nuo šiol kasmet moterims prie pensinio amžiaus prisidės keturi mėnesiai, o vyrams – du. Tokiais tempais pensinis amžius ilgės iki 2026 m., kol pasieks 65-erius metus. Šiuo metu Lietuvoje, priminsiu, moterys į [...]

Susipažinau su Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje paskelbtais švietimo raidos scenarijais – konkurso nugalėtojais. Scenarijuose yra tikrai įdomių ir vertingų minčių, nors kai kurios gal yra kiek ir utopinės. Bet mane sujaudino kitkas – beveik kiekviename scenarijuje pasitaiko korektūros klaidų, o ypač gausu jų vertingiausiu pripažintame UAB „Civitta“ parengtame scenarijuje.
Nejaugi Lietuvos švietimo ateitis – vis [...]

„Kas kaltas, kad jaunimas nebetiki teisingumu? Nepasitiki valdžia ir jos geranoriškumu? Nebetiki, kad yra reikalingas savo valstybei. Kasdien girdėdami apie korumpuotus valdininkus, jauni žmonės nebesuka sau galvos, kaip pataisyti „išgverusią gadynę“, nes teisingumas, anot vieno vienuoliktoko, panašus į šlapią vištą“, – svarsto Regina Ragauskaitė.