Du mėnesiai atostogų! O kai kas ir pustrečio, tris mėnesius „pasidaro“. O, kiek pavydo, kiek nepasitenkinimo! Chirurgas, matai, darbe bimbinėja, tai jam ilgų atostogų nereikia. Teisėjai, žinia, visai nedirba – kam jiems atostogos? Lakūnai, suprantama, psichologiškai nepavargsta, kaip mokytojai, o du mėnesius nedirbę visai kvalifikaciją prarastų.
Nutilkite! Mokytojai niekada neatostogauja! Tai kas, kad pamokų nėra, – smegenų neišjungsi. Mokytojams vasarą daug sunkiau nei devynių mėnesių „nėštumo“ laikotarpiu. Girdėjote, kaip jie rugsėjo pirmąją sako: „O, kaip aš jūsų, vaikai, pasiilgau!“ Manote, meluoja?
Ne, vasara – tai sunkaus ir skausmingo gimdymo metas. Jūs matėte jį paupyje, pavėsyje su knyga? Meškerėlė tik nervams nuraminti įmerkta, niekas ten nekimba. Degintis jo kūnas neparengtas, visą gyvenimą nebuvo kada. Dabar jis mokosi ketvirtąją užsienio kalbą. Graikų. Tai gal paskutinė viltis, kad kitą vasarą pavyks Graikijoje įsidarbinti gidu, o paskui Kretoje, penkių žvaigždelių viešbutyje pailsėti. Juk jis istorikas, viską apie Graikiją žino! Tik va, ta krizė, tie streikai Eladoje gali jo svajonę palaidoti…
O ji, daržus paravėjusi, kiaulaites pašėrusi, – vėl prie knygos! Prie savo rašomos knygos. Tai kelių vasarų projektas, gal šiemet baigs? Ir bus tai knygų knyga, viso jos pedagoginio talento perlas. Tiesa, išspausdinti jos nepavyks… Kur tu provincijoje rasi dosnų rėmėją? Dar blogiau – kur tu rasi tos knygos pirkėją? Dabar tik spalvinimo knygeles su lipdukais perka… Išleis ją elektroniniu pavidalu. Nes knyga – ne prekė, knyga – gyvenimo poreikis, ją būtina parašyti, net jei niekas iš šios kartos žmonių neskaitys. Ainiai perskaitys ir geru žodžiu paminės. Bet jausmas toks, lyg dirbtum Sizifo darbą, lyg būtum prakeiktas.
Jam pasisekė – korepetitoriauja. Vis rečiau tokių keistuolių tėvų pasitaiko, kurie ir vasarą verstų vaikus mokytis. Bet jam pasisekė, nes jis – muzikos mokytojas. Tėvai mano, kad muzikos galima mokytis ir vasarą. Vaikutis išbalęs, sulysęs, bet – talentingas! Dar žingsnelis, dar žingsnelis – ir jis, tas žvirbliukas, jau scenoje! Didžiojoje „pop“ scenoje, kur pinigai ir šlovė liejasi laisvai…
Trys mūsų mokytojos išvyko į užsienį. Ne, poilsiauti ten nepavyks. Vaikams reikia padėti, anūkėlius reikia auginti. Laimė, kad knyga kasdien bus rankose. „Raudonkepuraitės“ tris skirtingas versijas vežasi, mintinai išmoks. Pikta tik dėl to, kad mokykloje tai mažai pravers – mes visai ne to vaikus, būsimuosius tėvus, mokome! Patikrinkite, dauguma tik pirmąjį posmelį dainos „Du gaideliai“ moka. Apie H.K.Anderseno, brolių Grimų, Šarlio Pero, Vilhelmo Haufo pasakas moksleiviai yra tik vaikystėje girdėję, kaip jie savo vaikams jas paseks? Išsikvies senelius – mokytojus. Toks jau mūsų džiaugsmingas prakeiktas likimas…
Ką veiks kiti? Kaip ir dauguma Žemės gyventojų – ruošis žiemai. Uogienes virs, grybus džiovins, kambarius perdažys. O kada, jei ne vasarą? Meistrų gi nesamdysi – pinigų nėra! Siūs ar lopys sau ir vaikams drabužius. Prakeikta vasara, nėra kada pailsėti!
Mokytojai kvalifikacijos per du mėnesius nepraras. Neprarastų ir per dvejus metus. Nes, tyliai pripažinkime, nėra ko prarasti. Jei krūvis didelis – kada ta kvalifikacija užsiimsi? Jei krūvis mažas – kuriems galams ta aukšta kvalifikacija? Žinoma, ir vienu, ir kitu atveju mokytojui būtų smagiau, rinkoje konkuruoti galėtų lengviau, jei bent po vasaros mėnesių pasijaustų nuo žinių, pažinimo kaip bitelė apsunkęs. Internetas taigi veikia. Knygas bibliotekos dalija. Bet juk mes ne prakeikti, kad vasarą dirbtume, tiesa?
Bronislovas BURGIS, Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius
Ieškau duomenų ...
Va pataikėt gerai….Kultūringi,išsilavinę žmonės turi susitarti…….O jei mokytojos tik spec. vidurinius išsilavinimus teturi ,žemiausią kategoriją,kompiuteriu nedirba,interesai-tik pletkai,karvės ir daržai?Galima susitarti?
Tiek to. Įrodėte. Sutinku, jūsų mokykloje negalite susitarti.
Viena kolegė primiršo pedagoginį principą “pakartoti”. Ką sakote mokiniui, jei jam nepavyksta įveikti užduoties iš pirmo karto?
Kitai kolegei sunku nusileisti iš savo “aukšto lygio”.
Gerai. Jei negalite susitarti, tai ir nebebandykite. Eikite, prašykite, maldaukite, reikalaukite, kad gerieji vadovai krūvius jums paskirstytų kiek galima teisingiau. Tegul jie sprendžia ir visus kitus mokyklos klausimus.
Kuo greičiau būtina jūsų mokyklose naikinti mokytojų ir mokyklos tarybas, atestacijos komisiją, paleisti visus metodinius susivienijimus kitas grupes, išvaikyti kavos gėrimo frakcijas. Visus sprendimus privalo priimti tik vadovas ir tik jis vienas, nes mokytojai susitarti negali.
xixixix.. geras Romo pasiulymas :)
Užsienyje, kur tikrai vyrauja kapitalizmas, rinkos ekonomika ir DEMOKRATIJA, vadovas ir yra tam, kad priimtų sprendimus. Mokytojai ten vienas kitam nenustato nei krūvių, nei atlyginimų, niekas neverčia padėti kolegai (jis – konkurentas), jei tai neįrašyta į apmokamas tavo pareigas. Tiesiog kolegos nesupranta, jei tu prieini ir klausi, kaip padaryti viena ar kita – žinau tai iš patirties, o ne iš jūsų visų teorinių išvedžiojimų, taigi… Iniciatyvos gali kilti iš “apačios”, bet niekada tai nelies apmokėjimo ar atleidimo iš darbo.
Jūsų, Romai, mąstymas iki šaknų socialistinis. Nevertinu, ar tai gerai, ar blogai, tiesiog manau, kad patekote ne į tą vietą ir tą laiką, kurio ilgitės :)
ex_Romui: 100 balų!
nepamirškime, kad mokytojai AUKLĖJA mokinius, o ne tik išdėsto savo dalyką. Čia ne aukštoji mokykla. Auklėjimas ypač svarbi mokytojo darbo dalis. Gal net svarbesnė už mokymą. O koks gali būti auklėjimas, jei mokykloje mokytojai nebendrauja, nebendradarbiauja, nesugeba tartis ir susitarti. Ar išmokysime vaiką mokėti gyventi tarp įvairių žmonių, būti tolerantišku, humanišku. Mokytojų nesantaiką, nesveiką mikroklimatą mokiniai labai jaučia. Ar jie gali gerbti tokius mokytojus? Ypač mokiniams juokingi besigiriantys mokytojai – žvaigždės. Tas jų gyrimasis savo pranašumu prieš kitus mokytojus mokiniams labai juokingas. Tarp savęs jie su pašaipa net mėgdžioja: o – o – o aš tai EKSPERTĖ…Chi – chi – chi…
galvoti, kad mokytojas turi tik mokyti yra mūsų mokyklos mirties taškas, kuriame žūsta asmenybės ugdymo reikalas.
Mokytojas, kuris nuolat pabrėžia esąs geresnis už kitus, iš tiesų nuolat skursta dvasioje ir degraduoja, kaip asmenybė. Klasės nariai intuityviai, bet labai giliai jaučia asocialią mokytojo dvasinę struktūrą ir pradeda ja bodėtis. Asocialios prigimties mokytojas, destruktyviu savo veikimu sustiprina neigiamai besiformuojantį mokinio charakterį.( Ir gali tas mokytojas būti net kelis kartus gavęs eksperto vardą). Juk viskas glaudžiai susiję. Ugdytojas ir ugdytinis yra nuolatiniame kontakte. Tarpasmeninės difuzijos keliu per mokinį plaukia mokytojo dvasios srovė. Formuojant asmenybę ir yra labai svarbu, kas tas skulptorius ( mokytojas), kokia jo asmenybė? Tai svarbiau nei eksperto titulo turėjimas ar neturėjimas.
O mokytojas, nuolat pabrėžiantis ir konkrečiai įrodantis, kad yra vidutinis, toks „kaip visi“, geriausiai tinka mokyklai?
Ex,
mano nuomone, jūs gerokai susipainiojote. Jei kalbėti tokiais terminais, tai paprasti žmonės susitarti mažai tegalėjo vergovėje ir feodalizme. Tose sistemose viską vienasmeniškai spręsdavo vergvaldys ar feodalas.
Be to, jei prisimenate, “socializmo” laikais į darbą žmonės buvo priimami direktoriaus įsakymu, taigi vienasmeniu sprendimu. Šiuo “kapitalizmo” metu, kodeksu yra numatytos darbo sutartys. Taigi, dėl darbo susitariama.
Žinoma, galima kalbėti apie skandinavišką socializmą. Ten beveik nėra darbo santykių reglamentuojančių įstatymų. Beveik dėl visko sutariama. Pvz. Danijoje nėra jokio teisės akto, kuriuo būtų nustatyti mokytojų atlyginimai. Dėl jų susitariama mokyklos viduje. Bet, regis, jums ir daniškas socializmas atgrasus.
Iš tiesų, man nepatinka šie terminai “socializmas”, “kapitalizmas”.
Mieliau kalbėčiau apie humanizmą. Mes skiriamės nuo gyvūnų dar ir tuo, kad gebame nugalėti instinktus, derinti savo interesus, dėl jų neperkasti vienas kitam gerklės ir mums nebūtinas bandos vadas, kuris viską spręstų už mus. Mes gebame SUSITARTI.
Tačiau, pasikartosiu, jei jums per sunku susitarti, jūsų valia savo likimą atiduoti į “vedlio” rankas.
Man labiau prie širdies angliškasis variantas: mokyklos kolektyvas (sąlyginai pavadinkime taip) gražiai sutaria kaip tik dėl to, kad nė vienas to paties lygio darbuotojas(mokytojas ir mokytojas; pavaduotojas (mūsiškas atitikmuo) ir pavaduotojas; aptarnaujantis asmuo ir kitas aptarnaujantis asmuo) neturi net teisės spręsti vienas apie kito darbą – jei man, kaip mokytojai, pavyzdžiui, kyla problema dėl kito mokytojo veiksmų, aš apie problemą, bet ne asmenį, informuoju savo vadovą, o jis jau sprendžia, ką daryti… Tam jis ir vadovas – ne vergvaldys, ne feodalas. Būti geru vadovu ne ką mažesnė garbė nei būti aukščiausio lygio politiku, ekonomistu, menininku. Tose mokyklose, kur mokytojai nesisveikina, kur amžina priešprieša, kur veši pavydas ir pyktis, vadovas – nulio vertas, tuščia vieta ar dar blogiau.
Dėl mokinių auklėjimo, tai man kerta per kojas tokia demagogija, kokią čia kai kas paskleidė. Kai nemoki mokyti, tada belieka kliedėti apie auklėjimą. Auklėja mūsų požiūris į savo darbą, mūsų išsilavinimas, erudicija, gyvenimo už mokyklos ribų būdas, o ne moralai, net ne prievarta brukama religija. Labiausiai auklėja – tėvai, šeima, o ne mokykla, kuri, kaip bežiūrėsi, yra tam tikras sutartinis žaidimas, toli nuo realaus gyvenimo ir poelgių tame gyvenime. Mokiniai geriau nei suaugusieji atpažįsta profesionalo darbą, jie didžiuojasi, kad mokosi pas Ex ar pas X, Y. Girtis būtų kvaila, o ir nebūtina – tegul kalba rezultatai, o jie kalba, patikėkit :). Tik šito jūs nenorit pripažinti, nes jūsų darbo rezultatai kalba apie ką kita, ar ne? Jūs tikriausiai atspėjote – nepriklausau nei mokyklos metodinei tarybai, nei mokyklos tarybai, į posėdžius – tuščius, muilinus, kvailus ir beprasmius – visada atsinešu skaityti gerą knygą ar turiu knygos formato kompiuterį – pažiūriu gerą filmą :) Paklauskit direktoriaus Burgio – jo gimnazijoj visų šitų pseudodemokratijos “žaisliukų” nėra. Ir ką – kai dirba profesionalai, jiems visas šitas socializmo reliktas nereikalingas ir jie net neveidmainiauja jį imituodami. Užkariauti mokinių protus ir širdis – tai Mokytojui labai daug, tai maksimumas, kam dar kariauti su kolegomis?.. Tikrai nesilaušiu į jų kavagėrį, neverksiu, kai nesisveikina, kai apkalba,kai šnipinėja, bet ir nesiūlysiu/neduosiu nei savo planų, nei metodikų, nei medžiagos. Myliu kapitalizmą, rinkos ekonomiką, man patinka konkurencija, mėgstu laimėti ir nugalėti :)
vargšai mokiniai… Kokie jie vargšai. Mokytojams nerūpi mokinių gerovė, o tik jų garbė ir ambicijos. Mokykla – specifinė įstaiga. Čia turi rūpėti kiekvieno vaiko kiekviena praleista minutė. Todėl mokytojai turėtų vieni iš kitų mokytis, vieni kitiems padėti, patarti. Juk svarbiausia vaikų gerovė. O gal jums atrodo, kad tegu kenčia vaikai, kurie papuolė ne į patyrusio mokytojo rankas, o sakykim į naujoko? Vaikai nesvarbu. Tegyvuoja jūsų pasipūtusios ambicijos. Ar ne?
mokykloje jokiu būdu negali būti kapitalizmo ir konkurencijos. Reikia rūpintis kiekvienu vaiku, o ne slėpti informaciją vieniems nuo kitų. Apie vaikus reikia galvoti, o ne apie konkurenciją vienam su kitu, ne apie didybę ir viršenybę.
gaila, kad dabar mokykloje dirba ne MOKYTOJAI, o tik ambicingi, karjeristai mokymo paslaugų teikėjai. Toli jiems iki smetoniško MOKYTOJO. Kaip gaila, kad viskas taip suprasčiokėjo, suprastėjo… Net sovietiniais laikais buvo geriau.
Ex,
Trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Kapitalizmas ar rinkos ekonomika iš esmės yra komandinis (kolektyvinis) žaidimas. Konkuruoja uabai, firmos, kompanijos, brendai. Individualiai konkurencijai čia nedaug vietos. Norint net asmeniškai ką nors pasiekti, būtina turėti palaikymo komandą. Komandoje būtina tartis ir SUSITARTI.
Jei komandoje sieksite kitus jos narius nugalėti, nieko nepasieksite.
Apie ką jūs kalbate nėra nei kapitalizmas, nei laisva rinka. Tai pirmykščiai ikibendruomeniniai santykiai. Mamuto vienam neįveikti, – suprato mūsų protėviai ir pradėjo burtis į gentis. Dabar, žinoma, žmonių bendruomenės įgavo kitus pavidalus.
Dabar “mamutą”, jei esi profesionalas, gali laisvai ir vienas įveikti. Tai pirma. Antra, užsienyje nuo mokyklos rezultatų priklauso jos finansavimas, toliau žiūrint – nuo kiekvieno mokytojo rezultatų priklauso to mokytojo finansavimas/alga. Taigi, toje pačioje mokykloje to paties dalyko mokytojai gauna nevienodai. Atlyginimą skirsto DIREKTORIUS, nes jis SUINTERESUOTAS puikiais mokyklos darbo rezultatais, juk nuo to priklauso ir jo piniginės storis :).Dosniau finansuojamos mokyklos persivilioja specialistus iš silpnesnių mokyklų šias dar labiau susilpnindamos. Ir niekas dėl to neverkia. Nes supranta – socializmo čia niekada nebuvo ir nebus, ačiū Dievui. O jūs ką čia vapat – turi būti, negali būti, vargšai mokiniai… Reikia žiūrėti, KAIP YRA, o ne ką sapnavote praeitame amžiuje. Vaikai nelaimingi? KURIE vaikai? Ar tie autsaideriai, kuriems dabar jau ir mokykla turi teisę parodyti, kad kiek nusipelnei – tiek gavai (čia kaip atlyginimas už darbą ir REZULTATĄ). Nepatinka autsaiderių klasė ir netikęs mokytojas? Dirbk, ieškok išeičių, galų gale – investuok į savo ateitį ir gal tada pateksi jau į vidutiniokų klasę, iš jos – į geriausiųjų. Šiems juk niekas ant lėkštutės rezultato neatnešė, už gražias akis į KTU gimnaziją ar Licėjų nepasodino. Nesistebit, kad autsaideriai studijų krepšelių negavo, tai ko stebitės, kai jau vaikui parodai, jog viską šiame pasaulyje reikia užsidirbti?
Ex,
nežinau apie kokius užsienius „vapate“, bet aš vietose panagrinėjau trijų ES šalių švietimo finansavimo sistemas. Dar teko analizuoti Socialinių ir darbo tyrimų instituto medžiagą, kurioje apibendrintos 14 ES šalių darbo užmokesčio sistemos biudžetiniame sektoriuje. Visose šiose šalyse dėl finansavimo ir atlyginimų DERAMASI. Deramasi visuose lygiuose: šalies, savivaldybės, mokyklos. Žinoma, derybų apimtys ir formos skiriasi. Vienur daugiau deramasi šalies lygiu, kitur mokyklos.
Yra šalių pvz. Šveicarija, kur praktiškai nėra mokyklų direktorių, mokyklas valdo mokytojų ir tėvų tarybos. Danijoje mokyklos administracija su mokytojų (ir kitų darbuotojų) atstovais derasi beveik visais darbo reikalais. Nes tose valstybėse suvokiama, kad mokyklos rezultatai ne tiek vadovo, kiek visos bendruomenės reikalas.
Ten suvokiama, kad jei fizikai nesitars su lyrikais, dar blogiau, jei jie konkuruos, ugdymo procesas nevyks arba bus žiauriai iškraipytas.
Jei jums derybos nėra tarimasis, tai mes kalbamės skirtingomis kalbomis.
Kalbėjau apie JK mokyklas
Ugdymo procesas pas mus kaip tik žiauriai iškraipytas. Galbūt ir todėl, kad mes nesitariame ir nesiderame (bet šituo atveju mes nekalbame apie beveik buitinio lygmens derybas – krūviai, klasių sudarymo principai, neapmokami darbai etc.). Bet taip yra. Tokia realybė. Ir jeigu to neįmanoma pakeisti šalies mastu, tai gal galima problemą spręsti kitaip? Pas mus mokyklos nepriklauso komunoms. Priklausyti – tai reiškia gauti finansavimą. Atkreipkit dėmesį į gimnazijų reitingus “Veide” – pirmosios yra NEVALSTYBINĖS MOKYKLOS. Kodėl jos dirba kitaip nei liepia ministerija? Nes jos finansuojamos kitaip, jos pinigus – UŽSIDIRBA. Tai ir kitų mokyklų finansavimas priklausys nuo bendrų rezultatų, tada atsiras stimulas kurti kolektyvą, tartis, kartu siekti. Dabar tokio tikslo nėra, tikrai, kaip kažkas gražiai pastebėjo, tas pats vaikas vienose pamokose motyvuotas, protingas, kitose – “pabaisa”, vienų valstybinių egzaminų rezultatai per 90, kitų – ir 10 nesiekia… Kodėl? Juk turim šiuo atveju tą patį “molį”…
baisu, kaip nemandagiai rašo kai kurie apimti didybės manijos. O jau išsireiškimai: vapate, sapnavote… Baisu… Ar taip bendrauja intiligentai, vaikų ugdytojai??? Iki ko nusirito mūsų mokytojai???
to ex: British Council bibliotekoje Vilniuje galima rasti puikios literaturos apie UK svietimo sistema, be to, galima panarsyti po ivairias svetaines anglu kalba ir labai daug suzinoti apie mokytojo darba. Galima rasti labai daug ko, ir tada musu svietejai biurokratai musu neapgaudines. Pvz., mums neperseniausiai kale i galvas, kad “mokykla-mokiniams” ir stop. Paimta citata is butent UK svietimo credo, bet nepilna. Pasirodo, turejo buti tokia “mokykla-mokiniams, bet be mokytojo nera mokyklos”. Grazu, ar ne? Butent UK labai daug investuojama i mokytoja, kad mokytojo “vidus” butu grazus. Tada mokytojas ir dirbs puikiai, ir bendradarbiaus, ir tarsis…Negalima mokytojo priversti buti puikiu taip vadinamais kapitalizmo desniais, t.y. konkurencija. Negalima jo priversti buti puikiu nei “dirzu” bei “spragilu” kaip sovietiniame socializme.
Tad, gerbiamas ex, pasiskaitykite pats si bei ta ir “nevapekite”, kaip teisingai pareiske Romas.
to ex: ir dar, jums ir tiems, kas netikite, kad mokytojai bendradarbiauja uzsienio salyse, keiciasi idejomis ir metodikomis, siulau tiesiog irasyti savo dalyko pavadinima anglu kalba ir panarsyti ivairias svetaines, oi, kaip nustebsite. Pvz., as net esu uzsisakiusi, ir mano dalyko (maths) naujoves man atsiuncia tiesiai i mano e-mail. As net pasiurpstu, kokios puikios idejos mane pasiekia, ir tai viskas veltui. Mokytojai skatinami dalyvauti forumuose, dalintis patirtimi ir mintimis, idejomis…
Beje, ex, labai svarbu kiekvienas vaikas, dabar ne 1956 metai, ne “skiedru drozimo” laikas, atsibuskite…
kažin, ar didybės ir keršto jausmų valdomas mokytojas, kuris nenori bendradarbiauti su kolegomis yra tinkamas mokyklai? Gali jis būti ir kelis kartus gavęs eksperto vardą, bet iš to nieko gero. Toks mokytojas yra tik neigiamas, destruktyvus reiškinys mokyklai. Jis tiesiog kenkia ugdymo procesui, nes rodo mokiniams neigiamą pavyzdį. Iš tiesų jis moko mokinius būti netolerantiškais pagyrūnais, save iškelti virš kitų žmonių, kerštauti, žeminti kitus žmones, laikyti juos autsaideriais ir jų negerbti. Ir t.t… ir panašiai…Tokio pasipūtusio mokytojo jokiu būdu negalima leisti dirbti ugdymo įstaigose.
pritariu 100 %.
niekur nėra taip niekinami ir žeminami žmonės, kaip pas mus. Kitur gerbiamas bet kokį darbą dirbantis ir mokesčius mokantis pilietis. Pas mus gerbiami turtingi vagys, sukčiai, tie, kurie prichvatizavo sau bendrą turtą … Bet, aplamai, niekinamas bet koks žmogus: per storas, per plonas, per senas, neįgalus, žemesnės kvalifikacijos, ne prestižinį darbą dirbantis ir t.t… Kitur žmogus gerbiamas vien todėl, kad jis ŽMOGUS. Rodos, kad Švedijos ministras didžiavosi, kad jo sūnus stalius. Nepamenu. Ten svarbiausia, kad žmogus dirba naudingą darbą, nes visi darbai reikalingi. Žinau, kad Anglijoje ypač vertinami santechnikai. Jų darbas labai gerai apmokamas. Ir mokykloje MOKYTOJAS neturi niekinti ir žeminti blogiau besimokančius mokinius. Neturi jų vadinti autsaideriais. Gal tie mokiniai bus labai geri santechnikai, statybininkai ir pan. Ar tai jie bus autsaideriai? Ar gali visuomenė be jų apsieiti? Ar turi teisę visokios EX – Nemokytojos žaloti mokinių likimus niekindama blogiau besimokančius? Tegu ir netiesiogiai, bet mokinių neapgausi, jie viską jaučia.
Pas mus per daug vadovaujančių ir mažai dirbančių… Kas tie vardai ir kategorijos svarbu, kad bet kokį darbą atliktų nuoširdžiai.
Ex,
na štai. Nelabai žinote kaip finansuojamos nevalstybinės mokyklos mūsų šalyje, darau prielaidą, kad nelabai išsiaiškinote kaip veikia UK mokyklų sistemos. Prisipažinsiu nežinau UK pačios mokyklos vidaus veiklos. Tik teko kiek plačiau pasidomėti derybomis dėl mokytojų atlyginimų šalies lygiu.
Bet grįžkim į savo šalį. Jūs giliai klystate, jog katalikiškos mokyklos užsidirba. Ugdymo reikmėms jos gauna tiek pat lėšų kaip ir kitos mokyklos iš biudžeto moksleivio krepšelio principu. Steigėjas ir tėvai padengia ūkio išlaidas. Esminis dalykas – visos reitinge “aukštai” esančios mokyklos gali vykdyti moksleivių atranką. Todėl šie “reitingai” iš esmės yra ydingi.
Keliautojui noriu pasakyti, neretai pas mus žmonės leidžiasi niekinami ir žeminami (kalbu apie suaugusius). Už laivę, garbę ir orumą reikia kartais ir pakovoti.
aš pritariu Romui, kad už laisvę, garbę ir orumą suaugusiems reikia pakovoti. Bet dažnai toks žmogus lieka be darbo vietos, o kitos negauna. Mūsų šalyje darbdaviai remia vieni kitus ( būtent šioje srityje). Vis dėlto liūdniausia, kai vaikai jaučia mokytojo panieką, neva, autsaideriams: darbininkiškų profesijų žmonėms. Juk taip žeminami ir mokinių tėvai – darbininkai. Vaikams įteigiama, kad jų tėvai nevykėliai, nes tik darbininkai. Vaikams peršama nuomonė, kad jei jie pasirinks darbininkišką profesiją, tai bus nevykėliai. Ex – NEMOKYTOJOS žaloja mokinių psichologiją ir tuo didžiuojasi. Vaikai juk negali pasipriešinti.
iš karklo reikalauti obuolių sadistiška, tai turėtų suvokti mokytojai. Negali visi mokiniai mokytis dešimtukais. Bet kitokį savo gyvenimo kelią pasirinkęs mokinys nėra autsaideris. Ką, jūs darytumėte, jei nebūtų statybininkų, siuvėjų, duonos augintojų ir duonos kepėjų? Ar mokyklos tikslas yra tik paruošti į aukštąją mokyklą ir tuo girtis? Kodėl jūs nesigiriate, kad išugdėte labai gerus žmones, kurie dirba visuomenei naudingus darbus (darbininkiškus)? Kodėl jūsų gyrimasis apsiriboja tik stojamaisiais į aukštąsias mokyklas?
nu čia tai gražiausia….dirba mokykloje mokytojai be aukštojo,nekelia kvalifikacijos,apkalbinėja kitus ,o tie,aukštesnės kvalifikacijos ,dar ir dėl to kalti?tai čia tokie kaip romas važinėja po mokyklas ir mus moko?ir niekaip nesuvokia,kad švietime reikia tvirtesnių įstatymų ir tvarkos.tada pasibaigs visos nesąmonės ir tie vargšai mokiniai nekentės.pati mačiau kelis metus kaip dirbo chemijos mokytoja puse etato ir nieko administracija jai daugiau nesiūlė,tik darbų už dyka.štai jums atrodo normalu,kad mokytojas dirba puse etato,o kitas ,nė kiek ne geresnis-pusantro?o gal reikia priežiūros ,kad abu panašiai turėtų?juk galima vadovavimą klasei duoti tam,kad mažiau pamokų turi?ar ne?
paaiškink,kodėl aš turiu atiduoti savo sukurtus planus,pamokų medžiagą kolegei,kuri nieko nedirba,o tik nori gauti gatavai?na aš nieko prieš psidalinti,bet kad jos man nieko pasiūlyt negali,nes …pačios nieko nepadirbo?….Kodėl turiu dalintis su tinginėm?
Ups, atsiprašau. Nieko nekaltinau, nesakiau, kad žemesnės kvalifikacijos mokytojai geresni. Apkalbos man kelia didžiulį pasišlykštėjimą. Žinau, kad kelti kvalifikaciją mokytojus įpareigoja Švietimo įstatymo 49 straipsnis.
Mano pasisakymų esmė, kad mokytojai patys gali lemti savo likimą, žinoma, jei to nori. Nesuprantu, kodėl laukiama geresnių įstatymų ar administracijos. Ypač nesuvokiu, kodėl apie tvarką tik kalbama ar dejuojama. Kodėl svajojama, kad tvarką padarys kas nors kitas?
Negi mokytojai tiek neįgalūs,jog negali SUSITARTI ir patys pasidaryti tvarkos, kokios jie patys nori?
Kodėl trūksta vidinės laisvės ir drąsos pasipriešinti neteisybei? Baimė prarasti darbą? Sutinku. Todėl manau, kad vienam priešintis yra donkichotiška. Būtina SUSITARTI ir priešintis visiems kartu arba bent jau daugumai. Visų neatleis.
Kodėl taip trokštama priežiūros iš šalies? O kai ji ateina, dažniausiai nirštama, kad ji ne tokia kokios norėtųsi?
Man kai kurie dalykai – nesuvokiami, todėl ir diskutuoju ir čia, ir mokyklose.
Įpareigoja 49 straipsnis…..pasvajokit ir praeis…Pilna mokytojų,kurie nekelia kvalifikacijos ir jie dar laimingesni-pinigų daugiau turi.Supratimą apie darbą ir tvarką kiekvienas turim kitokį….Tai kaip susitarti,jeigu pensininkui mokytojui svarbu ramiai atsisėdėti ir rūpesčių neturėti?jJam pamokų duokit kuo daugiau ,o va darbo-kuo mažiau…..Visus papildomus,nemokamus darbus,popierių rašymą galima sumest jauniems mokytojams,nes jie juk savo kompiuterį namie turi,o vargšai pensininkai-ne…..Kaip su tokiais susitart?iIšvis ,Romai ,su Jumis įdomu diskutuot,bet vistiek daug ko nesuprantat.Visos tos blogybės yra todė,kad neapibrėžta,kaip skirstomi mokytojų krūviai.Turi būti aiškiai parašyta kiek pamokų turi turėti kiekvienas darbuotojas,tegu administracija tam dirba.Nes tik dėl to kyla įtampa mokykloje.Ne taip sunku reglamentuot,kad visi darbuotojai turi turėti po vienodą valandš skaičių….Tegu tiems,kuriems trūksta dalyko pamokų ,duoda klasės auklėjimą ir bus tvarka.Ne tik man dėl pamokų krūvio nervai ima.Susitinku su kolegėm,tai jos visą vasarą nervinasi ,spėlioja kiek pamokų turės.Tas pats ir gretimoj gimnaijoj.Amžinas pykčių šaltinis tas pamokų skirstymas.
Juk neslepiu, kad daug ko nesuprantu. Štai nesuprantu jūsų logikos. Rašot, kad 49 straipsnio nesilaiko ir čia pat rašote, kad būtinas reglamentavimas t.y. įstatymas dėl krūvių pa(si)dalinimo. Tokios logikos nesuprantu ir iš kart klausiu, jei dabar nesilaiko įstatymo, ar kas laikysis kito reglamentavimo?
Tačiau suprantu vieną paprastą dalyką, jei kokio gėrio yra mažai (pvz. senais deficito laikais daug ko trūko), o norinčių to gėrio daug, visada žiauriai sunku pa(si)dalinti. Be to, jau amžius leidžia sakyti, kad, jei yra gėrio dalintojas, tai dažniausiai jis sunkiai atsispiria pagundai pasišildyti rankas prie to gėrio. (Prisiminkit spec. parduotuves “tais” laikais arba šiais laikais labai jau dažni skandalai dėl korupcijos).
Griežtas, teisės aktais numatytas krūvių reglamentavimas būtų įmanomas, jei vaikų nemažėtų ir jie nejudėtų iš mokyklos į mokyklą. Galima dar išeitis – žymiai griežtesnė atleidimų praktika. Neužtenka nors vienos pamokos iki krūvio ribos ir atleisti laikantis pirmenybės teisės. Tačiau man teko bendrauti su kolegėmis, kurios 50 metės neteko darbo. Patikėkit, tai žiauru.
Todėl aš kalbu apie mažiau skausmingą būdą – susitarti dėl krūvių pasidalinimo. Suprantu, kad tai labai ir net labai sunku ir priimu jūsų argumentus dėl didelio nenoro tartis, visokių gudravimų ir t.t. Apie susitarimus kalbu ne iš lubų. Mačiau ir dalyvavau tokiose derybose mokyklose. Be to, nemažai kolegų su pasitenkinimu pasakojo, kaip jiems pavyko susitarti. Apibendrinu žinias ir skleidžiu toliau.
Dauguma mūsų problemų nevertos, kad dėl jų sielvartautumėme.Atostogauju-keliauju, skaitau,darau ką noriu. Smagu.
Aš pavargau nuo Jūsų nesąmonių……daugiau nerašysiu.mano nuomonė tokia-eikit šunims šėko pjaut,pedagogikos ,,asai”……Jūs esat nulis ir nuliai neturi trukdyti tiems ,kurie kažką reiškia švietimo sstemoj,o mes reiškiam…..be mūsų vaikai pražūs…
Pykit, nepykit, bet neisiu šėko pjauti.
Kad nesu nulis, leidžia pasijausti kolegų skambučiai net atostogų metu. Pradedu planuoti išvykas ir susitikimus mokyklose. Pvz. tikiuosi netrukus padėti be nesusipratimų susijungti Ukmergės dailės ir muzikos mokykloms. Kartu su mokytojais stebėsime, kad nebūtų pažeisti įstatymai, Domėsiuosi ir tarimųsi dėl krūvių kitiems mokslo metams.
O jums palinkėsiu, nesusireikšminkit ir nepervertinkit savęs. Nepakeičiamų – pilnos kapinės. Nepražus vaikai nei be jūsų, nei be manęs.
Kolegai liko 10 pamokų…..Jam atleidimas būtų laimė,tik pagal įstatymus ir su kompensacija.O direktorė -nenori.Taigi ne visi to darbelio ir laikosi.šlykščiausia ,kai švietimo sistemoje nėra laikomasi įstatymų ir kontroliuojančios įstaigos to nepastebi.tik gąsdina.
Reikia pažiūrėti to kolegos darbo sutartį. Dar yra toks Darbo kodekso 120 straipsnis, kurio privalu laikytis.
Galėčiau patarti kaip jam elgtis, jei jis nori, kad būtų laikomasi įstatymų. Čia negaliu to padaryti, nes man reikia daugiau informacijos.
Netikslios tavo žinios apie “sovietmetį”. Tad patikslinu. “Sovietmečiu” į darbą priimdavo rajono švietimo skyriai. Ten ant stalo reikėdavo padėti diplomą arba bent dalyvauti pokalbyje. O po 1990 metų pradėjo priiminėti direktoriai. Tada ir prasidėjo korupcija ir priklausomybė nuo direktoriaus.
Tiek dėl darbo, tiek dėl kvalifikacijos.
Jei jūs dirbti mokykloje pradėjote “sovietmečiu”, nueikite į raštinę ir pažiūrėkite savo asmens bylą. Jei pradėjote dirbti vėliau, paprašykite to padaryti vyresnio kolegos.
Byloje rasite DIREKTORIAUS (ne švietimo skyriaus vedėjo) ĮSAKYMĄ dėl priėmimo į darbą.
Jūs supainiojote procedūrą ir teisinę formą. Žinoma, be švietimo skyriaus palaiminimo direktorius labai retai kada galėjo (ne)priimti į darbą.
Aš kalbėjau apie teisinę formą: ĮSAKYMAS vs DARBO SUTARTIS ir jos simbolinę išraišką: vienasmenis sprendimas vs susitarimas. Jaučiate skirtumą?
Taip, korupcijos sovietmečiu nebuvo, bet negi užmiršote jos sovietinę formą BLATĄ?
Jūs tūkstantį kartų teisus!
siaip visose valstybinese istaigose, ir tuo paciu mokyklose, labai sunku dirbti.. ir ne del kruvio ir pan. (nors tas irgi yra), bet del pacio kolektyvo. Kol nesusiduriau, kazkaip skeptiskai i viska ziurejau, na gal taip kitiems atrodo, bet kai pati dabar cia kepu, tai matau, kad oi koks sunkus kolektyvas ta mokykla. Visi mokytojai praktiskai jau 50 metu ir daugiau, jau ilgai dirbantys, susigyvene ir nauja ileisti oi kaip nesinori. nezinai su kuo gali atvirai kalbeti su kuo ne, nes oi kiek intrigu. pajuokavai kazka, ziurek ir nuejo ir dar perkreipta forma iki direktoriaus. Sunku…. ir tikrai nors kiti pavydi, va vasara atostogos ir pan., laisvo laiko ale turi, gali savo reikalus susitvarkyti, bet patikekit, kur tu bebutum, tu visada darbe, net isejus is darbo. nes jei nesi darbe, o namie, vistiek sedi, ruosiesi pamokoms, galvoji kaip ta, kaip ana. negali kaip kituose darbvuose, iseęjai pro darbo duris ir viska pamirsai. kartais pasiilgstu to jausmo.
kokie jus visi shikniai,vien apie didibe. jus esate niekas. tik gabaliukas shu… tai geriau patilekite
brangusis, esate visiškas šiknius – nors lietuviškai pramokit…
gavau 16 pamokų.pensininkės be aukštojo gavo ne mažiau…..renku dokumentus komunalinių kompensacijoms…
Gavau lietuvių kalbos! su privalomais egzaminais 11 sav. pamokų…,klasės sujungtos po dvi, iš viso 40 mokinių. Mokykloje 500 mokinių ir mes dvi lituanistės-ubagės, menas taip viską sujungti ir pinigėlius pataupyti.Gera alga su universitetiniu išsilavinimu – 900.Man su dukra jau priklauso miltai soc.skyriuje ir perlipus sarmatą eisiu jų pasiimti.Tai, kaip valdžia mano, kokio lygio pamokos gali būti vedamos priėdus labdaringų kruopų, a? O pati tokias ragavo??? Knygos įpirkimas man prabanga, dar gerai, kad bibliotekoje veltui paskolina.Vasarą į užsienį važiuot ne atostogų, o dirbt kelionei neturiu. Kaip sakant, gyvas žemėn neįlįsi, taip ir stumdom dienas.Dar sako, ko jauni neina dirbt į mokyklą. Atėjau, tai kas iš to?
Lithuanian crows, rage is useful for you because you are worthless. Rubbish. Dialogue is the subject of gossip, if we allow others to insult others. Dialogue harmful.
Lietuvos varnos, draskytis Jums naudinga, nes esate nieko verti. Šiukšlės. Dialogas yra apkalbų objektas, jei leidžia kalbėti kitiems, kurie įžeidžia kitus. Dialogas kenksmingas.
Oink Lithuanian pigs in America.
O mūsų mokykloje tartis su kolegomis ar bendrauti draudžiama, nes visa administracija susideda iš direktoriaus giminaičių ar gerų draugų. Jei nepatepsi, tai būsi niekam tikęs, netgi su savo universitetiniu išsilavinimu ir vyr. mokytojo vardu. Kartais klausiu savęs, ką aš toj mokykloj veikiu, bet va bėda, nemoku biznio varyt, t.y. apgaudinėti žmonių, vogti, apiplėšinėt (tėvai neteisingai išauklėjo), o ir su vaikais patinka dirbt, nesvarbu kokie jie bebūtų, bent šiek tiek jiems žinių duoti ir proto įkrėst jau smagu. O smagiausia, kad po tokio proto įkrėtimo daugelis iš jų išvažiuoti iš LT svajoja :))
Nesuprantu, kodėl tie mokytojai mano, kad yra kažkokie kitokie, išskirtiniai? Ir atostogas jie, skirtingai nei kitų profesijų atstovai, nemoka praleisti tinkamai, ir nepailsi, ir visaip kitaip zyzia. Sakyčiau netinkamai praleistos atostogos yra paprasčiausiai pačių atostogaujančių problema ir jų pačių klaida. Tai kad mokytojas “neišjungia” smegenų atostogaudamas ir vėlgi yra jų pačių problema ir bėda. Pasakymas, kad “mokytojams vasarą daug sunkiau nei devynių mėnesių „nėštumo“ laikotarpiu” skamba tiesiog juokingai. Taip ir peršasi mintis, kad mokytojai sakyte sako, tiesiog rėkia, kad nenori atostogauti. Nesupratau straipsnio esmės. Na nebent tai, kad mokytojai nemoka atostogauti ir mano esą kitokie, išskirtiniai mirtingieji. Tiesa ta, kad ir eiliniai kitų profesijų žmonės atostogaudami gyvuliukus šeria, ruošia vasaros gėrybes žiemai, mokosi užsienio kalbos ir svajoja emigruoti, ne visi turi laiko pasideginti, remontuoja butus ir nesamdo meistrų, nes nėra pinigų, prižiūri anūkus, lopo drabužius ir daro be galo daug visokių žemiškų darbu. Tik skirtingai nuo pedagogų mes nevadiname savo atostogų prakeiktomis. Vadiname jas tiesiog atostogomis, o dažniausiai, praėjusiomis atostogomis :) Sėkmės jums pedagogai su mūsų vaikais :)
Prasideda atostogos, bet nedžiugina… Nėra už ką nei prie jūros, nei naujos suknelės… Net remontui nėra… Visa galva dūzgia mintim, kad reikia imtis kokio verslo, bet kar jau 15 metų visas pastangas dėjau tapti kuo geresne mokytoja – dirbu kompiuteriu, rengiu IKT vaizdines priemones , internetines svetaines, groju , yamaha įrašau mokinių dainoms pritarimus,rengiu įvairius dokumentur ir tvarkas, organizuoju renginius nuo mažučių savo klasei iki grandiozinių su keliais šimtais rajono mokyklų mokinių dalyvių… o kur tai galėčiau pritaikyti? Kas už tai norėtų sumokėti? … Viską nubraukti ir … galva neišneša ką daryti…
Kažkaip./// Nežinau. Man taip atrodo/vaidenasi, kad innnetetirių istorijų kiekis kiek pamažėjo. Galbūt dėl naujų mokslo metų.Bet tų stumiančių įrašų vis dar tiek daug, kad kartais perbėga per mintis idėja tiesiog nustoti rašyt. O gal man depresija.Bet kokiu atveju, Baltuma, sveika sugrįžus.
na ir pesimizmas… net negera pasidare :D beje, as mokytoja … ir mano vasara puiki… :P