Du mėnesiai atostogų! O kai kas ir pustrečio, tris mėnesius „pasidaro“. O, kiek pavydo, kiek nepasitenkinimo! Chirurgas, matai, darbe bimbinėja, tai jam ilgų atostogų nereikia. Teisėjai, žinia, visai nedirba – kam jiems atostogos? Lakūnai, suprantama, psichologiškai nepavargsta, kaip mokytojai, o du mėnesius nedirbę visai kvalifikaciją prarastų.
Nutilkite! Mokytojai niekada neatostogauja! Tai kas, kad pamokų nėra, – smegenų neišjungsi. Mokytojams vasarą daug sunkiau nei devynių mėnesių „nėštumo“ laikotarpiu. Girdėjote, kaip jie rugsėjo pirmąją sako: „O, kaip aš jūsų, vaikai, pasiilgau!“ Manote, meluoja?
Ne, vasara – tai sunkaus ir skausmingo gimdymo metas. Jūs matėte jį paupyje, pavėsyje su knyga? Meškerėlė tik nervams nuraminti įmerkta, niekas ten nekimba. Degintis jo kūnas neparengtas, visą gyvenimą nebuvo kada. Dabar jis mokosi ketvirtąją užsienio kalbą. Graikų. Tai gal paskutinė viltis, kad kitą vasarą pavyks Graikijoje įsidarbinti gidu, o paskui Kretoje, penkių žvaigždelių viešbutyje pailsėti. Juk jis istorikas, viską apie Graikiją žino! Tik va, ta krizė, tie streikai Eladoje gali jo svajonę palaidoti…
O ji, daržus paravėjusi, kiaulaites pašėrusi, – vėl prie knygos! Prie savo rašomos knygos. Tai kelių vasarų projektas, gal šiemet baigs? Ir bus tai knygų knyga, viso jos pedagoginio talento perlas. Tiesa, išspausdinti jos nepavyks… Kur tu provincijoje rasi dosnų rėmėją? Dar blogiau – kur tu rasi tos knygos pirkėją? Dabar tik spalvinimo knygeles su lipdukais perka… Išleis ją elektroniniu pavidalu. Nes knyga – ne prekė, knyga – gyvenimo poreikis, ją būtina parašyti, net jei niekas iš šios kartos žmonių neskaitys. Ainiai perskaitys ir geru žodžiu paminės. Bet jausmas toks, lyg dirbtum Sizifo darbą, lyg būtum prakeiktas.
Jam pasisekė – korepetitoriauja. Vis rečiau tokių keistuolių tėvų pasitaiko, kurie ir vasarą verstų vaikus mokytis. Bet jam pasisekė, nes jis – muzikos mokytojas. Tėvai mano, kad muzikos galima mokytis ir vasarą. Vaikutis išbalęs, sulysęs, bet – talentingas! Dar žingsnelis, dar žingsnelis – ir jis, tas žvirbliukas, jau scenoje! Didžiojoje „pop“ scenoje, kur pinigai ir šlovė liejasi laisvai…
Trys mūsų mokytojos išvyko į užsienį. Ne, poilsiauti ten nepavyks. Vaikams reikia padėti, anūkėlius reikia auginti. Laimė, kad knyga kasdien bus rankose. „Raudonkepuraitės“ tris skirtingas versijas vežasi, mintinai išmoks. Pikta tik dėl to, kad mokykloje tai mažai pravers – mes visai ne to vaikus, būsimuosius tėvus, mokome! Patikrinkite, dauguma tik pirmąjį posmelį dainos „Du gaideliai“ moka. Apie H.K.Anderseno, brolių Grimų, Šarlio Pero, Vilhelmo Haufo pasakas moksleiviai yra tik vaikystėje girdėję, kaip jie savo vaikams jas paseks? Išsikvies senelius – mokytojus. Toks jau mūsų džiaugsmingas prakeiktas likimas…
Ką veiks kiti? Kaip ir dauguma Žemės gyventojų – ruošis žiemai. Uogienes virs, grybus džiovins, kambarius perdažys. O kada, jei ne vasarą? Meistrų gi nesamdysi – pinigų nėra! Siūs ar lopys sau ir vaikams drabužius. Prakeikta vasara, nėra kada pailsėti!
Mokytojai kvalifikacijos per du mėnesius nepraras. Neprarastų ir per dvejus metus. Nes, tyliai pripažinkime, nėra ko prarasti. Jei krūvis didelis – kada ta kvalifikacija užsiimsi? Jei krūvis mažas – kuriems galams ta aukšta kvalifikacija? Žinoma, ir vienu, ir kitu atveju mokytojui būtų smagiau, rinkoje konkuruoti galėtų lengviau, jei bent po vasaros mėnesių pasijaustų nuo žinių, pažinimo kaip bitelė apsunkęs. Internetas taigi veikia. Knygas bibliotekos dalija. Bet juk mes ne prakeikti, kad vasarą dirbtume, tiesa?
Bronislovas BURGIS, Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Prie ko čia ,,prakeiktoji vasara”. Čia tiems kurie daugiau negu 30 metų išdirbę mokykloje ,,nepakaltinamiems” stogai nuvaževę. Jeigu taip darosi turite daryti išvadas.
O kokia prasmė, KAIP tu dirbi? Kas dabar tai vertina? O problemų dėl pernelyg gero darbo – šimtai. Pirmiausia – kolegos. Tu jiems – gyvas priekaištas, neįveikiamas konkurentas. Bet neįveikiamas tik savo dalyko srityje, užtat labai įveikiamas kitur ir kitaip… Vadovai, kurių darbe klaidų daugiau nei dobilų pievoje taip pat nėra labai laimingi visa išmanančią rakštį turėdami, dar ir darbais vis stengiasi apkrauti, primena, kad ekspertas – brangiai jiems kainuojanti prabanga, be kurios ir apsieiti galėtų. Galiausiai – o kur tą savo pernelyg didelį intelektą dėti? Mokiniai ateina ir išeina, kasmet vis nauji žiopleliai pasirodo, tenka pradėti viską iš pradžių – kol jie viską daugmaž perims, žiūrėk – jau abiturientai, jau išeina, ateina kiti žiopleliai. Tai kam sunkinti sau gyvenimą? Gal tikrai geriau gyventi savo malonumui, juk vasara, pagaliau, ar ne :)))
1. Štai šiandien tėvams po savaitės atidaviau vieną anūkėlę, o po poros savaičių – vėl viskas iš pradžių su anūkėliu. Man patinka! Įsivaizduokite, jei tą patį žioplį reikėtų mokyti visą gyvenimą…
2. Štai pasipliuškenau šiltame vandenyje, gersiu alų ir žiūrėsiu futbolą – tikra tiesa, reikia ir to!
… geriau, Burgi, vyriškai apie futbolą pakalbėtume. Alaus bokalas rankoje, gera draugų kompanija šalia – argi tai gali atstoti knyga iš bibliotekos, eikit jau eikit :)))
Jo vasara, atostogos gerai:) Kitas mokytojas dar ir striokavoja, ar bus anam pamokikiu rudeni grizus, ar direktorius sakys – ieskokite kitur….
nesmagu… Pamokų katastrofiškai mažėja. Vos 14 pamokyčių ir panašiai… Dėl nugryninimo… Visi strese… Kitose mokyklose pamokyčių taip pat nėra net saviems mokytojams, o atėjęs iš šono tai tikrai jų negausi. Tai, kai toks stresas ir nervų gadinimas, tai net vasara nemiela.
Užsimanėte mat “lygio”… O kas ir kada mokytoją vertino už darbo kokybę? Už lojalumą – taip, už pataikavimą ir kyšius – taip, o už darbo kokybę – ne. Tikra tiesa, kad gerai dirbantiems visų kitų darbus užverčia: “Tu moki – tu ir padarysi”.O kai pamokas skirstytis, tai kiaulės lygesnės už kitus, daugiau pamokų gauna, o paskui vadovai dar REIKALAUJA, kad tu tai kiaulei, lygesnei už kitus, savo planą duotum- “kad visi vienodai dirbtume”.
Taip, kolegos, aktuali tema – pamokyčių skirstymas, tvarkaraščio sudarymas. Stengiuosi laikytis principo: mes neturime nei draugų, nei priešų – mes turime interesą. O tas interesas yra gimnazijos moksleivių interesas.
Pas mus irgi sumažėjo pamokų, bet ne dėl to, kad mažėja mokinių ar klasių. Dėl mokyklos vadovybės elgesio: priima naujus žmones nuolatiniam darbui. Kur galėjom išsitekti keturiese, dabar penkiems vos po 18 pamokų teišeina (kažkam gali tik 17 likti). O po pirmo pusmečio grįš kolegė iš motinystės atostogų… Apie ką jie galvoja?!!!
galvoja, kad visiems gyvent reikia… geriau jauo po maxiau, biednai, bet teisingai…
na, iš tiesų ką galvoja tie kiaušingalviai…Ar jie tyčia taip daro, ar jiems viskas vienodai “šviečia”. Jau ir dabar pamokų nedaug ir visi žino, kad kitais metais jų bus dar mažiau… dėl nugryninimo. Tai ne…Dar įdarbina žmonių. Tai,tada kas vyksta? Ogi, štai kas vyksta. Žmonės nuolatiniame strese… Vietoj to, kad visa siela atsiduotų mokyklos darbui, tai žmonės atiduoda jėgas pletkams, kaip čia bus kitais metais. Jie “suka” galvas dėl pamokų skaičiaus, skaičiuoja mintyse pinigėlius…Irzlūs, nervingi, nelaimingi… galvoja, kaip čia reiks ištverti su nepilnu krūviu. O gal… Ir t.t… ir panašiai. Na, ar gali būti geras darbas tokio įsibaiminusio mokytojo? Mokykloje susikuria pletkų lizdai…Ir taip be pabaigos…O administracija sau ponavoja… Jai tai kas? Duonai jie užsidirbs. O eiliniai mokytojukai tegu sau kraustosi iš proto… Administracijai NERŪPI žmonių likimai. Tai tokiame peizaže argi gali rūpėti atostogos? Kam gali rūpėti atostogos, jei žinai, kad po jų gausi mažai pamokėlių?
Gal administracijai ir nerūpi žmonių likimai, man – rūpi. Bet dar labiau rūpi, kodėl daugybė mokytojų NIEKO nedaro, kad būtų reikalingi, tiesiog nepakeičiami!? Kodėl nesistengia tapti savo dalykų profesionalų profesionalais, kodėl nenori išmokti visų IT gudrybių, kodėl nenori bent nenusileisti moksleiviams išprusimu, erudicija? Po kiek knygų (grožinės literatūros) planuojate perskaityti per vasarą, mieli kolegos?
Nepakeičiamų pilnos kapinės… Matyti, kad esate TIK direktorius, kitaip suprastumėte: kuo daugiau ir kuo geriau dirbsi – tuo daugiau kraus. Kompetenciją šiais laikais mokykloj, su kolegomis, reikia slėpti, o ne rodyti. Po išorinio audito, įvertinusio mano pamokas aukščiausiais balais, kolegos paleido tik kalną paskalų ir… davė mažiausią krūvį, … kad galėčiau daugiau laiko skirti “mokyklos labui”.
na, tikra tiesa, jei gerai dirbi, tai vis tiek niekam nerūpi, kiek pamokų tu turėsi kitais metais. Pasako, kad gauni etatą, (t.y. 18 pamokų) ir stauk iš nevilties… Tau sako: taigi, gauni etatą, tai ko tu nori? Administracijai nerūpi, kad daugybę metų negailėjai laiko, dirbai, stengeisi dėl mokyklos. Labai daug dirbai ir neapmokamo mokyklinio darbo. Taip, kaip nieko nebuvę… Lyg tai prasideda viskas nuo nulio… O pavogtas pamokas nuo manęs geriau atkiš savo draugų draugei, nors ji turtingo vyro turtinga žmona ir jai pinigai neaktualu. Vat, ji nori turėti “pažmonį”. O svarbiausia administracija kolektyvo neinformuoja. Viskas paaiškėja rugsėjo 1 dieną. Nagi,susirenkame po vasaros ir žiūrime, kad pamokų mažėja, o priimta į darbą daug naujų žmonių. Kam gali rūpėti vasara, kai vyksta tokie šlykštūs dalykai? Visi tik ir galvoja, kokie siurprizai laukia po jos.
provincijoje nereikia nepakeičiamų. Atvirkščiai. Labai gerai dirbantį stengiasi pakeisti vidutinšku. Bus nuolankesnis administracijai. Jaus jai dėkingumą. Bijos. Bus nuolankus. Tylės. Neprieštaraus. Arba tokį nepakeičiamą pakeičia savo draugais, statytiniais. Jūs, gerb. Burgi, negalvokite, kad visur yra taip, kaip jūsų prestižinėje gimnazijoje … Čia Lietuva, čia lietūs lyja, anot poeto… Daugelyje mokyklų administracija karaliauja, kaip savo dvare. Pats saldžiausias dalykas ir yra jiems galia ir valdžia. Ir draugų, statytinių teikiamos asmeninės paslaugos. Tai gal nežinote? Jei įdarbinai kokio nors autoremonto dirbtuvės verslininko žmonelę, tai tau jos vyras mašiną taisys už ačiū. Jei įdarbinai kokio nors IK specialisto žmoną, tai tik paskambinsi, tai tuoj prie tavo kompiuterio atbėgs jos vyras ir viską padarys, ką reikia. ir t.t… ir pan. Tai, negi, direktoriui rūpės, kad kažkokiam mokytojui pamokų sumažės iki minimumo. Jam svarbiausia, kad įstatęs statytinį, jis gaus sau asmeninių paslaugų. Žinoma, visi viską mato ir žino, bet administracija nieko nebijo. Jie jaučiasi nepakeičiami, kaip karaliai. Darbų trūksta, tai žmonės ir kenčia direktorių savivalę. Bet, žinoma, nuo tokios neteisybės mokytojams nesinori net vasara džiaugtis. “Pjauna” net ne pinigų trūkumas, o neteisybė. O, jei jus domina grožinės literatūros skaitymas, tai… Mes ją skaitome ne tik per atostogas, o ir šiaip laisvalaikiu. Tik bibliotekų fondai skurdūs. Tai tenka laukti eilėse, kol kiti perskaitys. Taip taip … Yra sudaromos eilės, kaip kažkada prie duonos. Gal šito dalyko ten Vilniuje ir nežinote. O nusipirkti knygą per brangu. Nors kartais neiškenčiame ir nusiperkame. Tada vėl sudarome skaitymo eiles ir dalinamės vieni su kitais.
Jūs rašote tiesą apie administracijos ir mokytojų santykius. Jūs rašote tiesą! Ir aš ją žinau. Man užtenka penkias minutes pabendrauti su kokiu nors direktoriumi (labiau – direktore) ir jau galiu pasakyti, ar tai apie juos jūs rašote. Bet kodėl, po galais, 20 metų, savo šalyje, tūkstančiai jūsų negali pakeisti tos neteisybės?! Pradėjęs direktoriauti, aš siūliau savo mokytojams mane slaptu balsavimu perrinkti kasmet. Atmesta… Po to siūliausi būti perrenkamas kas treji metai. Atmesta…
Kai keitėme gimnazijos statusą, vėl kalbėjau apie subtilybę rinkti / skirti (nėra paprasto sprendimo, nėra!) direktorių ir pavaduotojus. Pamenu, kaip išgąstingai reagavo ministerijos atstovai – tik nieko nekeiskime!
Jūs nežinote sprendimo. Nežinote! Bet ar galvojate apie jį? Ar siūlote, reikalaujate, pagrindžiate?
Deja, patekimo į „amžinus“ postus mūsų valstybėje visur kelias miglotas, miglotas…
Tikra tiesa parašyta. Tik pamiršo parašyti, kad per vasarą mokytojas dar ruošiasi kitiems mokslo metams – rašo teminius, klasės vadovo ir kt. planus, sistemina mokomąją ar ruošia naują padalomąją medžiagą, rugpjūčio pabaigoje tvarko kabinetą, plauna užuolaidas… Taip kad lieka kaip ir visiems mirtingiesiems 1 mėnuo
KAUNO Julijanavos katalikiškoj neduoda net po 18 pamokų- sako užteks ir 15 arba 10, pragyvensi ir taip jau vyksta 15 metų, niekas nesikeičia, tik vaikučių mažėja mažėja ir ne dėl gimstamumo, o dėl to, kad nuolat ujamas mokytojas paprasčiausiai nesistengia, tik stumai dieneles ir viskas, o administr. dzin
Gerb. Burgiui, patiko paskutinis komentaras. Įkišiu ir savo trigrašį. Rinkimai nėra panacėja. Universitetų rektoriai yra renkami (tiesa, ne tiesiogiai, per senatus ar tarybas), tačiau aukštosiose mokyklose vyrauja feodaliniai santykiai. Kodėl? – kyla paprastas klausimas. Ar tai neišgydomas pomėgis verkšlenti, zysti, guostis (ypač virtuliai ir anonimiškai), bet nieko nedaryti? Ar tai infantilumo liekanos (tegu kas nors už mane padaro)? Ar tai valstietiškas “mano trioba krašte” požiūris? Įdomu, kiek žmogus (mokytojas) turi kantrybės (arba neturi savigarbos) leistis būti apgaudinėjamu, ujamu, žeminamu?
BURGIUI. Pasiūlykit gimnazijos mokytojams perrinkti jus šiemet. Ir ne iš vieno, o kelių kandidatų. Ir pažiūrėsit kuo tai baigsis.
Užteks porinti nesąmones, kad mes atseit tylim, nieko nedarom, verkšlenam virtualiai ir niekaip kitaip. NETIESA. Bet sistema nė iš vietos. Daug kas atmušė į ją sparnelius kaip tas dainos sakalėlis. Daug kieno gyvenimas sudužo kaip tų Biliūno jaunuolių, siekusių Laimės žiburio. Pažiūrėkit kad ir į naujuosius NEC ir UPC vadovus. Kaip jums jų kompetencija, kaip jums jų veikla? Griauti, nutildyti, neigti, ignoruoti, sekti, šmeižti, persekioti, nušalinti, nutildyti… Kokių dar tokiai veiklai apibūdinti veiksmažodžių žinote? O kenčiame ir kentėsime mes, eiliniai, tikrai ne direktoriai, kurie norėdami šiltose vietose sėdėti, palaikys bet kokį viršūnėlių sprendimą, kad visiškai absurdišką. Na, pašokinėkite prieš direktorių, paieškokite teisybės – tai iškart atsiras jums begalė laisvo neapmokamo laiko tos teisybės paieškoms. MINISTRAS daugiau kaip mėnesis neatsako į Lituanistų sąjungos “Kreipimąsi” – faktas, girdėtas iš pačios pirmininkės, ir ką – kas iš to? Susivienijo lituanistai, o gavo vis tiek riestainio skylę. Ir TYČIA jiems dabar UPC jokių dokumentų neskelbia – visi jau turite visus ilgalaikių planų pagal atnaujintas BP pavyzdžius, lituanistai – ne, visi turite vidurinio ugdymo programų projektus – lituanistai ne, PUPP (naujo) pavyzdžiai turėjo būti kovą, dabar – liepa ant nosies, ir t.t. Dar gerai, kad ŠMM tik ignoruoja.Bet tegul tik koks lituanistas pašokinėja savoj mokykloj – iškart bus išsiųstas “laimės ieškoti” kitur.
Gerb. Burgi, mažiau sarkazmo, gerai ?
Katrei, galiu lažintis, kad Burgį ir išrinks, net nežinodamas tos mokyklos situacijos. Dėl kitų mokyklų, gal ir neišdrįsčiau lažintis, bet spėju, kad 85 – 90 proc. mokyklų išsirinktų dabar esantį vadovą. Kodėl? Tiesiog, kolegos neturi gebėjimų susiorganizuoti. Štai ir kolega rašo, lituanistai susivienijo, tačiau akivaizdžiai to nepakanka. Būtina dar ir esminė sąlyga – kryptingai ir organizuotai veikti. Veikti kantriai, nuolatos, kasdieną, nenuleidžiant rankų. Kolektyviai, bendruomeniškai mūsų šalyje dar nelabai mokama veikti, o pavieniai išsišokėliai būtų gana greitai išsiųsti “laimės ieškoti” kitur (čia sutinku su man replikavusiu kolega).
duoda – neduoda – jeigu butumete mazesni egoistai irmaziau rietumetes, gautumete siek tiek daugiau…
Garantuoju, kad neišrinktų. Manau, kad p. Burgiui geriau pačiam išeiti, nes tiek malkų priskaldė, kad baisu. Tik jam viskas atrodo kitaip, mano apie save neadekvačiai, o ir žmonės, jo nepažįstantys, žavisijo drąsa kalbėti bet ką bet kur. „Jūs rašote tiesą apie administracijos ir mokytojų santykius“,- rašo ponas B. Nėra tų santykių šioje gimnazijoje, nėra. Apskritai man juokinga skaityti Jūsų svaisčiojimus, nes tie, kurie su Jumis susiduria, taip negalvoja, bet tyli arba pritariamai linkčioja. Nejau nesuprantate kodėl?. O man aišku.
štai jums pavyzdėlis iš kitos prestižinės gimnazijos ( ne Vilniaus). Ieškojo mokytojas teisybės, tai ką manote??? Pabrėžtinai jam buvo tarifikuotas minimumas pamokų, nors jo mokiniai gauna iš valstybinių egzaminų po 100 balų. Ir ką? Ir vienus mokslo metus turėjo prabūti su minimumu pamokų. Taip visiems kolektyvo nariams buvo parodyta, kad administracija jį baudžia. Nutilo tas mokytojas…
Neperrinktų jūsų, jei tik turėtų galimybę rinktis iš kelių kandidatų. Žmogų turi gerbti, o ne bijoti. O gal pats atsistatydinkit ir eikit kokiai kaimo mokyklai vadovaut? Tada galėsit svaigt, kad reikia į 11 klasę priimt tik sugebančius mokytis, tada galėsit girtis savo mokyklos pasiekimais, kai eilinėje mokykloje ko nors pasieksite, o ne gimnazijoje, į kurią ateina rinktiniai vaikai. Tiesa, turbūt neigsite tai, jūsų teisė.
Na, pažiūrėsime… Rugsėjo pirmąją surengsiu rinkimus. Juridinės galios jie neturės, bet rezultatą jums pranešiu. Jums, kurie verdate, gal palengvės…
pabrėžtinai administracija mokytoją pastato į vietą…Pabrėžtinai. Kerta iš peties…Ir nors visiems aišku, kad tai kerštas, bet… Administracija karaliauja ir ponauja.Apie teisybę pamirškite.
Čia truputį ne į temą, bet paklausiu…
Atostogų išėjau šiandien (liepos 1 d.).
Atostoginius ir atlyginimą už birželio mėn. turėjau gauti prieš tris dienas, išeinant atostogų. Bet negavau…
Čia taip turi būti? Ar kam nors – ta pati situacija?
Dėkui už atsakymą.
Jolantai, Darbo kodekso 176 str. 2 dalis Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Vadinasi, rašykite tarnybinį pranešimą vadovui, kad remiantis šiuo straispniu iš atostogų grįšite tiek dienų vėliau, kiek pavėlavo išmokėti atostoginius.
Burgiui, rugsėjo 1 ją jūsų mokykloje nebus rinkimų. Gal galima pavadinti tai ką rengsite pasitikėjimo apklausa, ar kitaip, bet ne rinkimais. Normaliems demokratiškiems rinkimams reikia laiko: kandidatų iškelimui, rinkiminei kampanijai, slapto balsavimo organizavimui. Kitaip tai blefas. Tačiau, netgi jei rinkimus surengtumėte, o gal tikriau pavestumėte surengti kam nors mažiau priklausomiems nuo jūsų valios, vis tiek išrinktų jus. Galėčiau dėl to lažintis.
Romui: ačiū. Priminsiu, kad gimnazijos mokytojus ir direktorių kasmet slaptu balsavimu reitinguoja gimnazijos moksleiviai. Keleri metai – jau el. erdvėje. Absoliutus anonimiškumas, patikimumas. Man patinka, kad jau keleri metai mano reitingas yra apie 9 iš 10 ir šiek tiek lenkia gimnazijos vidurkį. Tai įdomu ir svarbu! Pasitikrinsiu ir su mokytojais – ką aš žinau, kiek esu pasenęs, apgedęs?
Burgiui. Sakydamas, kad jus išrinks, jokiu būdu nenoriu jums padlaižiauti ar kažkaip jus pervertinti. Aš jūsų nepažįstu, nežinau padėties jūsų gimnazijoje. Tik galvoju, kad ji nedaug skiriasi nuo daugelio šalies mokyklų. Daugelis kolegų rinktų ir mažuosius “lukašenkas” ar “hitleriukus”, ką jau bekalbėti apie šiek tiek demokratiškesnius vadovus.
Visiems:
savo svetainėje neseniai parašiau eilėraštuką, kurio dvi eilutės tapo dabartiniu mano motto:
Bet man tai nerūpi visai!
Man rūpi tik tai, kad ji myli mane.
Gerb. Burgiui – kad visi direktoriai dirbtų taip, kaip Jūs. Žinau, ką kalbu, iš buvusių mano mokinių, pas jus besimokančių, ir kai kurių kolegų, pas jus dirbančių, lūpų. Jūsų mokytojai dirba, nes jiems sudarytos sąlygos, jūsų mokiniai pasiekia rezultatų, nes jie irgi turi sąlygas. Gerai mokytis jūsų mokykloje – vertybė, o niekingas elgesys – netoleruojamas. Pavyzdys: draugų sūnus buvo vos neišmestas už keiksmažodžių vartojimą. Pas mus būtų tik iškoliota auklėtoja, kad “nesutvarko vaiko”. Vien už tai jaučiu Jums asmeninę ir profesinę pagarbą. Ir pati jaučiu, kad padaryčiau daugiau dėl mokinių, negu dabar, kai viską suryja popierių kūryba (neduok Dieve, raidė ne tuo šriftu bus) ar administracijos nenoras spręsti problemas. Dėl vieno “banditėlio” iš klasės išeina 7-8 geri mokiniai, išeina net tie, kurie šiaip yra vidutiniai moksle, bet geri ir nuoširdūs žmogučiai. O “banditėlis” – neliečiamas n metų, nes atseit “krepšelis” išeis. Tikra tiesa, kad geras mokytojas yra apkraunamas tuo, ką kiti privalėtų daryti, bet nesugeba, o pasipriešinti gali tik tie, kurių antros pusės turtingos ir jie gali sau leisti kovoti dėl elementarių savo teisių.
Mūsų Ponia direktorė laikė tokį “krepšelį”, vis išeidavo po kelis mokinius ir nieko. Bet kai pati buvo pasiųsta to “krepšelio” ant 3 raidžių ir dalis tos klasės pažangių mokinių sukilo išeiti į kitą mokyklą, buvo sutvarkytas.
Ačiū, Gerb. RSim! Aš Jums negaliu atsilyginti, bet Likimas yra teisingas – jis Jums atlygins.
Ir aš taip manau. Jau ieškau pedagoginio darbo bet ne mokykloje :)
tikra tiesa, kad teisybės gali ieškoti tik tie, kurių antros pusės turtingos ir galingos. Visi kiti priversti taikytis su direktorių ir pavaduotojų savivale. O kur, žmogau, dingsi, anot lietuvių liaudies posakio, būdamas basas ir nuogas…
Kiekvienoje mokykloje yra istorikai. Paprašykite, kad papasakotų, ką 19 amžiuje darė neturtingi ir negalingi bei neturintys tokių antrų pusių darbininkai ar kiti darbuotojai. Jiems nusibodo taikytis su darbdavių ir vadovų savivale. Tegul istorikai primena 8 val. darbo dienos, 5 dienų darbo savaitės, teisingo atlygio, socialinio draudimo, pagarbaus elgesio ir kitus to meto reikalavimus. Tegul jie primena, kaip šie dalykai buvo iškovoti. 21 amžiuje reikalavimai gal jau kiti, bet priemones reikalavimams pasiekti galima naudoti tas pačias. Ne veltui Kudirka rašė: iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. Aš pridėčiau ir dukras.
pamiegokim. Gerai ir giliai, kad smegenys rudeni pacios darbo noretu. Skaityti? Jau daug skaiteme, tikrai daug. Pasaulis kimste prikimstas ideju, minciu-geru ir niekalo…Isitaisykim kur sodyboje, isiziurekim i augalus, medzius, dangu, ikvepkim gero oro…Su draugais kepsniukas…Dviratukas. Uogyte tik ka nuraskyta…Juk gyvenimas toks trumpas—ikvepkime jo. Palieknekime, pajaunekime. Tegul Burgis su savo kolegomis moko jaunuolius paselusio gyvenimo tempo, naujausiu technologiju troskimo, pinigu darymo vajaus…Auksciau kitu. Bet ar tai tikrai auksciau kitu? Gal kas pamokys myleti sita savo vieninteli gyvenima su jo nepakartojama Dievo duota gamta? Gal kas pamokys nedaryti biznio, tersiancio pasauli? Gal kas pamokys, kokios kenksmingos spinduliuotes smelkia musu trapius kunus nuo visu mobile, IT naudojimo, ausinuku, TV, …Visa erdve uzpildyta skersai isilgai beganciomis prazutingamis “bangelemis”…Pirmyn, technologijos, pirmyn…
gi atostogos: visiškai pritariu komentarui iki žodžių “tegul Burgis”. Geriausiai ilsėtis atvirkščiai nei dirbi: ilsėtis kasant žemę, jei dirbi su knyga ir skaityti knygas, kai dirbi su kastuvu (žinoma, čia metaforos). Tačiau, kita komentaro dalis jau prieštaringa ir Burgis tai jau pastebėjo. Burgis moko ne pašėlusio gyvenimo tempo, o moko kaip prie jo prisitaikyti. Kovoti reiktų ne prieš pažangą, bet prieš modernėjimo šalutinius reiškinius. Gamtą saugoti mirk gyvenk reikia. O šiaip esu piktas, kad negaliu poilsiauti kaip noriu – nedidelės sveikatos problemos. Štai kur prakeiktoji vasara.
gi atostogos: dvi anūkėlės iš Vilniaus dabar pas mus, laukiu kol viena pabus – parašysiu. Aš noriu, kad žmonės būtų laimingi – tik tiek. Vargu, ar, paklausę Jūsų, jie visą gyvenimą bus laimingi… Galima, žinoma, grįžti į dūminę pirkelę, bet mano anūkėliai to nesuprastų ir laimingi nebūtų. Ir Jūs mokomi vaikai anksčiau ar vėliau nusiviltų grįžimu į praeitį. Todėl saviškius mokau taip, kaip tikriausiai mokomi naikintuvų pilotai – turi skristi greitai ir laimėti!
visgi mes, tike ir netike, apimti naujoviu polekio ar maziau, einame savo mokiniui is paskos:jis diktuoja mada. Kaip p. Burgis teigia—interesa. O interesa jam diktuoja kas? Visokiais pavidalais besireiskianti SKLAIDA, beje, “daranti” pinigus ir dirbanti tik del ju. Kas ja valdo? Tas, kas ja valdo, valdo ir musu vaikus, o tuo paciu ir mus, tenkinancius vaiko interesa.
Esu matematike, ir mokau mastyti. Mokau pasirinkti: ar strimagalviais nerti paskui interesa, ar nebijoti issokti is jo, pazvelgti, kas tai…kam?
Pazvelkite i miesto vaikus, pabalusius, vartojancius vitaminus ir kt. maisto papildus. Sveikata jiems neleis buti laimingais visa gyvenima. Padarykite taip, kad pro jusu mokyklu langu filtrus dvelktu gryniausias misko oras. Tada nereiks po keliu jau metu sauktis dumines pirkios ir alpti is nuostabos, nusiraskius misko aviete.
sakote.. mažai pamokėlių, priima kitus mokytojus į darbą, nerūpi administracijai.. Sutinku su AK komentaru, kad visiems reikia darbo. Sutinku su Burgiu, kad patys nerodom iniciatyvos tobulėjimui. Sutinku su Romu, kad bambėjimas tampa svarbiausia veikla, pateisinant savo plaukimą pasroviui. Ir manau, kad nuvarytas “arklys-mokytojas” su 40 val. krūviu tikrai ne panacėja mokyklai (ir ypač mokiniui):)
Su Valstybės diena! Atostogos geras dalykas, kai supainioji dienas, kai negalvoji, kad reiks atidirbti šeštadienį, kai gali skaityti tai ką mėgsti,ilgai ilgai vakarais žiūrėti kino filmą, o rytais miegoti nežiūrint į laikrodį. Atsipalaiduokim, mielieji, o pradėję darbą vėl darysim daugiau nei, kartais, pajėgiam.
taip, visai pritariu. Su puikia Valstybingumo kurimo svente. Siek tiek dziaugsmo, drasiau juokimes ir energingiau ginkime geri savyje. Valstybes niekintojai nori mus padaryti nelaimingais bambekliais, jie sugeba prilisti prie informacijos priemoniu ir skleisti dvasini blogi. Nepasiduokime, nes turime ir vaikams seti optimizma ir tikejima siandiena ir rytojumi. Puikus VASAROS komentaras.
xi- aiškiai prastos mokyklos administracija. Brangieji, pasidairykite už savo mokyklos sienų- visose prestižinėse gimnazijose mokytojams duodama daug uždirbti, o vaikai plūsta norėdami, kad juos mokytų tie , jūsų žodžiais tariant, nuvaryti arkliai- mokytojai. Ir įsidėmėkit vieną dalyką- jeigu nesudarysit gerų sąlygų mokytojams(mažos algos, kivirčai, įtampa, nepasitikėjimas, neapykanta)- tai į jūsų mokyklą neis dirbti geri mokytojai, bėgs mokiniai. Rinktis jums- jūs administracija
AŠARAI: Nesuprantu iš kur toks nuolankumas ir savo likimo atidavimas į svetimas (administracijos) rankas? Juk jie – tik žmonės. Ir kodėl neprivertus (neįkalbinus, neįrodžius) jų sudaryti geras sąlygas (kiek nuo jų priklauso)mokytojams? Žinoma, galima ir virtualiai pasiguodžiant laukti kol administracija susivoks. Rinktis jums – jūs savo likimo kalviai.
Man irgi buvo duodama mažai pamokų,kad kitoms ,administracijos draugėms ,liktų daugiau….Na ką….Metus buvo postūmis vyrui daugiau stengtis dėl šeimos daugiau,o ne žiūrėti žmonos piniginės…Tobulėjau vistiek,gavau darbo pasiūlymų gretimoje mokykloje….Kasmet vis daugiau.O po to taip pašokdinau administraciją,kad visą gyvenimą prisimins…vidury mokslo metų išėjo iš darbo administracijos numylėtinė-ta,kuri mano pamokas atėmė.Rado lenfgvesnį ir pelningesnį darbą.Kas dirbs?Pavaduot manęs prašo,o aš sakau-,,negaliu,kitoj mokykloj man tuo metu pamokos”.O ta mokykla aukštesnio lygio,gimnazija.Vaikščiojo administracija akis nudūrę,derino man tvarkaraštį pagal mano norus…Todėl ,mokytojai,nesižeminkit,ieškokitės darbo kitur,juk mokat daug ką.O tokios ,kurios priimtos per pažintis visteik kiaulę administracijai vienaip ar kitaip pakiš….Tik nebūkit durni-mažai pamokų turit-nesitrinkit mokykloje.nėra pamokų-eikit nors kur pasivaikščioti,kad jums jokio darbelio nepakištų….tegu dirba tie,kurie pamokų daug turi.Per langus eidavau namo kavos gert …..Ilsėdavausi.nesuskyskit.
„Linčo“ teismą surengusi mokyklos direktorė atleista. Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui (VŠDPS) pareikalavus, savivaldybė atleido Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos vadovę Mildą Bajevienę. Ji peržengė visas teisinio elgesio ribas ir mokytojoms surengė „Linčo“ teismą. Įstaigos vadovė susigalvojo atleisti iš darbo keturias mokytojas, neva jos teisme sakė netiesą.
Plačiau skaitykite čia: http://www.svietimoprofsajunga.lt/naujienos/nid.1512/
sakote mokytojas su dideliu krūviu nėra gerai. O aš sakau, kad nuolatiniame strese esantis mokytojas( dėl pinigų stygiaus ) yra šimtą kartų blogiau. Jis skaičiuoja dienas iki algos, sprendžia problemas, kaip apsipirkti pigiau, galvoja kur kokioje parduotuvėje yra akcija, bėga į skudurynus ieškoti rūbų ir t. t…ir pan. Net per pamokas jis suka galvą, kaip išmaitinti savo nuosavus vaikus. Mokytojas, kuris normaliai uždirba, gali visas jėgas skirti mokyklai. Kas išbandė šiuos abu variantus savo kailiu, tas žino. Visiems kitiems tai yra tik sausa teorija. Pačiam reikia taip pagyventi. Pačiam.
yra didelis skirtumas, ar gauni 18 pamokų, ar kokias 25 pamokas… Net atostogų nesinori, kai mažas krūvis. Jokio džiaugsmo. Kai pgalvoji, žmogus, kad alga bus tik spalio mėnesį, tai gyvenimas pasidaro nemielas.
O ką, ponas Burgi, manote apie vakarykštę NEC darbo dienos kokybę, kai visai Lietuvai apskelbia, jog rezultatai bus 16 val., o tada iš tikrųjų tik pradeda tuos rezultatus kelti, sistema užlūžta, abiturientų mokykloj dūzgia 200 – visi įsinervinę, sėdėjo iki 18 val., kitiems paskui dar klasių auklėtojai atsakinėjo telefonu iki 22 val. ir skelbė rezultatus. Mums, klasių auklėtojams, ATOSTOGOS, jei dar nežinojote, bet ar drįs kas nors viešai apie tai parašyti? Dabartinis NEC direktorius – misteris Incognito, nei rodosi, nei aiškina ką. VBE vertinimas irgi vyko itin nedraugiškoj aplinkoj, “vyrpyr” net siūlė važiuoti namo, kam nepatinka, nes ėmėm burbėti, kad vertinimo instrukcijos neparuoštos, vertintojai naujokai ir neapmokyti, vertinimai nesutampa. Bet viskas vyksta per prievartą, mokytojas jau žemiau jūros lygio – nesiskaitoma, elgiamasi kaip su vergu ar baudžiauninku.
Būsiu ciniškas, bet su žmogumi elgiamasi taip, kaip jis leidžia su juo elgtis. Deja, pono Burgio nuomonė mokytojams mažai kuo padės, nebent paguos. Geriau klausti “patyrusios” nuomonės, ji bent pateiks patarimų, kaip nenusileisti žemiau jūros lygio.
jei atidžiai skaitėte, apie pinigus ir atlyginimą aš nekalbėjau – čia atskiras klausimas, kurio sprendimo būdus jums puikiai paaiškintų gerb. Romas. Gaila, kad mes bet kokią diskusiją suvedame į piniginę ir pamirtame kitus laaabai svarbius dalykus (matyt, pataikiau su tuo nuvarytu arkliu…). O kalbant apie pamokų skaičių, tai juk ne administracija vaikus daro :D :D :D, ji tik suskaičiuoja, kiek jų atėjo į mokyklą :) Beje, švelniai tariant, mokytojai dažniau dėl pamokų gerkles kandžiojasi, negu administracija (mūsuose pamokas dalinasi patys mokytojai metodinėse grupėse), ir ne vienas po to atbėga patyliukais sau geresnės pozicijos paprašyt… kaip tada pasiūlytumėte elgtis? Mūsų administracija nesikiša…… bet ir dėl to ji negera :D :D
tai, kad esame priversti rupintis kuo didesniu pamoku(kontaktiniu) skaiciumi, yra visiskas musu nuzmoginimas. Nenormalu tureti per savaite 25, 24, 23,…,18 pamoku. Matematikos, kalbu, istorijos, fizikos ir chemijos, turetu buti nuo 14 iki 16 pamoku per savaite. Kitas darbo laikas turetu buti skiriamas pasirengimui pravesti sias pamokas PROFESIONALIAI, apmastant kiekvieno mokinio veikla per pamoka, siektinus rezultatus…O atlyginimas privalo buti maziausiai toks, koks yra dirbant tuo DIDELIU kruviu. Net nekalbu utopiskai apie atlyginimu diduma. Vakaru Svietimas tokiais kaip pas mus kontaktiniu valandu kruviais tikrai nealina savo mokytoju, tai nesuderinama su darbo HIGIENOS normomis. O mes priversti net pyktis del to,nes reikia prasimaitinti…
Apie darbo krūvį: buvo laikas, kai trijose skirtingose katedrose dėsčiau tris skirtingus dalykus (elektroniką, matematiką ir programavimną). Buvo laikas, kai turėjau penkis „darbus“, bet visus – prie to paties stalo. Tačiau atėjo diena, kai turėjau sau pasakyti – pasižiūrėk į pasą…
***
Aš jau 30 metų nedirbu ir jums nepatariu. Ar mes vergai, kad dirbtume? Mes turime gyventi! Aistringai, greitai, galingai, kietai, sunkiai, plačiai, įvairiai, naudingai! Patikrinau – man patiko. Pabandykite…
prašau paaiškinti, ką reiškia : aš jau 30 metų nedirbu… NEAIŠKU… O be to, kaip pragyvenat, jei nedirbat?
O man xi pasisakymai yra antižmogiški. Jeigu jūs, xi, norite vadintis administracija, tai negalite pasakyti: dalinkitės pamokas metodiniam, o jeigu pamokų trūksta?Tik jūs privalot užtikrinti, kad mokykloje nebūtų balagano(kaip pvz. Kauno Julijanavoj). gerose mokyklose t. p. pirminis variantas yra krūvių skirstymas metodiniuose, bet administrac. griežtai pasako: visiems kad būtų po lygiai, jeigu taip neišeina, tuomet mąsto, kaip sudaryti reikiamą krūvį.Todėl įtampos dėl krūvių tarp mokytojų nėra. NES JEIGU REIKIA TAIP SUNKIAI DIRBTI PAMOKOSE IR DAR PYKTIS SU KOLEGOMIS, TAI NE KIEKVIENAS GALI IR ATLAIKYTI.Administracija privalo užtikrinti darbingą atmosferą mokykloje, o jeigu ji tik kiršina mokytojus, tai kam tokia administracija reikalinga.Manau, kad mūsų profsąjungos turėtų pasirūpinti vadovų rotacija, jeigu vadovas sugeba vadovauti, manau, mokytojai perrinktų jį ir dar vienai kadencijai. Tokių kaip xi tikrai nerinktų.
Sakote atbėga geresnės pozicijos pasiprašyti?Didžiai gerbiamoji xi, ne tuščiom rankom juk ateina?Štai dėl ko tokioms”administracijoms” naudinga, kai mokytojams pamokų trūksta
Kalbos apie vadovų rotaciją man primena Krylovo pasakėčią apie muzikantus, kurie keitėsi vietomis, tačiau sugroti vis tiek nepavykdavo. Kol kolegos neišmoks atstovauti savo interesams ir ginti savo teisių, tol vadovų rotacija tebus angliukai sergančiam vežiu. Pabrėžiu – nesu prieš rotaciją, tik nematau joje išeities iš baudžiavinių ar vergovinių santykių.
Paaiškinu: „dirbti“ – labai primena lažą, baudžiavą, vergovę, todėl būti, mėgautis veikla ir dar už tai gauti atlyginimą (diiiiidelį!)visai nereiškia dirbti! Man atgrasu, kai mokytojas nori dirbti mokytoju, o ne būti Mokytojas…
Burgiui. Žodžių ekvilibristika. Pažiūrėkite kaip vadinasi sutartis, kurią pasirašėte pradėjęs veiklą. Juk “DARBO sutartis”. Tikriausiai, pats patvirtinote ir gimnazijos DARBO tvarkos taisykles, kurios galioja ir jums. Atlyginimas jums mokamas pagal ministro įsakymą, kuriame kalbama apie DARBO apmokėjimo tvarką. Savo veikloje turite vadovautis DARBO kodeksu ir t.t. Todėl tai ką veikiate ir yra DARBAS. Vadinasi, dirbate ir dar mums smegenis pudrinate. O kai mokytojams siūlo BŪTI mokytoju, tai atsiranda pseudoargumentų, kad už būvimą nebūtina atlyginti. O gal jiems užteks tik grašių minimaliai egzistencijai?
Romui: na, nepykite… Aš tikrai dažnai prašau, kad man leistų mokyti, o ne lieptų mokyti. Žinoma, ir duoną valgau, ir mėsą valgau, bet akcentus vis tik reikia kitaip sustatyti, kitaip…
Burgiui: Jokių būdu nepykstu – juk vasara. Prašau mano komentarus skaityti su dideliu jumoro užtaisu. Įdedu daug sarkazmo, tik virtualiai ne visada pavyksta tai perteikti. O į temą. Mūsų šalyje yra trys darbo rūšys: prievartinis, sutartinis ir savanoriškas. Prievartinis draudžiamas įstatymais, vadinasi, liepti nelabai kas gali. Jei valstybė nori, kad joje vaikai būtų mokomi, ji turi susitarti su mokytojais kaip ši veikla bus vykdoma. Savanoriškai galite mokyti – nedraudžiama. Negalima tik imti atlygio, nes tai jau nelegalaus darbo sritis.
pamokų dalinimasis metodinėse grupėse, tai apsimetimas, kad žaidžiame demokratiją. Be to, tai yra tai pat nervų gadinimas. Jei pamokų mažai, tai nuolat yra nervų gadinimas.
na, ar tai nėra pitybiškas administracijos elgesys, kai priima į darbą DAR VIENĄ ŽMOGŲ ir tada lieka po 18 pamokų. O galėjo mūsų mokytojai turėti po 25 pamokas. Kokia dar čia vasara… Nuolat galvojame, kaip reiks išgyventi. Ir tik nekalbėkite apie privačius mokinius. Gal privačiai kas nors mokinasi etikos ar tikybos ar pan.???
Perskaičiau knygą V. Sinelnikovas “Pamilk ligą savo”. Pasimokiau, kaip atsikratyti kaltės jausmo, įveikti depresiją ir pavydą, kaip užkirsti kelią susirgimams ir siekti laimės… Nulijo lietus, vėl saulėtas rytas – būkim laimingi….
lietuvių liaudies patarlė sako: sotus alkano neužjaučia… Bepigu filosofuoti prestižinių gimnazijų direktoriams, kai jų atlyginimas yra tarp 6 – 7 tūkstančių litų. Tada jie gali “išsidirbinėti”, kad, atseit, nedirba, o užsiima jiems malonia veikla. Gali rašinėti visokias filosofijas… O paprasti mirtingieji suka galvą, kaip galą su galu sudurti.
JOOO: žinau praktikoje patikrintus metodus, kaip pažaboti tokį piktybišką administracijos elgesį. Bet tie būdai nėra labai jau paprasti kaip du kart du. Palyginimui, tai būtų jau kvadratinės lygties užduotis. Reikalingos išankstinės sąlygos, žinios ir įgūdžiai. Žinoma, reikia laiko ir kantrybės. Be to, nesigauna spręsti pavieniui. Jei norėsite pabandyti išspręsti tokį gyvenimišką uždavinį ir reiktų patarimų, rasite mano kontaktus interneto erdvėje.
Suprantu JOOO… Dirbau tokioje mokykloje, kurioje mokytojai turėdavo po 15 pamokų ir dar priimdavo naujus žmones- pakiršinimui. Kas porą metų kas nors neatlaikęs išeidavo, nes tai ne tik mažas krūvis- tai ir pyktis su kolegomis, o dirbti tokioj mokykloj, kur visi vienas kitą skundžia, šmeižia, pataikauja administracijai- dovanokit, bet neįmanoma.Ir visai nepriklauso, kaip tu dirbi, visi sumauti ant vieno kurpalio, gal net atvirkščiai- geriau dirbantys turi blogesnes sąlygas, nes jie nepataikauja administr.Todėl dirbti tokiose įstaigose- tai sveikatos praradimas, neturėjimas vasaros, nes nervai nuolat įtempti.Išėjau ir aš kitur- dabar galiu ramiai dirbti savo darbą, ramiai ilsėtis, tiesiog jaustis žmogumi. Žinau, gerb. Romai, kad galbūt prieštarausit, bet patikėkit, kad yra tokių mokyklų, kuriose jokie kovos būdai nepadeda, kur yra vienas būdas- kyšis pavaduotojai, bet save gerbiantis mokytojas nenori kyšių dalinti ( o juos reikia duoti už:krūvį, geresnę auklėjamąją klasę, už geresnį kabinetą, už suolus klasėje,už kvalif. kategoriją, per Kalėdas per mokytojo dieną, per pavad. gimtadienį ir t. t. ir t.) t.
skaudžiausia tas ir yra, kad, niekas nesigilina. Jei gerai dirbi, tai vis tiek numes frazę: dėl tavęs buvo skambutis iš tėvų… Gal tas skambutis buvo iš keršto, gal tinginys mokinys tėvams primeluoja ir pan. Juk skambutis tai anoniminis. Tai ne… Neateis administracija, nepakalbės su mokytoju. Negalioja nekaltumo prezumcija… Svarbiausia nieko neišsiaiškinus mėtyti kaltinimus mokytojui. Taip labai lengva mokytoją sumaišyti su žemėmis…Skaudu, kad nukenčia gerai dirbantis mokytojas, o pataikaujantis mokiniams ir jų tėvams, bet prastai dirbantis mokytojas yra nepelnytai išaukštinamas.
:D nesu direktorė, jei Jums tai įdomu, bet puikiai žinau tą virtuvę. Išvada viena: ar patys mokytojai dalinsis duonos kepalą, ar administracija skirstys gabalus, vistiek bus negerai :D O tiek buvo kovota dėl to, kad metodinėse grupėse susitartų (juk tai geriausias kolegiškumo variantas)… Gal pirma į save pažvelkim? Nesuprantu, ką reiškia pasakymas, kad metodinėse grupėse nepasidalina.. tai kokie Jūs žmonės? Violetai: “bet administrac. griežtai pasako: visiems kad būtų po lygiai” – jums būtinai reikalinga vadovo letena?
Taip, xi, ne direktore, bet pavaduotoja,administracija atsakinga, kad krūviai būtų paskirstyti teisingai, be pykčio, metodiniuose vienoms to padaryti neįmanoma. Ta moterėlė, turgaus bobelė, kuri rėkia garsiausiai, yra aršiausia, visada pagriebs geresnį kąsnelį, o ta, kuri inteligentiška, mandagi, liks be nieko -taip gali tęstis dešimtis metų. Todėl mokytojams ne administr. letenos reikia, o normalaus elgesio, požiūrio į žmogų ir supratimo. Juk į darbą priima administr., tai ji ir atsakinga, kad krūvis būtų visiems žmoniškai padalintas
Elenai: žinoma, prieštarausiu. Netikiu. Spėju, kad paprasčiausiai nėra išbandyti visi kovos būdai. Žinau tokių, kurie laiku ir vietoje panaudoti, prilygsta atominei bombai. Pergalė garantuota ir ilgam. Pasikartosiu, kovai reikia žinių, įgūdžių, laiko ir kantrybės. Beprotiškai sunku kovoti vienam. Akivaizdu, kad galima ir kaip Violetai inteligentiškai, mandagiai laukti, kol administracija pati susivoks ir prisiims atsakomybę. Rinktis – jums.
Dar prisiminiau, kodėl nedirbu… :-). Kunigai juk irgi nedirba! Nors valgo ir duoną, ir mėsą, ir automobilius turi, ir TV… Bet jie sako – tarnaujame iš pašaukimo. O ar Mokytojas – ne iš pašaukimo?! Gal jus blogai pašaukė? Gal VPU, ŠPU nemoka įšventinti? Aš jaučiuosi pašauktas ir net įšventintas. Todėl tarnauju, bet nedirbu ir nedirbsiu! :-)
BURGIUI: Prisiminiau seną anekdotą. Išrikiuoja Čepajevas savo karius. “Sveiki, ereliai”, – pasisveikina. “Sveiks, vade”, – atsako kariai. “Ar paukščiams pinigai reikalingi?”, – klausia karių didvyris. “Ne”, – choru atsako raudonarmiečiai. “Tai aš jūsų atlyginimus pragėriau”, – prisipažįsta vadas.
aktorius Piaulokas sakydavo, kad scenoje jis dirba, Adomaitis sako, kad gyvena…Ir taip visi ka nors ten veikdavo, tik Dieve gink, nevaidindavo. Suprantu, ka gerb. Burgis sako, nes pati keleri metai atgal taip pat teigiau, o dabar kazkodel tai neturi prasmes, ka ten veiki mokytojaudamas: ar svietimo paslaugas teiki, ar tarnauji, ar mokai, ar bendradarbiauji, ar organizuoji kitu darba, ar instruktuoji, kaip reikia mokytis,…, ar aukleji savimi, ar aukleji pavyzdiais, ar rekomenduoji ugdytis tokias ir tokias kompetencijas, ar pati kazka vis ugdai ir ugdai ir ugdai non stop…Gal visa tai telpa i zodi “dirbu”.
galetume paprasciau(ne prasciau) kalbeti. Kai per TV kalba pedagogas savo biurokratine kalba, baisu baisu baisu…Rodos, su vaikais nebendraujame, o dirbame.
Bandymus įteigti, kad mokytojas nedirba, o atlieka kažkokią misiją, tarnauja, ugdo, šviečia, bendrauja ir žaidžia su vaikais ar šiaip kažką veikia pakylėto nuo realybės, aš vertinu kaip siekį neleisti mokytojams kelti pagrįstų reikalavimų dėl teisingo užmokesčio už darbą, atlyginimo už visus darbus ir gerų darbo sąlygų. “Kaip drįsta mokytojai reikalauti didesnio atlyginimo, ar nepažeidžia jie savo misijos esmės?”, – demagogiškai mąsto ne vienas valdininkas ar mokyklos vadovas.
pritariu kiekvienam Romo žodžiui. O, be to, kam čia tos filosofijos… Kam čia bereikalingi išvedžiojimai… Lietuvių liaudies patarlė sako: kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Jei gerb. Burgis nori savo darbą už kurį gauna atlyginimą, pavadinti kitaip, na, tai tegu vadina. Gal jam taip smagiau… Esmė vis tiek ta pati. Tai yra DARBAS. Tai yra darbas už kurį mokamas atlyginimas. Juk tai nėra nei laisvalaikio praleidimo būdas, nei labdara…Tai YRA APMOKAMAS DARBAS.