Du mėnesiai atostogų! O kai kas ir pustrečio, tris mėnesius „pasidaro“. O, kiek pavydo, kiek nepasitenkinimo! Chirurgas, matai, darbe bimbinėja, tai jam ilgų atostogų nereikia. Teisėjai, žinia, visai nedirba – kam jiems atostogos? Lakūnai, suprantama, psichologiškai nepavargsta, kaip mokytojai, o du mėnesius nedirbę visai kvalifikaciją prarastų.
Nutilkite! Mokytojai niekada neatostogauja! Tai kas, kad pamokų nėra, – smegenų neišjungsi. Mokytojams vasarą daug sunkiau nei devynių mėnesių „nėštumo“ laikotarpiu. Girdėjote, kaip jie rugsėjo pirmąją sako: „O, kaip aš jūsų, vaikai, pasiilgau!“ Manote, meluoja?
Ne, vasara – tai sunkaus ir skausmingo gimdymo metas. Jūs matėte jį paupyje, pavėsyje su knyga? Meškerėlė tik nervams nuraminti įmerkta, niekas ten nekimba. Degintis jo kūnas neparengtas, visą gyvenimą nebuvo kada. Dabar jis mokosi ketvirtąją užsienio kalbą. Graikų. Tai gal paskutinė viltis, kad kitą vasarą pavyks Graikijoje įsidarbinti gidu, o paskui Kretoje, penkių žvaigždelių viešbutyje pailsėti. Juk jis istorikas, viską apie Graikiją žino! Tik va, ta krizė, tie streikai Eladoje gali jo svajonę palaidoti…
O ji, daržus paravėjusi, kiaulaites pašėrusi, – vėl prie knygos! Prie savo rašomos knygos. Tai kelių vasarų projektas, gal šiemet baigs? Ir bus tai knygų knyga, viso jos pedagoginio talento perlas. Tiesa, išspausdinti jos nepavyks… Kur tu provincijoje rasi dosnų rėmėją? Dar blogiau – kur tu rasi tos knygos pirkėją? Dabar tik spalvinimo knygeles su lipdukais perka… Išleis ją elektroniniu pavidalu. Nes knyga – ne prekė, knyga – gyvenimo poreikis, ją būtina parašyti, net jei niekas iš šios kartos žmonių neskaitys. Ainiai perskaitys ir geru žodžiu paminės. Bet jausmas toks, lyg dirbtum Sizifo darbą, lyg būtum prakeiktas.
Jam pasisekė – korepetitoriauja. Vis rečiau tokių keistuolių tėvų pasitaiko, kurie ir vasarą verstų vaikus mokytis. Bet jam pasisekė, nes jis – muzikos mokytojas. Tėvai mano, kad muzikos galima mokytis ir vasarą. Vaikutis išbalęs, sulysęs, bet – talentingas! Dar žingsnelis, dar žingsnelis – ir jis, tas žvirbliukas, jau scenoje! Didžiojoje „pop“ scenoje, kur pinigai ir šlovė liejasi laisvai…
Trys mūsų mokytojos išvyko į užsienį. Ne, poilsiauti ten nepavyks. Vaikams reikia padėti, anūkėlius reikia auginti. Laimė, kad knyga kasdien bus rankose. „Raudonkepuraitės“ tris skirtingas versijas vežasi, mintinai išmoks. Pikta tik dėl to, kad mokykloje tai mažai pravers – mes visai ne to vaikus, būsimuosius tėvus, mokome! Patikrinkite, dauguma tik pirmąjį posmelį dainos „Du gaideliai“ moka. Apie H.K.Anderseno, brolių Grimų, Šarlio Pero, Vilhelmo Haufo pasakas moksleiviai yra tik vaikystėje girdėję, kaip jie savo vaikams jas paseks? Išsikvies senelius – mokytojus. Toks jau mūsų džiaugsmingas prakeiktas likimas…
Ką veiks kiti? Kaip ir dauguma Žemės gyventojų – ruošis žiemai. Uogienes virs, grybus džiovins, kambarius perdažys. O kada, jei ne vasarą? Meistrų gi nesamdysi – pinigų nėra! Siūs ar lopys sau ir vaikams drabužius. Prakeikta vasara, nėra kada pailsėti!
Mokytojai kvalifikacijos per du mėnesius nepraras. Neprarastų ir per dvejus metus. Nes, tyliai pripažinkime, nėra ko prarasti. Jei krūvis didelis – kada ta kvalifikacija užsiimsi? Jei krūvis mažas – kuriems galams ta aukšta kvalifikacija? Žinoma, ir vienu, ir kitu atveju mokytojui būtų smagiau, rinkoje konkuruoti galėtų lengviau, jei bent po vasaros mėnesių pasijaustų nuo žinių, pažinimo kaip bitelė apsunkęs. Internetas taigi veikia. Knygas bibliotekos dalija. Bet juk mes ne prakeikti, kad vasarą dirbtume, tiesa?
Bronislovas BURGIS, Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius
Ieškau duomenų ...
Mokytojau, paklausk savęs: ar gali ateiti toks tavo senatvės laikas, kai sutiksi mokėti (nedaug, žinoma…) už tai, kad tau leistų mokyti vaikus? Įdomu, kiek širdyje pritartų man, sakančiam „taip!“?
Aš sutikčiau. Man gera mokyti vaikus. Myliu savo darbą.
Ir ką norėjote pasakyti šiuo straipsniu? Na inžinieriai uždirba ,,į rankas” po 1200-3000 Lt. Kuo jie skiriasi nuo mokytojų? Darbas irgi atsakingas. Vadybininkai, finansistai taip pat. Ir gydytojai. Tik amžinas nepasitenkinimas kažkodėl mus lydi. Vieni dirba novatoriškai greitai ir efektyviai. Kiti- krapštosi prie vieno popieriuko pusę dienos, dejuodami apie begalinį nuovargį. Visiems žmogeliams Dievas nedavė vieno- žodžio ,,gana”. O mokykloje gundo tai, kad kuo daugiau susisemi valandų, tuo daugiau gauni. Todėl iš paskutiniųjų tempiam kiek patempiam. Galų gale į pedagoginius mokslus per paskutinius 40 metų nenueina patys gabiausi. Jie tampa gydytojais, ekonomistais, teisininkais, inžinieriais. O patys didžiausi niurzgliai tai tikrai nueina. Taigi uždirbam palyginti su kitais tikrai neblogai. Na, o gyvenam čia ir dabar. Kam nepatinka- išvyksta. Betgi visur duona su pluta. Vienas pažįstamas švedas mokytojas šeštadieniais dirba parduotuvės kasoje. Ir daug metų. To uždarbio užtenka išlaikyti butui. Tiesa, ten suaugusių vaikų tėvai neišlaiko.
Ir vasara kaip vasara. Atostogos kaip atostogos. Kaip norim, taip leidžiam.
Mėgstu ir siūti, ir megzti, ir valgyt gaminti. Ar tai blogai? Dar pamokau ir savo koleges taupiai gyventi. Tik ne visos mokytinos. Labai malonu, kai suaugusios mokinės prisipažįsta iš manęs išmokusios pigiai ir originaliai pasipuošti. Aš irgi ypač žavėjausi mokytoja, kuri puošėsi savo rankomis megztais drabužiais. Tarp kitko, ji kaip specialistė buvo labai aukšto lygio. Darbštumas- lietuvaičių bruožas.
Turėjau dviejų pedagoginių praktikų vadoves. Viena- tvarkinga, gražiai savo namus prižiūrinti, gera šeimininkė. Savo darbo dieną organizuodavo taip, kad 18-tą valandą jau ilsėdavosi. Aptarę vestas pamokas, 15-tą valandą išeidavome iš mokyklos. Su kita sėdėdavome iki 19-tos valandos. Ir dar ilgiau. Ji pati atrodė nelabai tvarkingai, vyras dažnai neskalbtais marškiniais. Kaip atrodė namai, tai nežinau. Ji visada sakydavosi, kad sėdi prie darbo iki išnaktų. Man pavyzdys- pirmoji. Bet tokių gerų mokytojų kaip antroji- tikrai nemažai. Kokia aš? Dažniausiai kaip antroji. Bent tokia noriu būti. Tik ne visada drįstu tai prisipažinti. Aplink mane daug dejuojančių.
Šiaip, dejavimas nėra jau taip blogai. Vadinasi, kolegos mato bėdas ir negeroves. Sunkiai suprantu džiaugimąsi išnaudojimu, apgaudinėjimu, žeminimu, tyčiojimusi. Tikiu, kad dejuojantys kolegos galų gale supras, kad verkšlenimas nepadeda. “Ašaromis skylės neužlopysi”, – sakė mūsų protėviai. Dejavimas pereis į galvojimą, kad reiktų gal ir imtis kažkokių veiksmų. Komentaruose atsiras vis daugiau pasakojimų kaip pvz. buvo išsiaiškintos apgavystės ir teisingumas grįžo į mokyklą ar pavyko išgyvendinti pakišas dėl didesnio krūvio.
Kodel atsotogos du menesiai? Ogi todel, kad jums darbe nereikia “loti” nuo 8 iki 4 val. su minimaliomis pertraukomis, per pertraukas pasiruosti kitai pamokai, prabudeti “karstuose taskuose”, sutramdyti isismarkavusius, stebeti, kad kas ko blogo nepadarytu, atsakineti i susidomejusiu vaiku klausimus, aiskinti nesupratusiems ir norintiems suprasti….pamoku metu isaiskinti, sudominti, ismokyti skirtingo intelekto vaikus, adaptuoti, modifikuoti, individualizuoti kiekviena pamoka pagal poreikius, isdestyti pamoka pagal privaloma tvarka (uzdaviniu formulavimas ir t.t.),neduok die, yra klaseje kuriam(kuriems) nereikia nieko… tada dar turi prideti psichologiniu ziniu, kaip gi jiems padeti, nes jis vienas trukdo klasei, o jo isvaryti, kad nenukentetu visi- negali! tada imiesi derybininko darbo…. o kur dar “ziopliukai”? jie nespeja, nenugirsta is kokio puslapio abar daromas pratimas, ka reikia daryti, kaip reikia daryti…. ir begi, begi….loji, loji…aiskini… ir taip kasdien, istisus mokslo metus…. tai viskas vyksta tik pamoku metu… O po pamoku- visas smagumas! Sedime ir dirbame vel…tik si karta su kruvomis sasiuviniu, pratybomis… o kurgi dar tie, kuriems nepasiseke parasyti ziniu patikrinimo? Jiems gi leidziama perrasyti…ir raso… 2,3 4 -karta, juk negalima vaikui rasyti neigiamo ivertinimo -trauma gaus.Ir sedi su vaikais po pamoku, su taisomais darbais…. Ziu jau ir 5 val atejo, o tu dar nepasiruosei kitai dienai… neapgalvojai, kaip adaptuosi, modifikuosi Petriukui ar Onytei…neparuosei penkiaminutes patikrinimo uzduociu (juk kitaip nepriversi vaiku ismokti to, ka isejome)… Penktadienis! Atari su viltimi, kad pagaliau savaitgalis… sestadieni ilsiesi, o sekmadieni kaip mokinukas sedi prie pamoku. Visi mano sekmadienio vakarai- prie stalo. O juk norisi surasti kazka idomaus, intriguojancio, kad vaikus sudomintum, kad nesakytu, jog sausai is vadovelio mokomes… ir ieskai, landzioji po interneto platytbes, kad tik pamoka butu idomesne… Ir taip visus metus, praktiskai be atvangos… Vasara! Ji isgelbeja, nes jei mokytojai neatostogautu, manau jau spalio menesi pusei is ju reiktu balto bilieto. Taip, kad mielai pabuciau inziniere, gydytoja ar kas tik kitas… ale, likimas leme, kad pasirinkau buti mokytoja. Patinka man pats darbas, tik labai pavargstu… O del atlyginimo, tai mums su vyru kol kas uztenka, bet kai atsiras papildomos burnos…tada jau nezinau, matyt,keisiu profesija! Tik tegu ta krize pasitraukia…
nuostabiai cia jaunos koleges aprasyta. Dar prie mokytojo darbu pridekime malonius pokalbius su teveliaįs, kartais svelniai isteriskomis aukletiniu mamytemis besiaiskinant, kodel mokinys du gavo. Dazniausiai pokalbius apmoka aukletojas.
Iš tikrųjų, negaliu nieko daugiau pridėti prie jaunos mokytojos komentaro. Tik noriu gerb. Burgio paklausti. Ar ir po jo vis dar bandysite visiems įteigti, jog mokytojas nedirba ir netgi neužsidirba pailgintų atostogų?
Romui: bandysiu… Pirmiausia, patebėjote, mokytoja pasirengusi keisti profesiją. Aš nepasirengęs… Antra, aš ką tik savo svetainėje paskelbiau mūsų gimnazijos VBE rezultatus. Karšta, atostogauju – o važiavau, skaičiavau, paskelbiau. Nes man tai įdomiau nei uogas rinkti (šįryt rinkau…) ar kėgliais lošti. Trečia, tegu ateina pas mus ta gera mokytoja, aš ją išmokysiu dirbti taupiai, optimaliai ir kokybiškai. O, kaip nevykusiai aš dėstytojavau jaunas būdamas ir kaip dabar viską optimizavau!
Atostogos? Kokios atostogos? Tuoj mes dviese du anūkėlius auginsime – tai pavargsime!
BURGIUI: Iš tiesų, čia galėtume ir pabaigti diskusiją pripažindami, kad nuomonės išsiskyrė, bet neatsispirsiu pagundai parašyti pora replikų. Juk mokytoja keistų profesiją, jei neužtektų lėšų auginti atžaloms. O darbas jai patinka. Vadinasi, mokytojo DARBAS dar nėra tinkamai atlyginamas. Esu bendramintis su kolege. Antra, užkliuvo žodis. Jus nusiteikęs jaunąją kolegę mokyti “DIRBTI taupiai, optimaliai ir kokybiškai”. Nemokysite pvz. “tarnauti”. Bet, žinoma, čia kabinėjuosi prie žodžio.
anūkėlius auginsite?taip blogai vaikus savo užauginote,kad jie savo vaikų auginti nemoka?
na, brangieji, baikim kabinėtis prie žodžių ir pažvelkime į esmę – tiesos juk yra abiejų pusių argumentuose. Aš už tai, kad mokytojas turėtų tokias atostogas, kaip ir dabar. Kodėl? Kad spėtų atsijungti nuo mokyklos… 28 d. atostogos juk tokios galimybės beveik nesuteikia: pirmąją savaitę slampinėji po namus, nes esi išmuštas iš savo kasdieniu tapusio mokslo metų paros režimo, antrąją savaitę pagaliau pradedi atostogauti – gal kur nors ruošiesi išvažiuoti ar šiaip kuitiesi po namus (juose, nors ir keista, visada atsiranda ką patvarkyti), trečią savaitę jau išsijuosęs atostogauji, na, o ketvirtąją – morališkai ruošiesi vėl darban…O būdai atsijungti nuo darbo tinka juk patys įvairiausi. Ir nevadinkime uogienių virimo, kiauliukių, vištų laikymo, mezgimo – siuvimo kokiomis nors privolėmis ar taupymo būdais. Juk uogienę verdame, gyvuliukus laikome ne dėl taupumo, o dėl to, kad žinotume, ką dedame į savo skrandį, nes juk jei suskaičiuosime visus tų dalykų kaštus, tai dar klausimas, ar labai jau čia pigiau kas išeina… O mezgame juk dėl mezgimo terapinio poveikio ir dal dėl to, kad tai šimtaprocentinė garantija, kad kitos taip pat apsirengusios moters tikrai nesutiksime. Tai, mielosios ir mielieji, liaukimės daryti is savęs atpirkimo ožius ir į savo darbą žiūrėkime kūrybiškiau ir filosofiškiau. Visi darbai, jei juos dirbi netingėdamas, sunkūs.Nors, kaip sakydavo mano a. a. močiutė, ,,net ir tingėti yr labai labai sunku”…O p. Burgio pasisakymai man patinka – nors kartais ir kiek per rupiai, bet iššaukia vienokią ar kitokią reakciją; žurnalistika tokia ir privalo būti -civilizuotai, argumentuotai išsakoma sava nuomonė negali palikti abejingų . Jei kas sumanys pasipiktinti mano atseit diletantiška nuomone, tai težino, kad 14 metų atidirbau mokykloje – paskutinieji 3 metai atiduoti itin problematiškiems vaikams. Nors dabar nebemokytojauju ir atostogauju 28 d. (kaip visi normalūs žmonės), tų 14 metų tikrai nesigailiu. Ir ne tik dėl ilgų atostogų…
Jau rasiau: vieni praso leisti nedirbti (atostogu…), kiti praso leisti dirbti (pavyzdziui, kaulija, kad tik vaikai leistu auginti – ne tik pazaisti! – anukelius…). As priskirtinas prie tu antruju – tokia likimo valia, ka padarysi… :-))).
Cia irgi karsta… Bukite sveiki ir linksmi!
Kadangi karšta, dirbt nesinori, o dar neatostogauju, norėčiau dar padiskutuoti apie darbo ir poilsio santykį. Pasižiūrėjau kaip šalies Konstitucijoje tai nusakoma. Radau du straipsnius. 48 straipsnis.
Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Priverčiamasis darbas draudžiamas.
49 straipsnis.
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas. Vadinasi, teisūs ir tie kurie nori atostogų, ir tie kurie nori anūkus auginti. Esminiai principiniai dalykai būtų: nevalia žmogaus versti dirbti, jei jis to nenori; neapgaudinėti darbuotojo, kad kažkuri veikla nėra darbas (pvz. kvalifikacijos kėlimas); neįteiginėti mokytojui, neva jis nedirba, o veikia kažką pakylėto nuo realybės; teisingai atlyginti žmogui už darbą (pvz. anūko apsikabinimas – neįvertinamas atlygis).
Sveiki, man patiko –jaunos mokytojos mintys.Pati mokykloje 25metai.Visos specialyb4s -gerbiamos.Tik gaila, kad pas mus Žmonių darbo valstybės vyrai tinkamai neįvertina.Visi žmonės skursta.jauna mokytojs teisi, kai atsiras atžalos ir jei norės SAVO Vaikui duoti daugiau(būreliai, knygos, spektakliai, koncertai-kas praplečia žmogaus akiratį)turės mesti mokytojos darbą arba dirbti per du darbus.Visiems gražios vasaros, įspūdžių…..
Uždirbu 1200lt, gal užtektų, bet 6 metai kt. šeimos narys nedirba, mokesčiai, malkos, kelionė į/iš darbą (gyvenu užmiestyje),- todėl vos ne vos išsisuku. Atostogauti nėra kada, daržas, sodas, smulkus remontas savo jėgomis. Atostogoms reikia pinigėlių…
Romas ismintimi tikrai pranoksta Burgi. Pries kokius 18 metu, sedziu rudeninej konferencijoj, daug graziu sneku, o pinigu taip truksta taip truksta, galvoju, duotu man dabar cia 100 Lt, su kokiu demesiu klausyciausi, koki pakylejima isgyvenciau, kaip nerciau i darbu sukuri…Duokim Burgiui na 2000 Lt atlyginima uz darba nuo ryto iki vakaro, tegul tada jis pakalba, kaip su didziausiu polekiu jis ATIDUODA(ne dirba, ne)visa save…Sumoketu mums uz darba kaip privaletu, kruvis butu toks, koks privalo buti(16max kont.val.), visi spindetume darbingumu, intelektu, kurybingumu, ir POLEKIU…
Neseniai sužinojau,kad mano kolegės be aukštojo išsilavinimo ,kurios išėjimo pensijon laukėm nesulaukėm,to išėjimo ir nesulauksim……Sulaukė pensijos mokytoja ir nusprendė dar pasilikti dirbti…..,,Vertingas specialistas”….Kompiuteriu naudotis nemoka,projektų rašyt nemoka,kursuose nebuvus jau keli metai….Juk ruošėsi pensijon…..O aš per 2 motinystės atostogų ,,sėdėjimo ”namie metus 3 kursų kėlimo pažymėjimus užsidirbau…..Spėkit,kiek aš gausiu pamokų ir kiek ji……?
Atsiprašau, klausimas Burgiui, bet labai noriu atsakyti aš. Labai užkliuvo žodžiai “GAUSIU PAMOKŲ”. O kodėl nepabandžius pakeisti mechanizmo? Iš skyrimo pasidaryti pasidalinimą. T.y. nelaukti kiek jums DUOS pamokų, o sužinoti kiek pamokų yra ir SUSITARTI kiek kiekvienam mokytojui tenka. Susitarti tiek tarpusavyje, tiek su administracija. Suprantu, kad užduotis ne iš lengvųjų, bet pakeitus mechanizmą, nereiks laukti malonės, darbo krūvis bus jūsų rankose ir 3 kursų pažymėjimai įgaus kitokį svorį.
Danai: jau sakiau – as dirbciau ( jau ir dabar nemazai ka darau…) visai nemokamai. Bet tam, kad tai suprastumete, reikia sulaukti 60 metu ir tureti beveik 40 metu megavimosi auditorija klaseje, universitete, uzstaleje ir kitur…
***
Del kruvio skirstymo: zinoma, tai turi daryti VISI, bendru sutarimu, bet balso turi daugiau tas, kieno atsakomybe uz rezultata didesne…
Jūsų pasiūlymas patiems mokytojams pasidalinti pamokas yra iš gūdžių socializmo laikų, kai kiekvienas šarikovas ar švonderis jautė malonumą patrypti ar apspjaudyti profesoriaus raudonus kilimus. Esu ekspertė, šimtukininkų mokytoja, puikiai įvertinta išorinio audito, seminarų pažymėjimai aplankuose nebetelpa, dar pati vedu seminarus visoje Lietuvoje, bet vos pradedame gimnazijoje skirstytis pamokas (Jūsų svajonė) viskas nubraukiama, kolegoms, nemokantiems net kompiuterio įjungti, negebantiems dokumentų suvokti, dirbantiems tik pagal pasivogtus (tiksliau – mokyklos vadovų pavogtus/nukopijuotus ) planus, – dzin, jie ragais, nagais ir kanopom kovoja už didesnį krūvį ir kaina čia nesvarbu, svetimi to nemato, o savi gyvuliai ir taip savus pažįsta, normalaus žmogaus neprivaidinsi.Summa summarum – turiu mažiausią krūvį, problemiškiausias klases ir nuolatinį burnojimą, kad turiu įrodyti, jog esu ekspertė su TOKIAIS vaikais, o mažas krūvis, pasirodo, tam, kad galėčiau visuomeninius darbus dirbti, kad nepavargčiau…
Ekspertei,
manau, tai ne pamokų pasiskirstymo metodikos, o psichologinė problema. Jūs kolegas laikote šarikovais, švonderiais ir gyvuliais. Jie jus vertina kaip pasipūtusią, arogantišką kalę (kad nesigautų nesusipratimo, aš jūsų taip nevertinu). Kadangi kolegų yra dauguma, jūsų visi nuopelnai nubraukiami ir jūs atsiduriate užribyje. Viskas būtų taip pat, jei jūs susipyktumėte su dėl krūvių vienasmeniškai priimančiu sprendimus mokyklos vadovu. Dabar nirštate ant kolegų, tada koliotumėte direktorių. Deja, nesu psichologas. Čia reikėtų rimtesnio psichologinio įvertinimo.
nesu ekspertė, iš jūsų protingų minčių, bet labai jau nutolusių nuo realybės, galima suprasti, kad dirbate, gerb. Romai, pakankamai demokratiškoje mokykloje.Patikėkit, yra tokių mokyklų, kuriose visai nesvarbus mokytojo darbo rezultatas. Jeigu kažkam neįtikai, tai gali gauti nepilną darbo krūvį daugelį metų. Paprastai geriau visiems įtinka silpnesni dalyko žinovai, nes jie pataikauja, o stiprus mokytojas nepataikaus. Dirbau keliose mokyklose, tai ypač vienoje iš jų krūvius geriausius turėdavo prasti mokytojai ir ne tik krūvius, bet ir aukštesnę kvalifikaciją. Mano patarimas būtų toks: ieškotis mokyklos, kurioje nėra korupcijos ir galima normaliai dirbti, o ne be reikalo”ardytis”. Aš tą padariau- save už tai gerbiu ir esu patenkinta tiek uždarbiu, tiek santykiais kolektyve.
Ne tik tikiu, bet ir labai gerai žinau, jog yra mokyklų, kuriose klesti feodaliniai ar vergoviniai santykiai. Mačiau ir anarchijos, ir savavaldžiavimo. Visai neseniai vienoje Vilniaus mokyklų direktorė surengė Linčo teismą, bet pati neteko darbo.
Visa esmė, jog nedirbu mokykloje (čia daugelis pasmerks – vadinasi, negali kalbėti apie mokytojo gyvenimą. Tiek to). Tačiau labai daug važinėju po mokyklas, susitikinėju, kalbuosi su kolegomis, stebiu ir matau įvairius santykius, analizuoju. Tai ką pastebiu mano nuomone gero, pasakoju kitiems kaip pavyzdžius. Dalis kolegų užsimano panašiai pasidaryti pas save.
Jei mokyklos santykius pateikčiau kaip netvarkingo buto analogiją, manau, kad mažiausiai būtų trys išeitys: gyventi netvarkingame bute, retkarčiais pasibėdavojant; ieškotis kito buto (jūs taip ir padarėte, bet kai kur kitos mokyklos tiesiog nėra); arba pabandyti butą susitvarkyti (yra iš ko pasimokyti, nes tikrai yra šalyje puikiausiai veikiančių mokyklų).
ir toliau zaviuosi Romo protu ir patarimais. Nelabai tikiu kolegiu aukstu saves isivertinimu, nes vadovai labai suinteresuoti kuo geresniu rezultatu, tad tikrai, ekspertei, kuri parengia mokinius simtukams, brukte ibruka kuo daugiau pamoku ir net atleidzia nuo visokiu biurokratizmu ir visuomeniniu darbu.
Dar Romui: kaip gera jausti tikra isminti, su slakeliu sarkazmo, visai neprakisant savo vertes aukstinimo, savo isskirtinumo, kas, beje, mane siutina Burgyje. Dievinu sveika prota ir sveika logika. Aciu, kad esate ir gaivinate mane, jau apatiska…
Joks psichologas nepadės susitarti, nes “kolektyvas” – tai sąvoka, analogiška “masei”, “bandai” ar pan. Tiesiog tikslai ir kriterijai čia kiekvieno skirtingi. Tarkim, dalijamės pamokas: mokytoja X yra pensininkė, invalidė(po insulto), tik vyr.mokytoja; kokie, manote, bus jos argumentai gauti didelį krūvį? teisingai – stažas ir lojalumas mokyklai. Spėkit, kelintoj vietoj jai darbo kokybė (kategorija), mokinių nuomonė ir pan.? Teisingai – kokioj dvidešimt penktoj :), moteriškei svarbu kaip nors pratempti dar metus, kai kapsi pinigėliai,po to – dar ir dar. Tuo tarpu ekspertas kaip aš remsis išorinio audito išvadomis (mokytojos X pamokas auditas įvertino N), kategorija, egzaminų rezultatais, olimpiadų rezultatais, mokinių if jų tėvų norais. Tačiau mokykloj daugiau tokių kaip X, tad pamokų pasiskirstymas aiškus: Lemanui, Lemanaui, Danieliui, Danieliui, o ekspertei?…
Ar mokytojui – eiliniam – rūpi mokyklos rezultatai? Kaip galima patikėti pamokų skirstymą žmonėms, kurių tikslai toli nuo mokyklos tikslų? Kam tada vadovai, kam tada vidaus kontrolė, jei viską lemia aštresni nagai ir didesnės kanopos?
Danai: pakalbejusi su manimi, Jus taip nerasytumete… :-).
Ekspertei,
teisiškai nėra nustatyta, kaip mokykloje skirstomi krūviai. Aš žinau tris būdus. Tikriau, du su puse, nes trečiasis tik tarpinis.
Pirmas. Pamokas skirsto mokyklos vadovas arba pavaduotojas. Nereikia daug laiko, nėra diskusijos, konfliktai tiktai bambėjimo lygyje arba tarp mokytojų ir administracijos. Sprendimai priimami vienasmeniškai, nesitariant. Vadovui būtina būti labai išmintingam ir geram vadybininkui arba tik autokratu ir diktatoriumi. Atviras kelias korupcijai.
Antras. Administracija parengia projektą ir derina su metodiniais susivienijimais arba darbuotojų atstovais. Šis būdas tarpinis, todėl nesigilinsiu.
Trečias. Krūviai pasidalinami metodiniuose susivienijimuose, vadovas patvirtina. Reikia nemažai laiko ir gebėjimų susitarti. Didelė konfliktų tikimybė. Labai sunku – “baltoms varnoms”, išsišokėliams, arogantiškoms asmenybėms. Toks būdas daug kam patinka, nes yra galimybės derinti skirtingus interesus, pačiam kontroliuoti ir daryti įtaką savo darbo sąlygoms ir atlyginimui. Konfliktuose visada galima pasitelkti tarpininkus iš administracijos ar darbuotojų atstovų.
Aš neperšu nei vieno. Rinktis jums.
Psichologas galėtų būti tarpininkas arba galėtų jums padėti įveikti jūsų neapykantą kolegoms.
?,
Dėl tikslų. Jei mokyklos ir mokytojų tikslai nesutampa, tai mokyklą suprantate kaip pastatą, o ne bendruomenę arba mokyklą tapatinate su vadovu.
Danai, aš irgi pajuokausiu. Pakalbėjusi su manimi jūs irgi taip neberašytumėte.
Nors, iš tiesų, labai dėkui už gražius žodžius. Juos labai vertinu.
įdomybės ir keistenybės šio svieto… Pasiima administracijos globojamieji lituanistai būsimų 3 gimnazijos klasių mokinių sąrašą ir išsirenka geriausius mokinius. Va, ir turi sau gerus mokinius. Kai šie baigia mokyklą, išlaiko egzaminus, tai gali girtis SAVO GERU DARBU. Kitas lituanistas gauna silpnučius, nemokytinus mokinius. Tai kokie jo gali būti pasiekimai? Žinoma, visi viską žino. Na, argi provincijoje, ką nors nuslėpsi? Tai va kokie nusipelniusių mokytojų šiaudiniai darbo pasiekimai…Svarbiausia, kad visi žino, kuris lituanistas pirmu numeriu išsirenka mokinius, kuris antru, trečiu, ketvirtu, o kuris gauna mokinių sąrašą tik prieš pat rugsėjo 1 dieną ir nieko nežino. Įdomu, kaip išsidalina 3 gimnazijos klasių mokinius prestižinių gimnazijų lituanistai? Kaip pas jus gerb. Burgi?
mokytojus labai bjauroja arogancija, toks netikras pasiputimas, net eina galva keistai pakele, truputi sonan pasuke, sklidini kompetenciju, spinduliuojantys visazinantimi(kad zino atsakymus i visus klausimus, neabejojantys…)…Ta vaidyba, toks vaidmuo gal ir labai reikalingas mokiniui, jis tiki tokiu mokytoju kaip vedliu, juolab, kad toks mokytojas visada pabrezia, kad jis tai jau gali, kad jis tai jau tikrai zino ir moka. Daznai del garbes ir naudos “lipama” per visas pasitaikancias kelyje galvas. Per TV, kai ima kalbeti pedagogas, tokia keista biurokratine , mirusia kalba,tai norisi ta pacia diena issokti is mokyklos. Eksperte sako “tik vyr. mokytoja”. Ta vyr. mokytoja, pilka darbsti pele, paprasta su visais, ekspertei atrodo prasta. Bet juk mes visi puikiai zinome labai ydinga atestavimo mechanizma. Genialumas-paprastume. Nuosirdus, draugiskas, “nepasikeles”, labai darbstus(nebus laiko intrigoms)-tokie turetu buti kolegu bruozai, tokiu zmoniu apsuptyje as busiu darbinga ir geros nuotaikos. Ekspertei daug laiko ir nervu bei pinigu kainavo tas vardas, kuriuo dabar svaistomasi kaip kardu. Bet koks puikus kolektyvas, kuris neleidzia jai be saiko keltis i puikybe ir “sprogti”.
Puikiajam Burgiui: as is tiesu neabejoju jusu genialumu, bet juk jus net savo anukuose jau izvelgiate tu savo genialumo bruozu…rodote visai Lietuvai…puikuojates. Jei atsiusciau jums savo sunaus nuotraukas, net nepazvelgtumete, niekas nieko neizvelgtu…Bet stai jusu kraujas…ohohooo.
Galiu atsakyti. Prestižinių gimnazijų mokytojai labai nesunkiai išsidalina ir labai draugiškai. Visi būdai tinka: 1)administracija paskirsto, 2)tarpusavyje pasiskirsto, 3)klasėmis ima, 4)netgi pats “baisiausias” būdas – mokytojus pasirenka mokiniai. Kodėl? Nes ten, su kai kuriomis labai retomis išimtimis, visi mokiniai arba geri arba labai geri. Jų egzaminų rezultatai pasiskirsto nuo 50(tik vienas kitas) iki 100. Ten nėra tų problemų, apie kurias jūs diskutuojate. Todėl neklauskite nieko Burgio. Jis jums nieko doro neatsakys, nes jis iš Marso.:)
Atsiprašau. Išsidalina krūvius.
Romui: komentarai turetu buti apie vasara, bet ne apie kruvius…ekspertes, Burgio “anomalijas” ir mano susizavejima Jumis…
Patogu maza jauku butuka pajurio mieste palikau vienisa-iskeiciau i robinzoniska gyvenima sode, kur tik murinio namuko sienos, langai ir vanduo, bet is grezinio gelmiu, saltas ir skanus. Kambary—pilni maisai ir dezes mano knygu. Paauglys sunus nuobodziavo be draugu, bet stai jau irenge lauko dusa, isbande, as irgi kai ka patobulinau, o svarbiausia, jis eme skaityti tas knygas. “Meile, velnias ir dziazas”. Rasykite, Romai, rasykite…Kuo labiau zavesiuosi jusu “rasytiniu” protu, tuo maziau nusivilsiu, jei pakalbesime…
Vasara, vasara, jūra atnešė man gintarą, lyg tavo ašarą…kaip norėtųsi palikti visus rūpesčius darbo vietoje ir pasinerti visa galva į poilsio malonumus. Užtarnauto poilsio. Deja, deja, vasarą gadina didesnė ar mažesnė nežinia dėl rytojaus. Ne vienas mokytojas suka galvą, kas bus rugsėjo 1 dieną. Kai kurios naujovės džiugina, kai kurios jau pradeda erzinti, kai kas jau ir piktina. Nežinia kas bus visada kankina. Dar sunkiau, kai negali nors kiek kontroliuoti kaip bus. Todėl ir laužom čia ietis…O aš rašinėju, nes šiokios tokios problemėlės neleidžia kitaip vasaroti.
Katre, dėkui už dar vieną būdą kaip skirstomi krūviai. Dar negirdėjau, kad rinktųsi mokiniai. Indomiai, čia, indomiai…
na, reforma padarė savo. Juk dabar yra tik pagrindinės mokyklos ir gimnazijos. Taigi, į trečias gimnazijos klases susirenka ir vos 4 balus turintys mokiniai. Yra ir daug tokių, kurie iš tiesų turėtų ne 4 balus, o gerokai mažiau. Gavo tą 4 tik iš gailesčio. Taigi, ką turim, tą turim. Juk daug turim ir su neigiamais metiniais įvertinimais, kai baigia 3 gimnazijos klasę. Daug kam skiriami ir vasaros darbai. Juk dabar gimnazija yra vietoj vidurinės mokyklos, anot reformos sumanytojų. Tuos vasaros darbus šiaip ne taip mokiniai vos atbūna… Tai, va. Taigi, savaime suprantama, kad lituanistai kovoja, kad gautų mokyti geresnius mokinius. Žinoma, provincijos mieste ( kuriame apie 50 tūkst.) gyventojų visi viską žino. Nieko nenuslėpsi. Ir kiekviena turgaus prekeivė ir ta žino, kaip ” garbingai” ir ” teisingai” lituanistai išsidalina sau 3 gimnazijos klasių mokinius. Vienas lituanistas išsirenka pačius geriausius sau, po to kitas, kuris eina antru numeriu ir t.t… Yra ir tokių lituanistų, kurie tik rugsėjo mėnesį gauna mokinių sąrašėlį. Kokių? Nagi, tų pačių nepažangiausių… Tai, kaip jūsų nuomone, galima spręsti apie mokytojo darbą pagal abiturientų pasiekimus? Privilegijuoti lituanistai didžiuosis mokiniais šimtukininkais, o ar tai jų nuopelnas? Jie pasiėmė mokyti motyvuotus dešimtukais besimokančius mokinius, o paskiau didžiuojasi “savo” darbo rezultatais. Kitas lituanistas nors ir dirbdamas dieną naktį iš silpno mokinio nenulipdys šimtukininko. Svarbiausia, kad visi viską žino. Ir tas pasididžiavimas atrodo šlykščiai. Va, taip besididžiuojantys ir atsiduria užribyje. JUK VISI VISKĄ ŽINO. NIEKO NEĮMANOMA PASLĖPTI IR NUSLĖPTI. Bet kodėl administracija tai leidžia???
tai, negi neaišku, kad specialiai skaldoma mokytojų vienybė.
Švietimo reformos tikslas ir buvo suskaldyti mokytojų vienybę. Dabar pagrindinių mokyklų mokytojai yra nusistatę prieš gimnazijų mokytojus. Jie atvirai sako: visai nesistengiu išmokyti, tegu išmokina gimnazijoje. Gimnazijų mokytojai rėkia, kad iš pagrindinių mokyklų ateina visiški beraščiai. Ir t.t… ir panašiai… Visi vieni prieš kitus nusistatę. Nukenčia bendri strateginiai mokytojų reikalai.
Turiu du klausimus. Vienas dėl lituanistų.
Kas nustato pirmenybės eilę pasiimti pamokas ar išsirinkti geriausius mokinius? Administracija? Ar nustatoma pagal Darvino stipriausiojo dėsnį, ar kas gudresnis tas pirmesnis, ar kitaip?
Kitas dėl vienybės.
Ar galima suskaldyti kažką, kas nebuvo vientisas? Kalbu apie mokytojų vienybę.
jūs žinote, kad provincijoje, tai ne Vilniuje. Darbo vietų trūksta. Klesti įvairios tarpasmeninės įtakos. Dėl eilės sudarymo pasirinkti sau 3 gimnazijos klasių mokinius viskas yra labai elementaru. Čia jau ne kartą apie tai buvo rašyta. Eilė rinktis mokinius sudaroma atsižvelgiant į darbuotojų antrąsias puses, jų statusą. Administracija pataikauja kai kuriems mokytojams. Viskas vyksta administracijai žinant ir toleruojant. Jei mokytojo sutuoktinis dirba savivaldybėje ar šiaip yra įtakingas žmogus, tai… Jei mokytojas neturi įtakingų globėjų, tai… Na, sakykim, išsiskyrusi moteris, turinti vaikų, bet neturinti įtakingų ryšių. Savaime suprantama,su ja galima nesiskaityti, nes ji yra TUŠČIA VIETA. Jai galima mestelti frazę: jei kas nors tau negerai, tai gali išeiti dirbti kitur. Tai žmogaus įbauginimas. Kur ji gali dingti, jei mokytojo algelė yra vienintelis jos pajamų šaltinis? Kaip išlaikys savo vaikus? Darbo vietos provincijoje nesimėto. Tai taip ir klesti neteisybė. O pabandyk ką nors keisti, tai tuoj tapsi bedarbiu ir nė į vieną mokyklą tavęs nepriims. Veikia direktorių solidarumas. Na, dėl mokytojų vienybės… Kol nebuvo nugryninimų, mokyklų reorganizacijų ir t.t…, tai mokytojai nebuvo taip labai vieni su kitais susipriešinę. Dabar po šių visų reformos džiaugsmų visi labai įdirgę, įpykę ir dar mažiau vieningi, nei anksčiau.
pamokų išsidalijimo mechanizmas yra labai paprastas. Sakykim 3 gimnazijos klasėse yra 1250 mokinių. Na, tai bus sudarimi du pusraučiai po 625 mokinius ir dirbs po 7 lituanistus pusrautyje. Jie turės po 25 mokinius. Na, kai kurie gudručiai lituanistai liepos mėnesį pasiima 3 gimnazijos klasių mokinių sąrašus ir išsirenka sau 25 geriausius mokinius. Kitam lituanistui niekas to daryti NELEIDŽIA. Jis rugsėjo mėnesį tik gauna mokinių sąrašą ( beveik dvejetukininkų). Ir, būk malonus, dirbk su jais. Po to, kai šie mokiniai( o tai tik dveji metai darbo) baigia mokyklą, mokytojų darbo rezultatai lyginami. Vieni mokytojai giriami, kiti peikiami. Kaip jums tai patinka?
Keista, kad paties teisingiausio būdo, kai mokiniai renkasi mokytojus, Jūs nežinote, vadinasi, apie mokinius negalvojate… Paklauskite internautes chmmm…(Liepa 24, 2010 19:34), ji tikrai žino, kaip mokiniai renkasi mokytojus, tas ją ir siutina: pirmiau mokiniai surašo/sureitinguoja mokytojus, pas kuriuos norėtų mokytis, paskui iš to pasirinkusiųjų jį sąrašo mokytojas renkasi. Mūsų gimnazija šitą būdą labai sėkmingai pritaikė – laimingi ir mokiniai, ir mokytojai. Ak, pastarieji laimingi tikrai ne visi. Kaip manote, kas kaltas, kad kokios nors “chmmm” nepasirenka net jos auklėtiniai, net mokiniai, mokyti nuo 5 klasės, kad visi bent kiek mąstantys mokiniai sprunka pas bet kurį kitą mokytoją? Administracija? Kiti mokytojai? O gal tokiai “gerietei” laikas pažiūrėti į veidrodį, kad kaltininką pamatytų? Aš už kapitalizmo dėsnius – išlieka geriausieji (ne charakteriu, tikrai ne…), o ne autsaideriai. Geriausiems mokiniams – geriausius mokytojus. Seimas jau irgi svarsto įteisinti mokinių selekciją, skaitykit Manto Adomėno pranešimus, pasisakymus. Iš to seka, kad selekcionuoti, nori to ar ne, teks ir mokytojus. O kodėl gi visokioms chmmm nepasirėmus išorinio audito išvadomis – ten pasakyta, kas geriausias, o kas blogiausias. Tiesiog “chmmm” pasisakymas iliustruoja, kad leisti pamokas ar mokinius paskirstyti po grupes patiems mokytojams – negalima. Dar nepribrendo, kad žiūrėtų ne tik savo interesų.
Oho, kiek klausimų karštą vasaros dieną. Pirmiausiai pasakysiu, kad nesu visažinis, todėl natūralu, jog ne viską žinau.
Dėl mokinių rinkimosi. Matyt, ne be reikalo leidžiama rinkimuose balsuoti nuo 18 metų. Tiesiog, siekiama, kad apsisprendimas būtų sąmoningas. Galbūt, kad vienuoliktokai ir turėtų teisę rinktis, jei taip susitariama mokykloje. Tačiau kalbame plačiau ir apie penktokus, ir pirmokus. Kažin kas būtų, jei jie rinktųsi mokytojus? Bet čia mano nuomonė.
Kita vertus, negaliu sutikti dėl mokytojų nepribrendimo. Matau jūsų pasisakyme loginę klaidą – vaikai pribrendo rinktis, o mokytojai susitarti nepribrendo. Arba čia prasimuša panieka kolegoms. Išorinio ar vidinio audito rezultatai galėtų būti argumentais tariantis.
Dėl patikimo kaip yra provincijoje. Žinoma, man nepatinka ką pasakojate. Matosi, kad ir jums nepatinka. Jei nepatinka, būtina keisti. Žinau, kad norint ką nors keisti, reikia daryti, ne tik kalbėti. Žinau, kad bėdas galite išsispręsti patys viduje. Kas nors iš šalies galės tik patarti, padėti, tarpininkauti. Net jei būtų koks teisės aktas, kuris griežtai nustatytų krūvių skirstymo(si) tvarką, vis tiek reiktų jį įgyvendinti vietoje.
Pradirbau mokykloj 18 metu ir nutariau persikvalifikuot, vis dar dirbu mokykloj, bet siemet istojau i pageidaujama specialybe, tuo paciu dar ir dirbu pagal ta specialybe ir noriu toliau ja dirbt. Mokykloj jau atidirbau :) Pasiekiau aukstos kategorijos, matau, kad nera kur toliau, tai einu i kita sriti. Nusibodo visokie zemes virpinimai, gasdinimai auditais ir isvis atmosfera nelabai sveika.
del mokiniu rinkimosi mokytojus. Gimnazijose, neabejoju, visi mokytojai yra tikrai geri, talentingi.Jie labai pasitempe, kai reikejo issikovoti gimnazijos statusa. Mokiniai renkasi mokytojus pagal tu mokytoju darbo rezultatus. O tie rezultatai buvo gauti gavus tuos geriausiuosius mokinius kazkada(gal buvus itakingam, kai pats susidarai tu geriausiuju mokiniu sarasus, kaip cia rasoma buvo), po to vel geriausieji ji pasirinko ir t.t. Taigi, pradzia vis vien nebuvo teisinga. Manau, turetu buti lygiava tarp mokytoju, o mokiniai i klases paskirstomi proporcingai pagal ju mokymosi rezultatus-taigi, visos klases daugmaz vienodo mokymosi lygio. Tai psichologiskai butu sveika ne tik mokytojams, kurie turetu vienodas galimybes atsiskleisti, bet ir mokiniams, nes padidetu galimybe ir “pilkuciui” suzibeti salia zvaigzdziu. O jei klase jau sudaroma silpna pagal rezultatus, jau “pilkutis” yra lyg ir nurasytas.
pritariu jums. Taip būtų humaniškiausia, teisingiausia.
srautai ir pusraučiai yra tik 3 ir 4 – ose gimnazijos klasėse( 11 – 12 klasėje). Štai iš tų srautų ir pusraučių mokytojai lituanistai išsirenka sau būsimus mokinius. Pavyzdžiui, išsirenki sau 25 mokinius arba du kartus po 25 mokinius iš kokio 1300 mokinių sąrašo. Juk puiku, kai tai gali. Ar ne??? Sau pasiimi būsimus šimtukininkus. Kitam, paskutiniam mokytojui pagal sąrašą lieka nepažangūs mokiniai. Kai mokiniai išlaiko egzaminus, gali džiaugtis, kaip tu puikiai su jais padirbėjai, kaip tu gerai juos išmokei. Na, argi tai nėra puiku?
kokias vertybes ugdysime mokykloje, jei joje vykdysime mokinių ir mokytojų selekciją? Gal skiepysime mokiniams mintį, kad žmogus žmogui – vilkas?
O kokias vertybes dabar ugdome? Socialistines? Visi lygūs? bet juk taip nebūna, tiesiog – NEBŪNA. Juk renkatės savo gydytoją, savo kirpėją, siuvėją, renkatės draugus ir t.t. Renkatės, nes niekas nėra lygus kitam. Ar žinote, kiek šimtų/tūkstančių reikia sumokėti pasirinktam gydytojui už gimdymo priėmimą? Kiek mokame, kad mus operuotų mūsų pasirinktas, o ne bet kuris chirurgas? Ką ir šnekėti… Tiesiog atsimerkime plačiai plačiai ir pamatysime, kad vieni mokytojai net atostogas darbui aukoja, o kiti net darbo metu “atostogauja”: kavą geria, kol mokiniai vadovėlį skaito. Kodėl mokiniai negalėtų išreikšti savo nuomonės, pasirinkimo? O tada jau tas pasirinktas mokytojas lai renkasi iš to 100 ar 200. O jei tavęs niekas nepasirinko, reiškia, to ir esi vertas – tai pažymys už tavo darbą. Gali keistis ir su turimais mokiniais įrodyti, kad gali daug pasiekti, tiesiog kurk pridedamąją vertę – ją visi nacionaliniai tyrimai skaičiuoja, nes tie tyrimai atliekami įvairaus tipo ir lygio mokyklose. Geras mokytojas tas, kuris kuria pridedamąją vertę, o ne tas, kurio mokiniai, priverstinai jam paskirti, pas korepetitorius bėgioja. Juk vienaip ar kitaip tie gerieji mokiniai rinksis savo MOKYTOJU tą, kuris jam reikalingas, tik vienu atveju tai bus mokiniui už dyką (jei leisime rinktis), kitu – mokės savo MOKYTOJUI kaip korepetitoriui. Romui noriu pasakyti, kad nedirbant mokykloje teikti patarimus, kokius Jūs teikiate, tai tas pats, kas chirurginę operaciją ūkiniu pjūklu ir kirviu atlikti…
Kuo anksčiau moksleiviai išmoks tiesą, kad žmogus žmogui – vilkas (tą sakė dar antikos mąstytojai), tuo labiau integruosis mūsų pasaulyje.
Dirbau įvairiai: ir aš rinkausi ir mane rinkosi… Geriausias pasiskirstymo būdas, kai pamokas ir grupes skirsto administracija, dalyvaujant visiems metodinio ratelio nariams, nes… 1) net ir šventųjų pirštai lenkti į save :), t.y. mes matome tik savo darbą ir kiekvienas manome, kad AŠ dirbu geriausiai; 2)jei administracija normali (gerų nebūna :), tai ji visada suinteresuota, kad optimaliai būtų pasiekti geriausi rezultatai, o jei nenormali, tai, gerbiamieji, keiskite ją: arba tais būdais kaip siūlo Romas (vargu ar Lietuvoje tai įmanoma) arba išeikite; 3)kai skirstosi tik metodinis būrelis, dažnai gali atsirasti “gerklingoj daugiau pasiekusi”, arba “kavos būrelis”, kurie kuklią “pilkąją” nustums į užribį; 4) kai renkasi mokiniai, jau pasakė Romas, pasitikėdami net labai protingu ir motyvuotu paaugliu (o kiek tokių yra?), mes patys tampame nesubrendėliais; vaikais ir jų emocijomis labai lengva manipuliuoti, todėl tas pasirinkimas yra tik surežisuotas farsas.
Leisiu sau pajuokauti. Pats operacijų juk nedarau, tik esu šalia ir dalinu patarimus. Instrumentai jūsų rankose ir jums spręsti imti skalpelį, mikroskopą, ultragarsą ar kirvį.
Dėl mokytojų rinkimosi. Juk nesu prieš. Tikrai vyresni mokiniai galėtų tokią teisę turėti. Dėl jaunesnių abejočiau. Be to, tai turi būti pačios mokyklos bendruomenės sprendimas, o ne kokia teisinė norma.
Mano nuomone, pati mokyklos bendruomenė turėtų nuspręsti kaip dalinamasi mokiniais, krūviais ir kitais dalykais. Dažniausiai įsakymai, nurodymai, primestos taisyklės nekuria demokratijos, neužtikrina asmens laisvės ir žmogaus teisių. Šių vertybių mums šiuo metu žiauriai trūksta. Pradėkime nuo mokyklos, nuo susitarimų tokioje nedidelėje bendruomenėje.
Kad nebūtų mano žodžiai vien teorija ar kokia skandinaviška vizija, galiu pasakyti, kad esu buvęs ir čia mokyklose, kuriose kuriamos šios vertybės.
Mano pasisakymų esmė yra pasirinkimas: ar mes norime likimą laikyti savo rankose, ar paliekam kažkam kitam priimti sprendimus už mus.
Paradoksas: stipriausias daugelio jusu noras – kad as buciau vienas is jusu; stipriausias mano, direktoriaus, noras – kad tik niekada taip neatsitiktu.
Dabar pykite, barkite…
Nebarsiu. Sveikinsiu. Logiškas noras. Tai ne paradoksas, tai dėsnis. Tik atvirkštinis dėsniui, kad kiekvienas kareivis nori tapti generolu. Kur matėt generolą, kuris norėtų tapti kareiviu?
va ir nemačiau ,koks čia alasas dėl mano klausimo….žinote,vis trukdė mėlynės,avietės ,baravykai……Bet mokytojai,kurie rašė-šaunuoliai……pridėti neturiu ko…..viską išaiškino….Kadangi mano vyras invalidas ,o ne savivaldybės klerkas,tai pamokų gausiu mažiausiai….SUSITARIMAS NEĮMANOMAS.Administracija remia tik savus ,o aš -ne sava.
neverkit.Būkit geru ,sąžiningu direktorium…..nepyksim.
žinot, gerbiamieji, mokykloje KIEKVIENAS mokytojas privalo gerai atlikti savo darbą. Jei negerai dirba, tai jį reikia atleisti. Kiekvieno vaiko KIEKVIENA mokykloje praleista minutė yra svarbi. Ir negali būti vaikai skirstomi į privilegijuotus ir pilką masę. Todėl mokykloje negalima įvesti panašių į prekinius – piniginius santykius. Čia ne Maxima. Nei mokinius galima rinktis, nei mokiniai gali rinktis mokytojus. Jokių rinkimųsi, nes taip niekinami ir žeminami mokiniai ir mokytojai. Tai būtų visiškas visuomenės išsigimimas. Ką reiškia mokiniai renkasi? Tai juk gaunasi baisus pletkų lizdas… Visa mokyklos bendruomenė sukiršinta ir daugybę mėnesių mokykloje nėra normalaus darbo.
Romai, jūsų palyginimas netinkamas. Mokytojui tapti “generolu” visiškai nereiškia tapti direktoriumi. Tai lygiagretūs pasauliai. Mokytojas išėjęs dirbti administracinį darbą, jau nėra mokytojas. Jei dar dirba mokytoju, diskvalifikuojasi. Sąžiningi vadybininkai tai pripažįsta. Yra mokytojų, kurie tapo “generolais” Lietuvoje ir jų keliasdešimt kartų mažiau negu direktorių. Direktoriumi tapti gerokai paprasčiau ir lengviau, negu mokytoju – “generolu”.
O čia tai bent!!!!! Mokykloje SUSITARIMAS NEĮMANOMAS. Tikrai??? Šioje vietoje labai norėtųsi apklausos. Jei tai pavienės mokyklos, tai anksčiau ar vėliau ateis šventė ir į jūsų gatvę. Tiesiog suvoksite, kad ĮMANOMA, tik gerokai sunku, kartais net labai sunku.
Jei susitarimas neįmanomas daugumoje įstaigų?
Kolegos, tikrai, parašykite, negi tikrai neįmanoma susitarti? Kiek aš lankausi mokyklose, paprastai sutinku civilizuotus, išsilavinusius, kultūringus mokytojus (retkarčiais kiek nedrąsius).
Bet gal aš atvykstu ne į tas mokyklas? Gal, iš tiesų, daugelyje mokyklų kažkokie iškreipti santykiai, kai žmonės (ne bet kokie, o mokantys kitus) negali susitarti?
Jei taip, tada man – žiauriai baisu. Mes niekada neišbrisime iš balos, kurioje esame. Tada ne reformos ar valdžia kaltos dėl mūsų bėdų. Visų civilizuotų tautų asmenys gali susitarti tarpusavyje, mes – ne. Baisu, liūdna ir graudu.
Žinokit, netikiu, nors primuškit, netikiu, kad neįmanoma susitarti. Jei susitariate kartu gerti kavą, tai susitarsite ir dėl kitų dalykų, tik reikės žymiai daugiau pastangų. Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti…
Katre, sutinku. Aš tik juokavau.
YRA MOKYKLŲ, KURIOSE NEĮMANOMA SUSITARTI, gali stengtis, kiek nori. santykiai tarp žmonių kaip džiunglėse, jokio padorumo, žmoniškumo. Taip yra tose mokyklose, kuriose administracija sąmoningai pjudo mokytojus, jeigu tik pamato normaliau bendraujant, tai taip padaro, kad tuoj pat susipyksta. Yra mokyklų, kuriose mokytojai net nesisveikina, nes žiūrėt vienas į kitą negali, o pasislepia savo kabinetuose ir ten lindi, mokytojų kambarys tuštutėlis.Kalbu apie vieną Kauno mokyklą. Beje, šitoj mokykloj ir mokiniai jaučiasi l. blogai emociškai, blogi mokymosi rezultatai, kasmet pabėga apie 90 mokinių ir po kelis mokytojus. Administracija džiūgauja- viskas OK
Valdžia, administracija, mokytojas… mokinys-”krepšelis”… O gal tik – “krepšelis”? …
Kiek pinigų iš to krepšo nuplaukia ne ten kur reikia, NE vaikų gerovei, nes kažkas nori įtikti kažkam…
Kam rūpi VAIKAS??? Valdžiai??? Cha cha cha!!!
Administracijai? Mokytojams?
Tik tėvams…
Romai, Jums labai praverstų bent minimalios psichologijos žinios, nes dabar Jūs samprotaujate labai vaikiškai. Ar suprantate, kad mokytojas dirba SU MOKINIU, tai “žmogaus skulptorius”…,kažkoks “kolektyvas” jam buvęs nebuvęs, kaip ir bet kuriam tikram menininkui. Ar dalijasi darbo krūvius ir atlyginimą medikai klinikose? Ne, vieni širdį operuoja, kiti – tik nosies polipus. Tai gal irgi leiskim “dalintis”, gal kokia Mariutė irgi nori pabandyti širdį ligoniui persodinti, kad ir apie ją laikraščiai rašytų? Jūs pažiūrėkite, kaip geriausieji mokiniai veržiasi į tas gimnazijas, kur yra mokinių selekcija, kur tiems geriausiems mokiniams leidžiama pasirinkti mokytoją. Blogai dirbančio mokytojo atleisti neįmanoma, ponas Romas tą puikiai žino, nes nėra geros pamokos standarto, ypač tos, kuriai pasiruošti galima per 10 apmokamų minučių.Geriausieji mokytojai į savo darbą investuoja labai daug – ir laiko, ir pinigų, ir sveikatos, ir nervų. Taip atsiranda mokyklose nevienoda darbo kokybė, nevienodi kokybine prasme mokytojai. Dabar pažiūrėkime psichologiškai – ar kokiam “šarikovui” rūpi mokyklos rezultatai? Jam rūpi jis pats čia ir dabar, tai, deja, visas jo interesų ratas. Tik mokyklos vadovas yra atsakingas už BENDRUS rezultatus, tad tikimybė, kad vadovas rinksis palaikyti blogiausius mokytojus yra mažesnė nei tikimybė, kad tai padarys “kolektyvas”. Juk vadovui reikės ataskaitoms “šimtukų”,olimpiadų ir konkursų rezultatų, dalyvavimo projektuose ir konferencijose ir pan.O dėl kavos gerimo draugijų, tai jų mokyklose būna nuo kelių iki keliolikos – kaip partijų, tik perbėgimai čia negalimi… Mes ne tik nesisveikiname, mes stengiamės nematyti vienas kito – nes pykina…
kaip įdomu skaityti kai kurių mokytojų išpažintis. Patys save išaukština, vadina skulptoriais, kuriems nerūpi visi kiti bendradarbiai. Patys prisipažįsta, kad jiems rūpi tik jie patys, o kitus kolegas niekina. Patys prisipažįsta, kad gėrisi ir didžiuojasi savo kokybišku, atset, darbu. Ką dvasiniu – psichologiniu požiūriu mokiniui gali duoti toks kolegas niekinantis mokytojas? Ar jis supranta, kad ŽALOJA jauną asmenybę savo cinizmu? Kas iš jo, atseit, gero darbo, jei jis mokiniui skiepina neteisingas, ciniškas vertybes? Mokiniai viską mato ir viską žino. Juk jie stebi mokytojus, kaip per mikroskopą. Kai kuriems vaikams mokytojų savęs išaukštinimas ir gyrimasis sukelia tik juoką. Kitiems bjauru. Kai kurie vaikai išmoksta iš savo mokytojo nekęsti aplink jį esančių žmonių.
Ekspertei,
taip, gydytojai darbo krūvius dažniausiai dalinasi. Kaip tik šiuo metu turiu smulkų sveikatos sutrikimą, tai matau gydytojų darbą iš gana arti. Ar girdėjote tokį dalyką kaip konsiliumas? Juk tai – medikų PASITARIMAS, kaip gydyti ligonį. Ar darėtės, ar matėte kaip daroma operacija? Juk ją daro komanda: chirurgas (kartais keli), anestezuotojas, kelios seselės, kiti man nežinomi specialistai. Ar gali tada operuoti nesitardami? Už ligonio sveikatą atsako ne vyriausiasis ligoninės gydytojas, o gydantys gydytojai. Galėtume ir kitas profesijas panagrinėti bei pamatytume, jog labai daug kur tiesiog neišvengiamas komandinis darbas (jei taip jums atgrasus žodis “kolektyvas”).
Ir mokytojas nėra vienišius menininkas. Kodėl jie tada specializuojasi? Kodėl yra fizikai ir filologai? Ar išmokius vaiką vien skaičiuoti jis bus parengtas pilnaverčiam gyvenimui? Ar nesikalbėdami, nesitardami jūs neužtampote vaikų, kurio pedagogo dalykas yra svarbesnis?
Mokytojus net teisės aktai verčia tartis (pvz. ne daugiau vieno kontrolinio per dieną).
Mokyklose privalomos bent dvi tarybos: mokyklos ir mokytojų. Kokia žodžio “TARYBA” kilmė?
Gal mano mastymas ir naiviai vaikiškas. Bet jūsų požiūris – ciniškai nežmogiškas. Jūs nekenčiate žmonių, jei jus pykina kolegos.
Jokia administracija, joks išmintingiausias, geriausias vadybininkas jums nepagelbės, jei nenugalėsite neapykantos. Patarčiau pradėti sveikintis ir šypsotis vieni kitiems. O vėliau pakviesti kitą draugiją kartu išgerti kavos. Pamatysite kaip gyvenimas nušvies kitomis spalvomis. Tada ir rimtesni susitarimai ne už kalnų.
Kodėl visa tai turiu sakyti mokytojai ir dar ekspertei? Regis, tai taip suprantami dalykai. Tai ko jūs mokote vaikus? Nekęsti vienas kito?
žinot, tą pačią mokyklą, kur dirba ekspertai – skulptoriai – menininkai – žvaigždės lanko ir mūsų giminių, kaimynų, draugų vaikai ir pan. Juk ne dykumoje gyvename. Žinom mokinių nuomonę apie mokytojus – žvaigždes. Ir ką? Nekažin kokia ta nuomonė… Oi, ne…
spėju, kad jūs iš tos mokyklos, kurioje masė vyr. mokytojų, o jūsų vaikai lekia būriais į mūsiškę, kad mokytų tie, jūsų galvosena, blogi mokytojai. Na, o tie, kurie dar lieka jūsų mokykloj- skylėj, tai samdosi mūsų mokyklos korepetitorius, ar ne pati savo vaikams juos samdėt?
iš principo savo vaikams nieko nesamdau. Tegu mokosi per pamokas.
dar tik vasara, o tiek pykcio…Kas bus rudeni? Romai, sveikite, gaila, kad vasara tenka leisti palatoje. Jusu patarimai ramus, ismintingi, nes viskas geriau matosi “is salies”. Baisiausia, tai musu egoizmas ir smulkmeniskumas.
Nepripazintam Genialumui. Net jei ir kazkas issirenka geriausius is geriausiu mokiniu, bet juk jums irgi kruvio uztenka. Jei kova tik alina, o neimanoma kitaip, na dirbkite su tais, kuriuos gaunate. Atskleiskite tuos “isbrokuotus” vaikus”. Tai kas, kad jusu nepagirs uz rezultatus, pati pasisakykite, ko pasiekete su tais kitais mokiniais, kokiuose projektuose dalyvavote, pacituokite tu mokiniu kuryba ir t.t. Ir kodel mokytojui taip svarbu, kad administracija ji girtu prie visu? Tustybe kazkokia. Tai, kas pasiekta geriausia, daznai net nematoma, neapciuopiama, arba zodziais neisreiskiama.
Mes tikrai nekaip atrodome. Burgis ir ne tik jis , nenori buti vienu is musu, nenori gvildenti tokiu zemu ir kokciu problemeliu.
Danai,
oi, ne. Nesu ligoninėje. Vaikštau į polikliniką ir sveikstu namuose. Tik apribotos kelionės ir pasibuvimai gamtoje. Tikiuosi, kitą savaitę jau viskas bus gerai.
Kažkiek įklimpau į šias diskusijas, nors yra ir prasmingesnių užsiėmimų.
Man irgi labai keistai skaitosi kai kurių kolegų komentarai. Kartais skaudžiai rėžia neapykanta kitiems žaižaruojantys pasisakymai. Neretai sustabarėji perskaitęs, koks beviltiškumas, netikėjimas, nepasitikėjimas savimi aprašomas. Vis peržvelgi kai kuriuos komentarus ir savęs klausi, – negi tokias mintis rašo mokytojas?
O man jūs suteikėte per daug atsakomybės, kartais norisi kiek paišdykauti.
“Už ligonio sveikatą atsako ne vyriausiasis ligoninės gydytojas, o gydantys gydytojai”.- labai teisingai parašė Romas. Tik kažkodėl mes norim manyti, kad už mokinių rezultatus atsakingas mokyklos vadovas, o ne mokytojai, nes jiems nuolat negerai.. negerai… negerai.. Kai kažkas parašė, jog metodinėse grupėse negali pasiskirstyti kolegiškai krūvio – nusivyliau visai šia bendruomene… Mes norim nuolat admininstracijos botago, kad galėtume nuolat kritikuoti ir vadinti debilais, tokiu būdu iškeldami sau savo uodegą……
xi, turbūt neseniai dirbate mokykloje. Aišku, kad tose mokyklose, kuriose yra geri vadovai(toli gražu ne kiekvienas gali vadovauti)mokinių rezultatai yra geri. Kaip jie tą padaro? Tiesiog patys daug dirba ,”serga” už mokyklą ir mokytojus( įsivaizduokit- ir už mokytojus), savo elgesiu visaip buria mokytojus, gerina mikroklimatą- ir rezultatai kasmet geri. Na, o administr. ,kuri nuo visko nusišalina, t.y. susitvarko popierius ir mano, kad to gana, pralaimi.
dieve sventas, juk cia Burgio straipsnis, kuriame jis pabaigai akcentuoja, kad per vasara, tokia ilga mokytoju vasara, mes savo kvalifikacijos nekelsime…Tad dabar mastau, kaip ja pakelti? Tikrai noriu patobuleti. Mano megiamas uzsiemimas-pasiimti velai vakare V. Pekarsko “Matematika” ar kokia kita uzdaviniu knyga ir spresti pacius sunkiausius uzdavinukus. Tai tarytum bendravimas su kazkuo labai protingu, o tu imi ir imini jo paslapti…Nebenoriu skaityti tos grozines literaturos, nes maisai ir deziu dezes perskaityta, Nobelio premiju laureatai islukstenti… Noriu ateiti i mokykla sveikuoliska, svytinti, greita ir budri…Didziausias ikvepejas-gamta, buvimas joje, jos stebejimas ir gerejimasis ja. Po liuciu ta vesli Lietuvos augalija: dar vis zydintys nenupjauti zolynai, vejo blaskomi miskai, ir vel staigi karsta alsi ramybe, net lapelis joks nesujuda, tad ir tu, zmogau, nejudi, ir lauki tos vesos su veju…
Romui: kokia nemaloni liga, jei gamtoj buti negalima, jus turejo uzklupti…Bet dekui Dievui, sakete, jau tuoj busite isgijes. Butu gera jus rasti komentuojant ir kitur, rudeniop…
Danai,
šiaip, nesu labai linkęs viešai aptarinėti savo sveikatos reikalų. Todėl pasakysiu, jog gamtoje būti galima, tik sunkoka vaikščioti, stovėti ar kitaip judėti. Kelias savaites sėdinėju ir gulinėju, bet jau išsidrybsojau, pradedu intensyviau judėti. Viskas bus gerai.
Pasakysiu, kad rudenį mieliau bendrausiu realiai. Labai vertinu susitikimus, diskusijas, pasitarimus mokyklose. Kartais pavyksta kartu su kolegomis nuveikti rimtų darbų. Jau šiek tiek užsiminiau apie atleistą Linčo teismą surengusią mokyklos vadovę. Jei kolektyvas būtų nuleidęs rankas, nežinau kuo viskas būtų pasibaigę.
Todėl nepažadėsiu, kad rudenį vėl įsijausiu į šias virtualias diskusijas.
Turiu klausimą Veronikai. O ką mokytojams daryti, jei administracija nuo visko nusišalina?
Aš atsakysiu ne ką daryti mokytojams, bet ką jie daro- ogi prastai dirba, kaip ir administracija(vienas kitas dirba gerai, visur yra išimčių). Tiesiog ateina į darbą ir žiūri arba į laikrodį, arba pro langą, mokiniai daro tą patį. Tada rudeniop administracija visus 70 mokytojų išvadina nevykėliais, nes VBE- gėdingi.
Sveikatėlės Jums
Toje mokykloje,kur SUSITARIMAS tarp mokytojų NEĮMANOMAS-kavos negeriam kartu.Ir tartis dėl ko?Kad mano vaikai nori valgyt ne mažiau kaip pensininkės ar bevaikės mokytojos?Tas susitarimas-praeitas eptapas.juokingi man Jūsų svaičiojimai….Bandžiau anksčiau susitarti.Kad nors po lygiai pamokų turėtumėm visos lituanistės……NE,joms reikia daug ir viskas.Jų nepriims jokia kita mokykla,o va aš tokia,kad mane priima kitų mokyklų direktoriai.Tai va galiu pasitenkinti ir mažesniu krūviu ir susirasti darbo kitur,ką sėkmingai darau jau 6 metus.Aš neprapulsiu.
Ką ten taip mokyklose darysit?galvojat,Jums kas teisybę sakys?naivus esat.teisingai rašė kažkas ,kad vaikiškai mąstot……
Juk aš ir siūlau pradėti sveikintis, šypsotis, nugalėti save ir pradėti kavą gerti kartu. Tada dalinantis krūvius ramiai ir dalykiškai paaiškinti, kad ir jūsų vaikai nori ne mažiau valgyti.
Pasikartosiu ir dėl kito: civilizuoti, išsilavinę, kultūringi žmonės gali ir turi susitarti.
Aš neneigiu, kad kartais esu vaikiškai naivus, tačiau, kaip besuksi, dauguma kolegų sako teisybę. Kodėl jie turėtų man meluoti? Atvykstu ne prižiūrėti ar tikrinti, o patarti, padėti, suteikti papildomos informacijos. Dar senovės lietuviai ir žemaičiai suprato, kad ylos maiše nepaslėpsi.
eksperte dar ir del to yra eksperte, kad moketu susitarti, argumentuoti, irodyti, patarti, pritarti…Paaugliskas isizeidimas ir nosies rietimas nenesa gerio nei jai paciai, nei kolegems, nei mokyklai. Pabandykit dirbti ten, kur tvyro nesantaika ir net neapykanta tarp mokytoju. Nemanau, kad kitos mokyklos laukia, rankas istiesusios, tokiu “teisuoliu” eksperciu.
O tokie Romo apsilankymai mokyklose ir diskusijos bei patarimai tikrai labai reikalingi. Sakau ne del to, kad vel pameilikauciau Romui, o tam, kad mokyklas tikrinancios visazines angazuotos arogantiskos damos butu nykstanti gentis. Ar reikia mokykloms tokios itampos, kuria kelia isorinis auditas? Ar mokytoju darba tikrinantys zinovai gali vesti pamokas tokiu lygiu, kokio reikalauja is mokytoju? Pavyzdziui, as noreciau, kad mano pamokas stebetu ponas Romas, ponas Burgis, ir trecias tebunie tas itampos kelejas. Tikrai butu man daug naudos. O ir pats Burgis dar kokia pamokele pademonstruotu. Zinau, jis sakys, nerizikuokite, nes po manes jus “absoliutus nuliai”…
sudie, pone Burgi…Daugiau Jūs manęs nebedominate kaip asmenybė. Po “Veide” paskelbto mokyklų reitingavimo, kuriame nieko nesakoma apie pasiektus rezultatus, o tik apie mokiniu profesijų pasirinkimą, Jūsų akiplėšiškas džiūgavimas nenuteikia pozityviai…Bet kokia kaina, bet kurioje srityje, bet kokia apgaule(tas reitingiukas-tik akių dūmimas plačiosioms masėms, tik reklama). Tarkim, Jurgutis su savo 20 proc. egzaminų vidurkiu pasirinko pirmu numeriu studijuoti fiziką-matematiką pedagoginiame universitete ir įstojo. O kvailutė Elenytė su tokiu pat vidurkiu pasirinko ekonomiką VU. Aišku, neįstojo. Reitingas-ne apie rezultatus, o apie savo galimybių įsivertinimą. Ir kuo jis taiklesnis, tuo mokykla atsidūrė aukščiau reitingų lentelėje. Beje, KTUG, vadovaujama gerb. Burgio pagal gautų 100-kininkų ir pačių 100 skaičių tėra ŠEŠTOJE vietoje respublikoje. PIRMOJE-Vilniaus licėjus. Štai jums ir ugdymo kokybė. Linkiu p. Burgiui daugiau kuklumo-nuo jo dar niekas nemirė, o nuo pasipūtimo-sprogstama.
Sudie, panele (ponia) Dana… Nors Jūs mane labai dominate kaip asmenybė!
Nei aš reitinguoju, nei aš džiūgauju. O Jūs nepykite – kuklumas puošia, bet aš nesu puošeiva. :-).
Nu vėl totaliai ,,užmušėt”…..tai buvo bandyta tartis,kalbėtis,siūlyta gimtadienius kolegų atžymėti maža dovanėle…..Jos nenorėjo to.Nueina,užsirakina kabinete ir geria kavą….Man duris laužt?