Įvairių šalių tyrimai rodo, kad depresines būsenas išgyvena 5–20 proc. gyventojų. O liūdniausia tai, kad šia liga ima sirgti vis jaunesni žmonės.
Kas yra ir kuo pasireiškia depresija? Kaip atpažinti vaikų ir paauglių depresyvias būsenas, kaip neleisti joms įsisenėti?
Šia tema kalbamės su Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docente Sigita LESINSKIENE.

„Savižudiškas elgesys būdingiausias 19–34 metų amžiaus jaunuoliams ir vyrams bei 10–18 metų amžiaus mergaitėms ir merginoms. Jeigu kuris jaunas žmogus tik ketina ar pamėgina savo noru pasitraukti iš gyvenimo, metams bėgant jo savižudiškas elgesys tampa vis pavojingesnis ir dažniau baigiasi mirtimi. Tokius savo ketinimus įgyvendinti dažniau „pasiseka“ stipriajai lyčiai“, – „Dialogui“ teigia jau kelerius metus Lietuvoje gyvenantis vokiečių tautybės gydytojas Janas HILBIGAS.

Esame įsitikinę, jog gerai dirbdami būsime laimingi.
Nieko panašaus, – sako psichologas Shawnas ACHORAS, – iš tiesų viskas yra atvirkščiai: gerai dirbti galime tik būdami laimingi.

Apie vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą, dar kitaip vadinamą hiperaktyvumu, pasakoja docentė, vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė Sigita Lesinskienė.

Turbūt sunkiai surastume žmogų, kuris per gyvenimą nė karto nebūtų savęs paklausęs: kodėl man tai nutiko?

„Valgome, kai esame alkani“, – pirma mintis, kuri ateina į galvą, išgirdus tokį klausimą. O kada ir kodėl imame jausti alkį? Atsakymas į šį klausimą jau ne toks akivaizdus. Be to, ar tikrai visada valgome todėl, kad pajuntame alkį? Deja, tikrai ne.
Visas straipsnis – „Dialoge“.

„Atvėsimas“ darbo ir šeimos narių atžvilgiu – rimtas iššūkis. Ir priemonių padėčiai taisyti reikia imtis nedelsiant.

Rimos BREIDOKIENĖS, psichologės, kuruojančios projektą „SOS – egzaminai“, patarimai abiturientams ir mokytojams – „Dialoge“.

Niekas iš mūsų nieko nedaro šiaip sau – mūsų poelgiai visada yra susiję su tam tikromis priežastimis, o šios priežastys visada atsiranda dėl tam tikrų mūsų poreikių, kurie yra nepatenkinti.

Ar visiems vaikams malonu dalyvauti kalėdiniuose-naujametiniuose renginiuose? Kodėl kai kuriems iš jų iškilmingi rytmečiai darželiuose ar mokyklose tampa tikra kančia? Kaip elgtis, kad vaikas nenusiviltų suaugusiųjų pastangomis praskaidrinti kasdienybę?